Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Artūro Areimos teatro premjera „Arti / Близько”: nepakeliama dabartis ir kolektyvinis išgyvenimas
Gegužės 5,6 dienomis (Alytaus Miesto teatre) bei Birželio 7 dieną (Menų Spaustuvėje, Vilniuje) Artūro Areimos teatro trupė pristato spektaklio „Arti / Близько” premjerą.
2022 m. vasario mėn, prasidėjus karui Ukrainoje, dramaturgei Kristinai Marijai Kulinič bei 7-iems jaunosios kartos aktoriams (aktyviai besigilinantiems į sudėtingą karo situaciją ir remiantiems Ukrainą ar savanoriaujantiems) režisierius Artūras Areima pasiūlė pradėti kolektyvinį kūrybinį procesą ir parašyti pjesę, kuri pristatytų ne tik aktualią, kontraversišką publicistinę ir dokumentinę medžiagą, Ukrainos autorių kūrybą, bet ir esamu laiku patiriamus savo, kaip Lietuvos piliečių, jaunų karo liudininkų, išgyvenimus. Kūrybinė komanda įsitikinusi, jog kūryba, nepaisant to, kad yra bejėgė karo lauke, šiuo metu yra pagrindinis menininko įrankis, išraiškos būdas, būdas susitvarkyti su psichologine sveikata ir kuo adekvačiau reaguoti į vykstančią katastrofą.
Pjesės ir būsimo spektaklio kūrybinė komanda sąmoningai vengia naudoti autentiškus (ne poetinius) ukrainiečių tekstus, kadangi visus kūrėjus vienija įsitikinimas, jog pirmuoju asmeniu etiška kalbėti tik apie asmeninę patirtį - šiandien teatras, deja, nepajėgus įkūnyti ir perteikti žiaurių, esamu momentu vykstančių konkrečių žmonių išgyvenimų.
Pokalbis su spektaklio režisieriumi Artūru Areima
Kaip ir kada tau kilo idėja kurti spektaklį būtent šia tema?
Įdėja kilo anksčiau nei prasidėjo rusijos invazija / genocidas. Leidykla „Kitos knygos” išleido Serhij Žadano romaną „Internatas”, jis ir buvo pirminis inspiracinis taškas. Pradėjau rašyti romano inscenizaciją. Autorius pasakoja apie ukrainiečius, kurie gyvena Ukrainos vietovėse (Donbasas, Charkovas), kuriose nuolat tvyro politinė įtampa, kur niekada nežinai kada užlipsi ant minos, ar būsi sušaudytas važiuojant taksi, kur negali išeiti iš namų kada nori, kur nuolat su savimi turi turėti pasą, kur mokyklos uždaromos ir paverčiamos kareivinėmis, kur nuolatinis nesaugumas, kur neaišku, kas yra kas, kuris stovi kurioje pusėje, ar tai ukrainietis ginantis savo tėvynę, ar separatistas palaikantis rusijos imperialistinę tautos valdymo formą, žudantis savo tautietį - Ukrainos pilietį. Tai karo lauko zona, laukianti atviros ugnies prasiveržimo ir rusų invazijos užimti visą Ukrainą.
Skaitant šį romaną viduje tvyrojo nuolatinis nerimas, nuojauta, kad greitu metu nutiks kažkas baisaus. Norėjau sukurti spektaklį, kaip perspėjimą, kad ruoštumėmes blogiausiam. Ir po poros mėnesių tai, ko labiausiai bijojau - įvyko. Turėjau keisti temą ir mintį, nes perspėjimas pavėluotas ir vyksta žiaurūs įvykiai. Daug galvojau, ar reikia karo metu kalbėti apie karą. Juk menas bejėgis prieš karą ir realybėje žūstančius žmones. Bet kasdienybeje jutau didžiulį skausmą, pyktį ir apatiją apskritai kažką kurti, nes atrodo, šis laikas turi būti skirtas ne kūrybai, o priemonėms padėti kenčiantiems nuo karo. Įsitraukiau į žiniasklaidos lauką, į pagalbos akcijas ir taip toliau. Susidurdavau su daug žmonių, kurie vaikščiodavo su nerimo, baimės, pykčio nežinomybės pripildytomis akimis. Dauguma tarsi norėdavo kalbėti apie karą, bet tai vyko daugiau žiniasklaidos, naujienų lauke, bet bendraujant matydavosi kad žmonių viduje yra kažkas daugiau, ko jie neišsisako, kas užtstringa gerklėje ir nevirsta nei žodžiu, ne garsu, nei riksmu.
