Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Klaipėdos muzikinis teatras - tarptautiniame baleto pasaulio žemėlapyje: čia šiuo metu gimsta Alexanderio Ekmano „Kaktusai“!
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!
Apie kūrinį ir pasiruošimą premjerai pasakoja choreografo asistentė, šiuo metu repetuojanti Klaipėdoje, Ana Maria Lucaciu.
„Cacti“ (Kaktusai) A.Ekmanui atnešė pasaulinę šlovę ir iki šiol išlieka geriausiai žinomu bei dažniausiai atliekamu choreografo kūriniu. Pasak choreografo, tai sukurti jį paskatino giliai asmeniškai jauną menininką palietusi ir įskaudinusi kritika, jos formuojama neigiama nuomonė apie šiuolaikinį šokį bei meną apskritai. „Kaktusai“ – tai choreografo atkirtis „snobiškam šiuolaikinio meno pasauliui“ ir apie jį rašantiems kritikams.
Ar tiesa, kad vien šiuo metu skirtinguose pasaulio kampeliuose laukiama daugybės „Kaktusų“ premjerų?
Taip, A. Ekmano ir mūsų, jo asistentų, gyvenimo tempas – pašėlęs. Netrukus „Kaktusai“ bus pristatyti Berlyne (Vokietija), Insbruke (Austrija), Lisabonoje (Portugalija), Kanzase ir Sietle (JAV). Beje, Sietle jau esame kūrę „Kaktusus“, bet publikai pageidaujant – bus naujas pastatymas. Ir Klaipėdoje – žinoma!
Kaip A. Ekmanas savo įtemptame darbo grafike rado laiko Klaipėdai?
Tai įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovų atkaklumo dėka. Jie drąsiai svajojo, labai stengėsi ir pavyko! Sutinku, kad daugybė pasaulio scenų laukia A.Ekmano pastatymų, tačiau jūsų teatro pavyzdys parodo, kad svajonės turi būti didelės ir jos tikrai išsipildo (juokiasi). Negaliu išduoti ar A. Ekmanas atvyks į „Kaktusų“ premjerą Klaipėdoje. Tai paslaptis.
Daug važinėjate po pasaulį kaip choreografo A. Ekmano asistentė. Gal galite mums atskleisti kodėl „Kaktusai“ taip visiems patinka? Kur jų sėkmės paslaptis?
Daug apie tai galvojau ir stengiuosi atspėti. Gal „Kaktusai“ populiarūs todėl, kad jie tokie įtraukiantys, aštrūs ir labai juokingi? Baleto artistams labai smagu šį kūrinį atlikti. Jei publika jaučia, kad šokėjams smagu scenoje, jiems dar labiau norisi žiūrėti. Taip užsisuka laimės ratas: laimingi atlikėjai – laiminga publika, vis daugiau baleto artistų svajoja tai šokti, o vis daugiau žiūrovų nori tai pamatyti. Taip vis plečiasi spektaklio gerbėjų ratas, tad „Kaktusai“ statomi visame pasaulyje.
A.Ekmanas „Kaktusus“ 2010 m. sukūrė Olandijos šokio teatro Hagoje trupei. Taip viskas ir prasidėjo...
Sudominote. Apie ką pasakoja „Kaktusai“?
Neįmanoma nusakyti, nes tai būtina pamatyti kiekvienam. Ir kiekvienas turės savą, skirtingą nuomonę.
Mano manymu, „Kaktusai“ pasakoja apie ne visada draugišką šiuolaikinį meno pasaulį. Choreografas A. Ekmanas kandžiai juokiasi iš meno išaukštinimo, tačiau kartu ir pabrėžia muzikalumą, didžiulę laimę galėti save išreikšti šokiu, išlaikyti sveiką protą, vadovautis išmintimi. Ši choreografija mums sako, kad didysis menas ir humoras suderinama, kad net atlikdami sudėtingiausius choreografinius judesius galime išlikti linksmi ar laimingi. Nebijoti būti juokingais! Juk visiems yra pasitaikę, kad nueini į meno galeriją, matai paveiksle tik nubrėžtą liniją ir nesupranti ar tai menas... Ir galvoji, kur gi tas menas? Ir aš galiu taip nubrėžti! Apie tai pasakoja „Kaktusai“. Ten paliečiamos ir skaudžios temos: baleto artistų gyvenimas, ne tik scena, linksmybės, bet ir iššūkiai, kurie kartais duria ar degina lyg kaktusai. Tuos išgyvenimus „Kaktusuose“ paryškina labai tinkamai parinkta ir gyvai atliekama Franzo Schuberto, Josepho Haydno, Ludwigo van Beethoveno muzika.
Kodėl scenoje išvysime būtent didžiulius kaktusus?
