Skaityti daugiau
PREMJEROS „ORFĖJAS“ PAGRINDINIS AKTORIUS TOMAS RINKŪNAS: „AŠ KURIU NE PERSONAŽĄ, O ŽMOGŲ“
Balandžio 26, 27 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras žiūrovus pakvies į režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjerą „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Pagrindinį – Orfėjo – vaidmenį spektaklyje atlieka puikiai žiūrovams pažįstamas VVMT trupės aktorius Tomas Rinkūnas. Apie repeticijas, kūrybinius premjeros procesus, darbą su režisieriumi ir J. Cocteau kūrybą su Tomu Rinkūnu kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro komunikacijos koordinatorė Kornelija Anelauskaitė.PREMJEROS „ORFĖJAS“ REŽISIERIUS ŽILVINAS VINGELIS: „TEATRAS – KAIP KOLEKTYVINIO MĄSTYMO INSTRUMENTAS“
Balandžio 26, 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo, poeto, dramaturgo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Apie artėjančią premjerą, kūrybinius spektaklio procesus ir Jeano Cocteau asmenybę kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėja Kristina Noreikienė.Tarptautinės teatro dienos proga apdovanoti geriausi metų aktoriai
Kovo 29 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyko šventinis renginys, skirtas Tarptautinei teatro dienai. Jo metu pagerbti geriausieji praėjusio sezono teatro kūrėjai. Kiekvienais metais inicijuojami apdovanojimai tapo gražia tradicija, kuria siekiama pažymėti svarbiausius praėjusių metų teatrinius įvykius. Šventinio vakaro metu apdovanoti teatro kūrėjai už įsimintiniausius, reikšmingiausius bei labiausiai publiką sužavėjusius darbus.Auksinio scenos kryžiaus laureatas Kirilas Glušajevas: „Išmokęs griežtoje disciplinoje jaustis gerai, aš jaučiuosi laisvas“
Teatro ir kino aktorius, režisierius, improvizacijos teatro KITAS KAMPAS meno vadovas ir improvizatorius Kirilas Glušajevas kovo 27 d. pelnė pirmąjį Auksinį scenos kryžių. Aktorius apdovanotas Nepagrindinio vaidmens nominacijoje už sukurtą Žano vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Raganosiai“. Tą pačią dieną didžiausias Lietuvoje bilietų platintojas „Bilietai.lt“ paskelbė, kad per pastaruosius metus populiariausias spektaklis Lietuvoje buvo Kirilo Glušajevo režisuoti „Nuostabūs dalykai“.Įdomiausi balandžio renginiai Lietuvoje: Pasaulio ledo ritulio čempiontas, „69 Danguje“ sugrįžimas ir atsinaujinusi LVSO koncertų salė
Atšventę Velykas Lietuvoje džiaugsimės tiek gerėjančiais orais, tiek didžiule renginių įvairove. Balandį renginių mylėtojus kvies į sceną vienam vakarui sugrįžtančios „69 danguje“ merginos ir tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz“, o Vilniuje išvysime pasaulio ledo čempionato kovas.Šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija“ – trys pasaulinės premjeros
Trys savaitgaliai ir šešios asmeniškos cirko kalba papasakotos istorijos. Iš jų – trys pasaulinės premjeros. Visa tai galės pamatyti, patirti, pajausti gegužės 30–birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2023 metų scenos menininkai
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ atvyksta į Lietuvą
Puikios naujienos teatro gerbėjams – gegužės mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje pirmą kartą bus rodomas populiarusis spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ su talentingąja aktore Lija Achedžakova priešakyje.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.VILNIAUS MAŽOJO TEATRO AKTORIUS ARVYDAS DAPŠYS APDOVANOTAS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA
Kovo 8 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje įvyko Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo renginys, tarp kurių buvo apdovanotas ir Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktorius, režisierius Arvydas Dapšys. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.20 populiariausių 2023 metų renginių Lietuvoje: didžiausias koncertas per 30 metų ir nesustabdoma Jessica Shy
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ skelbia populiariausių 2023 metų renginių dvidešimtuką. Praėjusiais metais Vilnių aplankiusi grupė „Imagine Dragons“ surengė didžiausią mokamą koncertą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o atlikėja Jessica Shy užėmė daugiausiai sąrašo pozicijų.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.„Mažvydo“ turo kulminacija Vilniuje: tarp svečių – garsūs istorikai ir prezidentas G.Nausėda
„Tokie kūriniai yra nemirtingi“, – sostinėje šeštadienį koliažinę operą „Mažvydas“ apibendrino gausus būrys žiūrovų. Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų po anšlaginio turo darkart sugrįžo į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę. Sėkmingą įvertinimą pelniusi drama pagal Justiną Marcinkevičių sutraukė ir žinomus šalies istorikus bei garbius svečius, tarp kurių – į renginį atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana.Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!
Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju
„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis
Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa
Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum
Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Donatas Bielkauskas: pri(si)minti praeitį, pažinti dabartį, kurti ateitį
„Istorijų opera „Klaipėda“, kuri rugpjūčio 4-ąją bus pristatyta Klaipėdos elinge, viena iš gražių istorinių iniciatyvų. Norėtųsi, kad ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis“,- pasakoja Donatas Bielkauskas (Donis).
D. Bielkauskas - vienas ryškiausių nūdienos postfolklorinės muzikos Lietuvoje kūrėjų ir šios srovės kūrybinių variklių. Jo muzikoje savitai dera senasis baltiškas folkloras ir šiuolaikinės garsinės interpretacijos. Kartu su kolega kompozitoriumi Kristijonu Lučinsku jis parašė muziką istorijų operos „Klaipėda“ trečiajam veiksmui.
Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tapusiame senajame elinge rugpjūčio 4 dieną 21.30 valandą bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, dedikuota Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, kurią Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu rašė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, K.Lučinskas ir D.Bielkauskas. Libretą šiai trijų skirtingų dalių operai sukūrė Arvydas Juozaitis. Operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba.
Apie kūrybinį procesą kuriant muziką operai pasakoja D.Bielkauskas.
Kaip sutikote pasiūlymą tapti vienu iš istorijų operos „Klaipėda“ kūrėjų?
Šie metai paženklinti labai ypatingo istorinio įvykio minėjimu, tam skirtais renginiais ir akcentais. Istorijų opera „Klaipėda“, manau, yra viena iš tų gražių iniciatyvų. Pasiūlymas dalyvauti kūrybiniame procese kartu su kolega Kristijonu Lučinsku man buvo netikėtas, tačiau mielas. Iki šiol didesni muzikos realizavimo procesai mano kūrybiniame kelyje buvo sietini su Dainų šventės didžiaisiais renginiais, choreografinėmis kompozicijomis ar dramos teatro spektakliais. Sutikimas dalyvauti operos kūrimo procese – nauja patirtis.
Koks buvo tas kūrybinis procesas kuriant operą?
Prieš pradėdamas dėlioti konkrečius garsus ilgokai svarsčiau, kokiu skambesiu norėčiau ir galėčiau prisidėti. Labai aiškiai supratau, kad turiu neišsižadėti savo kūrybos principų, neturėčiau bandyti taikytis prie kitas operos dalis kuriančių trijų autorių stilistikos, nes mes visomis prasmėmis labai skirtingi kūrėjai. Ši kūrėjų įvairovė sąlygoja išskirtinę stilistinę operos kaitą, kuri turėtų įtraukti publiką ir išlaikyti jos dėmesį. Antra vertus, operos atlikimas lauke, atviroje erdvėje, irgi diktuos kitonišką jos patyrimą, nes jis smarkiai skirsis nuo patogaus sėdėjimo teatro salėje. Manau, šįkart visumos įdomumą ir grožį bus galima patirti ne kaip vientisą tėkmę, bet kaip tik priešingai – per kontrastus.