Todėl gimė mintis, kad vis dėlto reikia kalbėti apie karą, kad būtina kalbėti apie jį, ir tai daryti teatre, nes šis scenos menas yra grįstas kolektyviniu išgyvenimu, kolektyvinė yra pati teatro kūrimo prigimtis. Pagalvojau, gal taip galima išleisti tą užstrigusį gumulą iš gerklės?
Žinoma, šiuo kūriniu nesiekiame perpasakoti realių žmonių kare patirčių, nes tai atrodo nesažininga, ta patirtis yra tokia skausmingai didelė, į sceną jos neįkelsi ir niekas to nesuvaidins, ir to daryti nereikia, nes bus didžliulis melas ir neetiška tų žmonių atžvilgiu. Todėl spektaklyje pasirinkome kalbėti patys, ką mes patiriame, išgyvename, matydami, girdėdami, jausdami, kai viskas vyksta labai ARTI.
Kodėl, tavo nuomone, šis spektaklis turi būti pristatytas būtent dabar? Dalis žmonių karą jau išmoko priimti kaip neišvengiamą faktą, atrodo, kad kai kurių žmonių jis taip stipriai jau nebeveikia.
Karas, nežmogiškas elgesys su nekaltais žmonėmis, paliečia ir palieka gilius moralinius, psichologinius randus, traumas, net tuose žmonėse, kurie nėra tiesiogiai susiję su karu, ir nepaisant to, kad dabar jaučiamės neva šiek tiek prie to įpratę. Nuolat matome, girdime per įvairias medijas, žurnalistinius straipsnius: žudomi, prievartaujami vaikai, moterys, senyvo amžiaus žmonės. Matome, kaip mama, tėvas laiko ant rankų negyvą kelių mėnesių vaiką, kaip žmonės lieka be namų, be artimųjų, draugų, kaip slepiasi ir yra priversti gyventi metro stotyse, rūsiuose, be vandens, be elektros, maisto, šilumos. Visa, kas vyksta yra žiauru, nepateisinama ir protu nesuvokiama, kaip taip galima elgtis, tai kelia baisiausius jausmus, jie mumyse klaidžioja, nerasdami išėjimo, neleidžiantys nusiraminti. O spektaklis, tikiu, gali virsti tam tikra kolektyvine terapija. Kai mes pradėjome kurti, buvo be galo sunku kalbėtis, dalintis mintimis, bet po truputį atsivėrėme, daug kartų išsiverkėme, dar ir dabar bežiūrint į vienas kito etiudus pasitaiko ašarų, bet kažkaip jaučiu, kad tas gumulas gerklėje sumažėjo, kad randame būdą tai iškomunikuoti, nesijausti vieniši šiame žiauriame žmonijos istoriniame tarpsnyje.
Būsimo spektaklio kūrybinėje komandoje matome jau ilgamečius trupės narius, bei visai naujus žmones AAT kūryboje. Kaip rinkaisi komandą šiam darbui?
Šioje komandoje dirba itin jautrūs žmonės, kurie nė sekundę nėra abejingi žmogiškumui ir tam, kas vyksta šiame pasaulyje. Manau, kad tik su tokia komanda buvo galima kurti tokį spektaklį. Tik su tokiais švariais žmonėmis galima kurti spektaklį apie tokią skausminga, jautrią ir tuo pat metu, žiaurią temą. Turiu vilties, kad bus įmanoma pajusti tą švarą ir jautrumą sklindančius nuo scenos ir kad kartu sumažinsime tą gumulą, kuris vis dar stringa gerklėje.
//
Spektaklyje naudojamos poezijos autoriai: Halyna Kruk, Aneta Kamińska, Oksana Lucyšyna, Lesyk Panasiuk, Iryna Šuvalova
Vertėjai: Marius Burokas, Antanas A. Jonynas, Vytas Dekšnys
Kitų tekstų autoriai: Šarūnas Datenis, Kristina Marija Kulinič, Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Gytis Laskovas, Eglė Grigaliūnaitė, Eglė Špokaitė, Milda Naudžiūnaitė
Spektaklis įvyks gegužės 5, 6 dienomis Alytaus miesto teatre ir birželio 7 dieną Vilniuje, Menų spaustuvėje.