Manau, kad tai tik atsitiktinai pasirinktas objektas. Kaktusas – žalias, apvalus, didžiulis, o svarbiausia – publikai kelia daug klausimų: kodėl, kam, kaip? (juokiasi). A. Ekmanas mėgsta netikėtumus! Mums, kaip prisidedantiems prie choreografijos gimimo, smagu, kad žmonės diskutuoja, kartais piktinasi... Smagu, kad gal net nieko pagal pirminį sumanymą nereiškęs objektas spektaklyje sukelia tokią klausimų laviną.
Stebėdami spektaklį ir šokėjus, girdėdami muziką, garsus, net ironišką humoristinį pasisakymą įraše suprasite ką norėta pasakyti... „Kaktusai“ pasakoja apie snobizmą, bjauraus charakterio ir pasipūtusius snobus, net artistišką snobizmą...
Ar seniai dirbate su A. Ekmanu?
Dirbu su šiuo choreografu nuo 2008 m. Pradžioje pas jį šokau kaip baleto artistė, kai jis statė spektaklį Niujorke. Paskui jis pakvietė mane dirbti jo asistente Norvegijos nacionaliniame balete, kur talkinau kuriant „A Swan Lake“ („Gulbių ežeras“), pagal žinomą P. Čaikovskio baletą. Šis spektaklis sulaukė didžiulio dėmesio visame pasaulyje ne tik dėl išskirtinės choreografijos ir šmaikščių parafrazių baleto kanono tema, bet ir dėl Oslo operos teatre sukurto dirbtinio ežero, užpildyto 6 tonomis vandens.
Teko dirbti ne tik su A. Ekmano kuriamais didžiuliais projektais, bet ir su mažesniais. Visi man vienodai įdomūs ir svarbūs. Visgi, galima teigti, kad šiuo metu „Kaktusai“ – populiariausias iš A. Ekmano kūrinys. „Kaktusus“ statė daugiau nei keturiasdešimt pajėgiausių baleto trupių iš viso pasaulio nuo Naujosios Zelandijos iki JAV.
Nors sėkmės sulaukė ir kiti įspūdingi jo sukurti baletai: „Vasarvidžio nakties sapnas“ (Švedijos karališkasis operos teatras, 2015), „COW“ (Berlyno „Semperoper“, 2016), „PLAY“ (Paryžiaus „Palais Garnier“, 2017) bei „Rooms“ (Oslo operos teatras, 2017). Pastarajame publika gali laisvai judėti scenoje, kurios centre pianistai groja penkiais fortepijonais, o šokėjai šoka ir vaidina ant platformų
Daug girdėjome apie choreografo kūrinius, o kokia asmenybė pats A.Ekmanas. Ar sudėtinga dirbti su šokio genijumi?
Šio choreografo išskirtinumas tai, kad jis mėgsta, jog publika spektakliuose gerai jaustųsi. Jis siekia, kad žmonės po spektaklių eitų namo kupini gerų jausmų, laimės, kad tai ką matė juos pakylėtų nuo kasdienybės, leistų užsimiršti. A. Ekmanas – žmogus kupinas išminties ir laikmečio pajautimo. Humoras – labai svarbi jo gyvenimo ir kūrybos dalis. Jis labai pozityvus ir kupinas atjautos aplinkiniams. Svarbiausia, jis tiki, kad nėra nieko neįmanomo. Kartais sėdi, jo klausaisi ir mintyse galvoji, kad šios idėjos neįmanoma įgyvendinti. O jis sako: tikrai pavyks, padarysime... Ir tai pavyksta, nes A.Ekmanas tuo tiki! A. Ekmanas sukuria tokius kūrinius, kad žmonės išeina po spektaklių ir negali patikėti, kad tai matė. Ir aš juos suprantu! Kartais ir aš sunkiai patikiu, kad mes tikrai tą padarėme (juokiasi)!
Dirbti su choreografu A. Ekmanu labai gera ir smagu. Jis mėgsta žmones įkvėpti, nukreipti ir daug juokiasi. Pavydėtinas vadovas ar ne?
Turite veiklą, kuri Jus daro laiminga?
Žinoma! Aš labai laiminga! Didelė sėkmė ir vertybė keliauti po vis naujas šalis, sutikti daug naujų žmonių. Daug mokausi iš A. Ekmano, nes ne tik dirbu kaip jo asistentė, bet ir pati statau spektaklius. Dirbdama su A. Ekmanu gavau ir gaunu daug specifinių žinių: kaip gimsta spektakliai, kas vyksta užkulisiuose kol jie sukuriami, išmoksti ilgo proceso, kuris įvyksta iki premjeros.
