Skaityti daugiau
Spalio mėnesį Lietuvoje – hiphopo legendos ,,50 Cent” pasirodymas ir popkultūros gerbėjus subursiantis „Comic Con“
Nors atrodo, kad už lango vis dar vasara, tačiau prasidėjęs intensyvus kultūros ir sporto renginių sezonas primena apie jau atėjusį rudenį. Ir iš tiesų – spalio mėnesį bus visko: melomanus džiugins ryškiausių pasaulio superžvaigždžių koncertai – mūsų šalyje pirmą kartą savo pasirodymą surengs hiphopo legenda „50 Cent“, čia taip pat lankysis vokiečių muzikos prodiuseris ir didžėjus „ATB“. Komiksų ir filmų mėgėjus suburs jau penktąjį kartą Lietuvoje vyksiantis renginys „Comic Con“, o sporto gerbėjai turės galimybę dokumentinio filmo metu darkart išvysti istorines Kauno „Žalgirio“ rungtynes.37-ojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezono pradžiai - ypatinga simfoninio orkestro programa
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tęsia gražią tradiciją: spalio 1-ąją, sekmadienį, 15 valandą, unikalios akustikos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje skambės ypatinga teatro simfoninio orkestro programa kviečianti klausytojus kartu pažymėti Tarptautinę muzikos dieną ir pradėti naują teatro sezoną.Lėlininkas Linas Zubė: „Lėlių teatrą skaitau kaip eilėraštį“
„Lėlių teatras yra atskiras pasaulis, pasakojantis apie mūsų santykį į buvusį ir esamą laiką, santykį į čia buvusius ir esančius žmones, įvykius ir į save“, – sako lėlininkas, režisierius ir aktorius Linas Zubė, neseniai pristatęs lėlių spektaklį suaugusiems „Šišion“, pasakojantį apie senųjų Klaipėdos krašto gyventojų, šišioniškių, likimus pokariu ir ankstyvaisiais nepriklausomybės metais. „Lėlės kalba apie esmę“, – sako jis.Lėlių misterija suaugusiesiems „Šišion“ skelbia turą po Lietuvą
„Lino lėlių“ kraupės „Šišion“ – spektaklis, pasakojantis apie vienos senųjų Klaipėdos gyventojų, šeimos likimą, – skelbia turą po septynis Mažosios ir Didžiosios Lietuvos miestus. Per tris mėnesius lėlių misteriją suaugusiesiems galės išvysti Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Kauno, Klaipėdos, Rietavo ir Panevėžio žiūrovai. Spektaklį, lėlių teatro priemonėmis permąstantį vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais, lydės susitikimai su specialiais svečiais – mokslininkėmis, tiriančiomis Klaipėdos krašto vietinių gyventojų bendruomenes istoriniu, socialiniu ir antropologiniu žvilgsniu.Premjera „Kiti“ – priešais ką sunkiausia būti savimi?
Ar esate girdėję frazę „Pragaras – tai kiti“? Legendinio prancūzų filosofo ir rašytojo Jean Paul Sartre‘o pjesėje užgimęs sakinys, spalio 10, 11 dienomis skambės egzistencializmo tekstų įkvėptoje premjeroje „Kiti“. VŠĮ „Darbininkai“ prodiusuojamą spektaklį režisuoja Darius Gumauskas, o Menų spaustuvės scenoje bus galima išvysti ypatingos energijos aktorių kvartetą: Vainių Sodeiką, Vilmą Raubaitę, Justiną Mykolaitytę ir Andrių Alešiūną.Šokio simfonijos premjera įkvėpė istoriją pažinti per simbolius ir šokį
„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, šį savaitgalį išvydę premjerą „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Naujas šokio ir muzikos spektaklis pagal Jievaro Jasinskio muziką tapo vienu svarbiausių renginių, šalyje minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 80-metį. Į bendrą ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ premjerą Vilniuje, Jaunimo teatre atvyko garbūs svečiai – Lietuvos žydų bendruomenės nariai, šalies ir užsienio diplomatai bei kiti, neabejingi lietuvių ir žydų bendrai praeičiai.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia naują sezoną pasitikti gerumo kupina donorytės akcija
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia spalio 18 d. 11-15 val. atvykti į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto (Donelaičio g. 4) 215 kabinetą ir paaukoti kraujo, kuris išgelbės ne vieną gyvybę! Šiandien jo reikia kaimynui, bendradarbiui, nepažįstamam, o rytoj gali prireikti jums!Klaipėdos muzikinio teatro abonementų pirkėjams – ne tik 50 procentų nuolaida bilietams, bet ir ekskursija