Daugiau informacijos: www.areimosteatras.lt
.jpg)
2022 m. vasario mėn, prasidėjus karui Ukrainoje, dramaturgei Kristinai Marijai Kulinič bei 7-iems jaunosios kartos aktoriams (aktyviai besigilinantiems į sudėtingą karo situaciją ir remiantiems Ukrainą ar savanoriaujantiems) režisierius Artūras Areima pasiūlė pradėti kolektyvinį kūrybinį procesą ir parašyti pjesę, kuri pristatytų ne tik aktualią, kontraversišką publicistinę ir dokumentinę medžiagą, Ukrainos autorių kūrybą, bet ir esamu laiku patiriamus savo, kaip Lietuvos piliečių, jaunų karo liudininkų, išgyvenimus. Kūrybinė komanda įsitikinusi, jog kūryba, nepaisant to, kad yra bejėgė karo lauke, šiuo metu yra pagrindinis menininko įrankis, išraiškos būdas, būdas susitvarkyti su psichologine sveikata ir kuo adekvačiau reaguoti į vykstančią katastrofą.
Pjesės ir būsimo spektaklio kūrybinė komanda sąmoningai vengia naudoti autentiškus (ne poetinius) ukrainiečių tekstus, kadangi visus kūrėjus vienija įsitikinimas, jog pirmuoju asmeniu etiška kalbėti tik apie asmeninę patirtį - šiandien teatras, deja, nepajėgus įkūnyti ir perteikti žiaurių, esamu momentu vykstančių konkrečių žmonių išgyvenimų.
Pokalbis su spektaklio režisieriumi Artūru Areima
Kaip ir kada tau kilo idėja kurti spektaklį būtent šia tema?
Įdėja kilo anksčiau nei prasidėjo rusijos invazija / genocidas. Leidykla „Kitos knygos” išleido Serhij Žadano romaną „Internatas”, jis ir buvo pirminis inspiracinis taškas. Pradėjau rašyti romano inscenizaciją. Autorius pasakoja apie ukrainiečius, kurie gyvena Ukrainos vietovėse (Donbasas, Charkovas), kuriose nuolat tvyro politinė įtampa, kur niekada nežinai kada užlipsi ant minos, ar būsi sušaudytas važiuojant taksi, kur negali išeiti iš namų kada nori, kur nuolat su savimi turi turėti pasą, kur mokyklos uždaromos ir paverčiamos kareivinėmis, kur nuolatinis nesaugumas, kur neaišku, kas yra kas, kuris stovi kurioje pusėje, ar tai ukrainietis ginantis savo tėvynę, ar separatistas palaikantis rusijos imperialistinę tautos valdymo formą, žudantis savo tautietį - Ukrainos pilietį. Tai karo lauko zona, laukianti atviros ugnies prasiveržimo ir rusų invazijos užimti visą Ukrainą.
Skaitant šį romaną viduje tvyrojo nuolatinis nerimas, nuojauta, kad greitu metu nutiks kažkas baisaus. Norėjau sukurti spektaklį, kaip perspėjimą, kad ruoštumėmes blogiausiam. Ir po poros mėnesių tai, ko labiausiai bijojau - įvyko. Turėjau keisti temą ir mintį, nes perspėjimas pavėluotas ir vyksta žiaurūs įvykiai. Daug galvojau, ar reikia karo metu kalbėti apie karą. Juk menas bejėgis prieš karą ir realybėje žūstančius žmones. Bet kasdienybeje jutau didžiulį skausmą, pyktį ir apatiją apskritai kažką kurti, nes atrodo, šis laikas turi būti skirtas ne kūrybai, o priemonėms padėti kenčiantiems nuo karo. Įsitraukiau į žiniasklaidos lauką, į pagalbos akcijas ir taip toliau. Susidurdavau su daug žmonių, kurie vaikščiodavo su nerimo, baimės, pykčio nežinomybės pripildytomis akimis. Dauguma tarsi norėdavo kalbėti apie karą, bet tai vyko daugiau žiniasklaidos, naujienų lauke, bet bendraujant matydavosi kad žmonių viduje yra kažkas daugiau, ko jie neišsisako, kas užtstringa gerklėje ir nevirsta nei žodžiu, ne garsu, nei riksmu.