Žaneta Skersytė
%2C%20pagal%20%C5%BEinom%C4%85%20P_%20%C4%8Caikovskio%20balet%C4%85%E2%80%9C%2C-%20pasakoja%20Ana%20Maria%20Lucaciu_%20Erik%20Berg%20nuotr(1).jpg)
Apie kūrinį ir pasiruošimą premjerai pasakoja choreografo asistentė, šiuo metu repetuojanti Klaipėdoje, Ana Maria Lucaciu.
„Cacti“ (Kaktusai) A.Ekmanui atnešė pasaulinę šlovę ir iki šiol išlieka geriausiai žinomu bei dažniausiai atliekamu choreografo kūriniu. Pasak choreografo, tai sukurti jį paskatino giliai asmeniškai jauną menininką palietusi ir įskaudinusi kritika, jos formuojama neigiama nuomonė apie šiuolaikinį šokį bei meną apskritai. „Kaktusai“ – tai choreografo atkirtis „snobiškam šiuolaikinio meno pasauliui“ ir apie jį rašantiems kritikams.
Ar tiesa, kad vien šiuo metu skirtinguose pasaulio kampeliuose laukiama daugybės „Kaktusų“ premjerų?
Taip, A. Ekmano ir mūsų, jo asistentų, gyvenimo tempas – pašėlęs. Netrukus „Kaktusai“ bus pristatyti Berlyne (Vokietija), Insbruke (Austrija), Lisabonoje (Portugalija), Kanzase ir Sietle (JAV). Beje, Sietle jau esame kūrę „Kaktusus“, bet publikai pageidaujant – bus naujas pastatymas. Ir Klaipėdoje – žinoma!
Kaip A. Ekmanas savo įtemptame darbo grafike rado laiko Klaipėdai?
Tai įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovų atkaklumo dėka. Jie drąsiai svajojo, labai stengėsi ir pavyko! Sutinku, kad daugybė pasaulio scenų laukia A.Ekmano pastatymų, tačiau jūsų teatro pavyzdys parodo, kad svajonės turi būti didelės ir jos tikrai išsipildo (juokiasi). Negaliu išduoti ar A. Ekmanas atvyks į „Kaktusų“ premjerą Klaipėdoje. Tai paslaptis.
Daug važinėjate po pasaulį kaip choreografo A. Ekmano asistentė. Gal galite mums atskleisti kodėl „Kaktusai“ taip visiems patinka? Kur jų sėkmės paslaptis?
Daug apie tai galvojau ir stengiuosi atspėti. Gal „Kaktusai“ populiarūs todėl, kad jie tokie įtraukiantys, aštrūs ir labai juokingi? Baleto artistams labai smagu šį kūrinį atlikti. Jei publika jaučia, kad šokėjams smagu scenoje, jiems dar labiau norisi žiūrėti. Taip užsisuka laimės ratas: laimingi atlikėjai – laiminga publika, vis daugiau baleto artistų svajoja tai šokti, o vis daugiau žiūrovų nori tai pamatyti. Taip vis plečiasi spektaklio gerbėjų ratas, tad „Kaktusai“ statomi visame pasaulyje.
A.Ekmanas „Kaktusus“ 2010 m. sukūrė Olandijos šokio teatro Hagoje trupei. Taip viskas ir prasidėjo...
Sudominote. Apie ką pasakoja „Kaktusai“?
Neįmanoma nusakyti, nes tai būtina pamatyti kiekvienam. Ir kiekvienas turės savą, skirtingą nuomonę.
Mano manymu, „Kaktusai“ pasakoja apie ne visada draugišką šiuolaikinį meno pasaulį. Choreografas A. Ekmanas kandžiai juokiasi iš meno išaukštinimo, tačiau kartu ir pabrėžia muzikalumą, didžiulę laimę galėti save išreikšti šokiu, išlaikyti sveiką protą, vadovautis išmintimi. Ši choreografija mums sako, kad didysis menas ir humoras suderinama, kad net atlikdami sudėtingiausius choreografinius judesius galime išlikti linksmi ar laimingi. Nebijoti būti juokingais! Juk visiems yra pasitaikę, kad nueini į meno galeriją, matai paveiksle tik nubrėžtą liniją ir nesupranti ar tai menas... Ir galvoji, kur gi tas menas? Ir aš galiu taip nubrėžti! Apie tai pasakoja „Kaktusai“. Ten paliečiamos ir skaudžios temos: baleto artistų gyvenimas, ne tik scena, linksmybės, bet ir iššūkiai, kurie kartais duria ar degina lyg kaktusai. Tuos išgyvenimus „Kaktusuose“ paryškina labai tinkamai parinkta ir gyvai atliekama Franzo Schuberto, Josepho Haydno, Ludwigo van Beethoveno muzika.
Kodėl scenoje išvysime būtent didžiulius kaktusus?