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siūlo įsigyti abonementą į 2023–2024 m. sezono rudens-žiemos spektaklius bei kitus renginius su 50 procentų nuolaida bilietams! Abonemento nuolaidos akcija galioja iki spalio 31 d.Menas, kuris kviečia laisvėti
Praėjusią savaitę nuaidėjo šiuolaikinio šokio organizacijos „Be kompanijos“ organizuota ir septynias dienas trukusi „MAS'23 – Meninių akcijų savaitė“. Jos metu menininkai Vilniaus miesto viešosiose erdvėse tyrinėjo laisvės sampratos įvairovę ir kalbėjo aktualiomis visuomenei temomis. Vertybiniu raktažodiu „laisvėjimai“ žymėta meninių akcijų savaitė liejosi pačiomis netikėčiausiomis formomis, kvietė praeivius stabtelėti bei apmąstyti savo santykį su laisve. Tuo tarpu, Lietuvos šokio informacijos centras pakvietė scenos menų kritikes Ugnę Kačkauskaitę, Miglę Markulytę ir Sigitą Ivaškaitę, pasidalinti savo refleksijomis ir apmąstymais.Birutės Mar “ANTIGONĖS” sėkmė viename didžiausių Egipto teatro festivalių
Solo teatro komanda sugrįžo iš vieno svarbiausių arabų šalių teatrų forumų – tarptautinio eksperimentinių teatrų festivalio Kaire (Egiptas), vykusio 2023 m. rugsėjo 1-8 dienomis jubiliejinį 30-jį kartą.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatė rekonstruotą Vilniaus kongresų rūmų salę
Rugsėjo 12 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras surengė išskirtinį naujai rekonstruotos Vilniaus kongresų rūmų salės pristatymą. Planuojama, kad 2024 m. duris atversianti pagal naujausius standartus įrengta ir išskirtine simfoninei muzikai pritaikyta akustika pasižyminti koncertų salė taps viena patraukliausių koncertinių erdvių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigus pastato rekonstrukcijai ji vadinsis LVSO koncertų sale.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezono atidarymo koncerte – muzikinė upės kelionė
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras naująjį 37-ą sezoną ir Pasaulinę muzikos dieną pasitinka pakylėtai. Po intensyvaus ir premjeromis turtingo III-iojo Klaipėdos festivalio šiandien teatras gyvena artėjančių įkurtuvių naujai pastatytame teatre nuotaikomis. Tapo gražia tradicija spalio 1-ą dieną sezoną pradėti simfoninės muzikos koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Didžiojoje salėje. Koncerto programoje – monumentalūs simfoninės muzikos kūriniai, teatro orkestro repertuare skambantys pirmą sykį. Orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis įsitikinęs – orkestro patirtis ir branda leidžia imtis ir techniškai sudėtingų kūrinių partitūrų.LNDT „RULETĖS“ REŽISIERIUS JO STRØMGREN: „KURTI ISTORIJĄ NUO NULIO REIKIA DRĄSOS“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius (Jo Strømgren apdovanotas kaip geriausias choreografas).Į Vilnių sugrįžta smuiko superžvaigždė Davidas Garrettas
Kitų metų pavasarį, 2024 m. kovo 10 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ savo pasirodymą surengs pasaulinio garso smuikininkas Davidas Garrettas. Koncertas Vilniuje yra įtrauktas į atlikėjo gastrolinį turą „David Garrett Iconic Tour“, kurio metu klasikinės muzikos žvaigždė pristatys savo naujausią albumą „Iconic“.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro abonementų akcija
Ištikimiausiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjams siūlome įsigyti abonementą į 2023 m. sezono rudens spektaklius ir kitus renginius su 50 procentų nuolaida bilietams! Abonemento nuolaidos akcija galioja nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 31 d.Muzikinio teatro orkestrui teks „prisijaukinti“ unikalią naujosios salės akustiką