Todėl gimė mintis, kad vis dėlto reikia kalbėti apie karą, kad būtina kalbėti apie jį, ir tai daryti teatre, nes šis scenos menas yra grįstas kolektyviniu išgyvenimu, kolektyvinė yra pati teatro kūrimo prigimtis. Pagalvojau, gal taip galima išleisti tą užstrigusį gumulą iš gerklės?
Žinoma, šiuo kūriniu nesiekiame perpasakoti realių žmonių kare patirčių, nes tai atrodo nesažininga, ta patirtis yra tokia skausmingai didelė, į sceną jos neįkelsi ir niekas to nesuvaidins, ir to daryti nereikia, nes bus didžliulis melas ir neetiška tų žmonių atžvilgiu. Todėl spektaklyje pasirinkome kalbėti patys, ką mes patiriame, išgyvename, matydami, girdėdami, jausdami, kai viskas vyksta labai ARTI.
Kodėl, tavo nuomone, šis spektaklis turi būti pristatytas būtent dabar? Dalis žmonių karą jau išmoko priimti kaip neišvengiamą faktą, atrodo, kad kai kurių žmonių jis taip stipriai jau nebeveikia.
Karas, nežmogiškas elgesys su nekaltais žmonėmis, paliečia ir palieka gilius moralinius, psichologinius randus, traumas, net tuose žmonėse, kurie nėra tiesiogiai susiję su karu, ir nepaisant to, kad dabar jaučiamės neva šiek tiek prie to įpratę. Nuolat matome, girdime per įvairias medijas, žurnalistinius straipsnius: žudomi, prievartaujami vaikai, moterys, senyvo amžiaus žmonės. Matome, kaip mama, tėvas laiko ant rankų negyvą kelių mėnesių vaiką, kaip žmonės lieka be namų, be artimųjų, draugų, kaip slepiasi ir yra priversti gyventi metro stotyse, rūsiuose, be vandens, be elektros, maisto, šilumos. Visa, kas vyksta yra žiauru, nepateisinama ir protu nesuvokiama, kaip taip galima elgtis, tai kelia baisiausius jausmus, jie mumyse klaidžioja, nerasdami išėjimo, neleidžiantys nusiraminti. O spektaklis, tikiu, gali virsti tam tikra kolektyvine terapija. Kai mes pradėjome kurti, buvo be galo sunku kalbėtis, dalintis mintimis, bet po truputį atsivėrėme, daug kartų išsiverkėme, dar ir dabar bežiūrint į vienas kito etiudus pasitaiko ašarų, bet kažkaip jaučiu, kad tas gumulas gerklėje sumažėjo, kad randame būdą tai iškomunikuoti, nesijausti vieniši šiame žiauriame žmonijos istoriniame tarpsnyje.
Būsimo spektaklio kūrybinėje komandoje matome jau ilgamečius trupės narius, bei visai naujus žmones AAT kūryboje. Kaip rinkaisi komandą šiam darbui?
Šioje komandoje dirba itin jautrūs žmonės, kurie nė sekundę nėra abejingi žmogiškumui ir tam, kas vyksta šiame pasaulyje. Manau, kad tik su tokia komanda buvo galima kurti tokį spektaklį. Tik su tokiais švariais žmonėmis galima kurti spektaklį apie tokią skausminga, jautrią ir tuo pat metu, žiaurią temą. Turiu vilties, kad bus įmanoma pajusti tą švarą ir jautrumą sklindančius nuo scenos ir kad kartu sumažinsime tą gumulą, kuris vis dar stringa gerklėje.
//
Spektaklyje naudojamos poezijos autoriai: Halyna Kruk, Aneta Kamińska, Oksana Lucyšyna, Lesyk Panasiuk, Iryna Šuvalova
Vertėjai: Marius Burokas, Antanas A. Jonynas, Vytas Dekšnys
Kitų tekstų autoriai: Šarūnas Datenis, Kristina Marija Kulinič, Modesta Jakeliūnaitė, Monika Poderytė, Gytis Laskovas, Eglė Grigaliūnaitė, Eglė Špokaitė, Milda Naudžiūnaitė
Spektaklis įvyks gegužės 5, 6 dienomis Alytaus miesto teatre ir birželio 7 dieną Vilniuje, Menų spaustuvėje.
Daugiau informacijos: www.areimosteatras.lt
Paieška nedavė rezultatų