Manau, kad tai tik atsitiktinai pasirinktas objektas. Kaktusas – žalias, apvalus, didžiulis, o svarbiausia – publikai kelia daug klausimų: kodėl, kam, kaip? (juokiasi). A. Ekmanas mėgsta netikėtumus! Mums, kaip prisidedantiems prie choreografijos gimimo, smagu, kad žmonės diskutuoja, kartais piktinasi... Smagu, kad gal net nieko pagal pirminį sumanymą nereiškęs objektas spektaklyje sukelia tokią klausimų laviną.
Stebėdami spektaklį ir šokėjus, girdėdami muziką, garsus, net ironišką humoristinį pasisakymą įraše suprasite ką norėta pasakyti... „Kaktusai“ pasakoja apie snobizmą, bjauraus charakterio ir pasipūtusius snobus, net artistišką snobizmą...
Ar seniai dirbate su A. Ekmanu?
Dirbu su šiuo choreografu nuo 2008 m. Pradžioje pas jį šokau kaip baleto artistė, kai jis statė spektaklį Niujorke. Paskui jis pakvietė mane dirbti jo asistente Norvegijos nacionaliniame balete, kur talkinau kuriant „A Swan Lake“ („Gulbių ežeras“), pagal žinomą P. Čaikovskio baletą. Šis spektaklis sulaukė didžiulio dėmesio visame pasaulyje ne tik dėl išskirtinės choreografijos ir šmaikščių parafrazių baleto kanono tema, bet ir dėl Oslo operos teatre sukurto dirbtinio ežero, užpildyto 6 tonomis vandens.
Teko dirbti ne tik su A. Ekmano kuriamais didžiuliais projektais, bet ir su mažesniais. Visi man vienodai įdomūs ir svarbūs. Visgi, galima teigti, kad šiuo metu „Kaktusai“ – populiariausias iš A. Ekmano kūrinys. „Kaktusus“ statė daugiau nei keturiasdešimt pajėgiausių baleto trupių iš viso pasaulio nuo Naujosios Zelandijos iki JAV.
Nors sėkmės sulaukė ir kiti įspūdingi jo sukurti baletai: „Vasarvidžio nakties sapnas“ (Švedijos karališkasis operos teatras, 2015), „COW“ (Berlyno „Semperoper“, 2016), „PLAY“ (Paryžiaus „Palais Garnier“, 2017) bei „Rooms“ (Oslo operos teatras, 2017). Pastarajame publika gali laisvai judėti scenoje, kurios centre pianistai groja penkiais fortepijonais, o šokėjai šoka ir vaidina ant platformų
Daug girdėjome apie choreografo kūrinius, o kokia asmenybė pats A.Ekmanas. Ar sudėtinga dirbti su šokio genijumi?
Šio choreografo išskirtinumas tai, kad jis mėgsta, jog publika spektakliuose gerai jaustųsi. Jis siekia, kad žmonės po spektaklių eitų namo kupini gerų jausmų, laimės, kad tai ką matė juos pakylėtų nuo kasdienybės, leistų užsimiršti. A. Ekmanas – žmogus kupinas išminties ir laikmečio pajautimo. Humoras – labai svarbi jo gyvenimo ir kūrybos dalis. Jis labai pozityvus ir kupinas atjautos aplinkiniams. Svarbiausia, jis tiki, kad nėra nieko neįmanomo. Kartais sėdi, jo klausaisi ir mintyse galvoji, kad šios idėjos neįmanoma įgyvendinti. O jis sako: tikrai pavyks, padarysime... Ir tai pavyksta, nes A.Ekmanas tuo tiki! A. Ekmanas sukuria tokius kūrinius, kad žmonės išeina po spektaklių ir negali patikėti, kad tai matė. Ir aš juos suprantu! Kartais ir aš sunkiai patikiu, kad mes tikrai tą padarėme (juokiasi)!
Dirbti su choreografu A. Ekmanu labai gera ir smagu. Jis mėgsta žmones įkvėpti, nukreipti ir daug juokiasi. Pavydėtinas vadovas ar ne?
Turite veiklą, kuri Jus daro laiminga?
Žinoma! Aš labai laiminga! Didelė sėkmė ir vertybė keliauti po vis naujas šalis, sutikti daug naujų žmonių. Daug mokausi iš A. Ekmano, nes ne tik dirbu kaip jo asistentė, bet ir pati statau spektaklius. Dirbdama su A. Ekmanu gavau ir gaunu daug specifinių žinių: kaip gimsta spektakliai, kas vyksta užkulisiuose kol jie sukuriami, išmoksti ilgo proceso, kuris įvyksta iki premjeros.
Žaneta Skersytė
Paieška nedavė rezultatų