Kokia bus Jūsų sukurtoji istorijų operos „Klaipėda“ dalis?
Veikiausiai muzikos kalba skirsis ne tik stilistiškai, bet tam tikra prasme šokinėsime ir per laikmečius. Savo kuriamose scenose jungiu militarizuoto miesto skambesio elektroninės muzikos spalvas su švelniu orkestro skambesiu. Solistų partijų pobūdis, žinoma, tiesiogiai siejasi su libretu, tačiau šioje vietoje ketinu elgtis labai subjektyviai, remtis labiau asmeniniu požiūriu į istorinius įvykius, vengdamas patoso ir suvokdamas bendrą anuometinės situacijos daugiasluoksniškumą. Ruošdamasis šiam darbui domiuosi šiuolaikinės operos pasaulinėmis tendencijomis, stebiu labai didelę įvairovę, persidengiančias stilių, žanrų ribas, ir tai yra išties žavinga.
Kuo Jums ypatingas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis?
Kaip ir daugelis šiandien gyvenančiųjų Mažojoje Lietuvoje ar Klaipėdos krašte, esu čia tik svečias. Nors mano senelis tarpukariu buvo Vokietijos pilietybę turintis lietuvis, pats gyvendamas Klaipėdoje nuo 1995 metų suprantu, kiek nedaug žinau apie šį kraštą. Man svarbi Klaipėda. Be abejonės pamario krašto etninė muzika bei šiuolaikinio miesto garsovaizdžiai daro įtaką ir mano kūrybiniam keliui. Tai nugulė ir į praėjusiais metais į kompaktinę plokštelę įrašytą bei gyvai ne kartą įvairiuose Lietuvos miestuose atliktą muzikinę dedikaciją Klaipėdai „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“.
Tiek profesinėje veikloje, tiek kasdienybėje stebėdamas aplinką noriu matyti, kad čia gyvenantys žmonės vis labiau pajaustų ir suprastų, kur jie yra, kokia išskirtinė Didžiosios Lietuvos atžvilgiu yra šio krašto istorija ir tradicijos. Linkėčiau šį kraštą mylinčius ir puoselėjančius žmones minėti jo prijungimo prie Lietuvos 100-mečio sukaktį nuo Smalininkų iki Kretingalės, tolygiai pakiliai Klaipėdoje ir Vilniuje…
Šiuolaikiniam žmogui itin svarbu pri(si)minti praeitį ir per ją pažinti dabartį, kad galėtų kurti tvarią savo šalies ateitį. Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis.
Kalbino Žaneta Skersytė
D. Bielkauskas - vienas ryškiausių nūdienos postfolklorinės muzikos Lietuvoje kūrėjų ir šios srovės kūrybinių variklių. Jo muzikoje savitai dera senasis baltiškas folkloras ir šiuolaikinės garsinės interpretacijos. Kartu su kolega kompozitoriumi Kristijonu Lučinsku jis parašė muziką istorijų operos „Klaipėda“ trečiajam veiksmui.
Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje ir jo scena tapusiame senajame elinge rugpjūčio 4 dieną 21.30 valandą bus pristatyta istorijų opera „Klaipėda“, dedikuota Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, kurią Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu rašė net keturi šio krašto kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, K.Lučinskas ir D.Bielkauskas. Libretą šiai trijų skirtingų dalių operai sukūrė Arvydas Juozaitis. Operos meninės koncepcijos ašis – trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – žmogus, tikėjimas, kalba.
Apie kūrybinį procesą kuriant muziką operai pasakoja D.Bielkauskas.
Kaip sutikote pasiūlymą tapti vienu iš istorijų operos „Klaipėda“ kūrėjų?
Šie metai paženklinti labai ypatingo istorinio įvykio minėjimu, tam skirtais renginiais ir akcentais. Istorijų opera „Klaipėda“, manau, yra viena iš tų gražių iniciatyvų. Pasiūlymas dalyvauti kūrybiniame procese kartu su kolega Kristijonu Lučinsku man buvo netikėtas, tačiau mielas. Iki šiol didesni muzikos realizavimo procesai mano kūrybiniame kelyje buvo sietini su Dainų šventės didžiaisiais renginiais, choreografinėmis kompozicijomis ar dramos teatro spektakliais. Sutikimas dalyvauti operos kūrimo procese – nauja patirtis.
Koks buvo tas kūrybinis procesas kuriant operą?
Prieš pradėdamas dėlioti konkrečius garsus ilgokai svarsčiau, kokiu skambesiu norėčiau ir galėčiau prisidėti. Labai aiškiai supratau, kad turiu neišsižadėti savo kūrybos principų, neturėčiau bandyti taikytis prie kitas operos dalis kuriančių trijų autorių stilistikos, nes mes visomis prasmėmis labai skirtingi kūrėjai. Ši kūrėjų įvairovė sąlygoja išskirtinę stilistinę operos kaitą, kuri turėtų įtraukti publiką ir išlaikyti jos dėmesį. Antra vertus, operos atlikimas lauke, atviroje erdvėje, irgi diktuos kitonišką jos patyrimą, nes jis smarkiai skirsis nuo patogaus sėdėjimo teatro salėje. Manau, šįkart visumos įdomumą ir grožį bus galima patirti ne kaip vientisą tėkmę, bet kaip tik priešingai – per kontrastus.
Kokia bus Jūsų sukurtoji istorijų operos „Klaipėda“ dalis?
Veikiausiai muzikos kalba skirsis ne tik stilistiškai, bet tam tikra prasme šokinėsime ir per laikmečius. Savo kuriamose scenose jungiu militarizuoto miesto skambesio elektroninės muzikos spalvas su švelniu orkestro skambesiu. Solistų partijų pobūdis, žinoma, tiesiogiai siejasi su libretu, tačiau šioje vietoje ketinu elgtis labai subjektyviai, remtis labiau asmeniniu požiūriu į istorinius įvykius, vengdamas patoso ir suvokdamas bendrą anuometinės situacijos daugiasluoksniškumą. Ruošdamasis šiam darbui domiuosi šiuolaikinės operos pasaulinėmis tendencijomis, stebiu labai didelę įvairovę, persidengiančias stilių, žanrų ribas, ir tai yra išties žavinga.
Kuo Jums ypatingas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis?
Kaip ir daugelis šiandien gyvenančiųjų Mažojoje Lietuvoje ar Klaipėdos krašte, esu čia tik svečias. Nors mano senelis tarpukariu buvo Vokietijos pilietybę turintis lietuvis, pats gyvendamas Klaipėdoje nuo 1995 metų suprantu, kiek nedaug žinau apie šį kraštą. Man svarbi Klaipėda. Be abejonės pamario krašto etninė muzika bei šiuolaikinio miesto garsovaizdžiai daro įtaką ir mano kūrybiniam keliui. Tai nugulė ir į praėjusiais metais į kompaktinę plokštelę įrašytą bei gyvai ne kartą įvairiuose Lietuvos miestuose atliktą muzikinę dedikaciją Klaipėdai „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“.
Tiek profesinėje veikloje, tiek kasdienybėje stebėdamas aplinką noriu matyti, kad čia gyvenantys žmonės vis labiau pajaustų ir suprastų, kur jie yra, kokia išskirtinė Didžiosios Lietuvos atžvilgiu yra šio krašto istorija ir tradicijos. Linkėčiau šį kraštą mylinčius ir puoselėjančius žmones minėti jo prijungimo prie Lietuvos 100-mečio sukaktį nuo Smalininkų iki Kretingalės, tolygiai pakiliai Klaipėdoje ir Vilniuje…
Šiuolaikiniam žmogui itin svarbu pri(si)minti praeitį ir per ją pažinti dabartį, kad galėtų kurti tvarią savo šalies ateitį. Norėtųsi, kad ir ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis.
Kalbino Žaneta Skersytė
Paieška nedavė rezultatų