„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salė bus unikaliausia regione ir pasižymės adaptyvia natūralia akustika. Visi kiti įspūdžiai pasipils, kai publika pagaliau galės įvertinti teatro pastato visumą ir juos po renginio užplūdusią emociją. KVMT turi visą išskirtinių savybių rinkinį, kuris leidžia tikėtis gero rezultato“, – sako UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas. „Gera akustika nėra tik skaičiai ar fizika, tai yra visuma to, ką mes matome, girdime ir svarbiausia – jaučiame. Kurdami erdves mes jas ne tik girdime, bet ir matome. Tikimės, publika tai pajus“.LNDT PRISTATĖ NAUJĄ SEZONĄ IR REKLAMINĖS KAMPANIJOS „NEIK Į TEATRĄ“ ATOMAZGĄ
„Neik į teatrą, nes priprasi. Neik į teatrą, nes skaudės ir skaudins. Neik į teatrą, nes užsikrėsi. Neik į teatrą, nes primins, į ką nenori žiūrėti, kur nenori kreipti minties ir nuo ko esame įpratę nusisukti. Šis laikotarpis – naujojo jautrumo laikas, kai per sekundę viskas skyla į juoda ir balta, kai nuo tavęs lengvai gali nusisukti, kai pats esi linkęs apmėtyti kitą akmenimis, kai nuomonė – didžiausias ginklas.Rudenį Vilniaus mieste startuoja jau antroji meninių akcijų savaitė – MAS’23
Rugsėjo 11—17 dienomis Vilniaus viešosiose erdvėse vyks jau antroji meninių akcijų savaitė – MAS’23, kurios metu gausus menininkų būrys pristatys net septynias nemokamas menines akcijas. Nepriklausomos šiuolaikinio šokio meno organizacijos „Be kompanijos“ rengiama meninių akcijų savaitė skirta kalbėti aktualiomis visuomenei temomis, reaguoti į bendrą šio laikmečio diskursą bei plėsti meno prieinamumą, iškeliant jį iš įprastų ekspozicinių, scenos erdvių.Klaipėdos muzikinio teatro pastato dizaine susilies modernumas ir puošyba lietuvišku moliu
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjero projekto autorius, dizaineris Marius Mateika kuria šiuolaikišką, jaukų, natūralų, Klaipėdos identitetą reprezentuojantį interjerą.Minint 80-ąsias Vilniaus geto uždarymo metines – paskutinis balerinos šokis, parklupdęs nacių sargybinius
Tragiška žydų balerinos iš Lenkijos Francescos Mann (1917 – 1943) istorija, neginčytinai, – išskirtinė. Viena perspektyviausių savo kartos balerinų Lenkijoje 1943-aisiais buvo sušaudyta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje. Minint 80-ąsias geto uždarymo Vilniuje metines, lapkričio 26 dieną numatomas nacionalinės Izraelio baleto trupės „Jeruzalės baletas“ („Jerusalem Ballet“) pasirodymas „Memento…“, kuriame ir bus pasakojama apie baleriną F. Mann. Šio projekto sumanytoja ir įgyvendintoja Vlada Mikhaylova įsitikinusi, kad šis baleto pasirodymas visiems primins: blogis – visada baigiasi: „Norėtume, kad žmonės, kurie ateis pasižiūrėti šio baleto, iš jo išeitų su geromis mintimis, kad prisimintų, ir džiaugtųsi, kad viskas pasibaigė.“Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Ambicingas sumanymas pasiteisino – muzikinė sakmė kitą vasarą sugrįžta į Trakus
Po sėkmingai įvykusios ansamblio „Lietuva“ premjeros, skelbiamos naujos muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ pasirodymų datos. Į kitų metų vasarą perkeltas spektaklis atgims 2023 m. rugpjūčio 18-19 dienomis Trakų salos pilyje. Daliaus Abario režisuotas spektaklis vėl sugrąžins į Vytauto Didžiojo laikus bei moderniai atskleis gyvą dviejų tautų legendą.
„Pasirinkta vieta – Trakų pilis – leidžia pajusti atskleidžiamos istorijos autentiškumą. Aš nematau galimybės to parodyti kitur, nes manau, kad spektaklis tiesiog skirtas šiai vietai, jis kitur netektų savo galybės. Nesu tikras, ar kitose erdvėse žiūrovas pajustų tą patį jausmą ir kūrėjų mintį, manau, jos neliktų, nes veikia ne tik projekcijos, bet ir pilies atmosfera. Veikia ir tai, kad muzikantai dalyvauja gyvai, jie yra to reginio dalis, tas pasakojimas gimsta čia ir dabar“, – teigia Rafailas Karpis, vienas iš projekto solistų, atlikęs sudėtingą karaimų partiją.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ organizatoriai ir kūrėjai, įvertinę premjerą Trakų pilies kieme, įsitikino, kad tokio masto projektas kitų miestų uždarose erdvėse prarastų monumentalumą ir didingumą. Todėl visi anksčiau planuoti pasirodymai kituose Lietuvos miestuose grąžinami į Trakus.
Sužavėjo vos pamačius scenografiją
Operos solistas R.Karpis muzikinėje dramoje tampa Vytauto Didžiojo vienu iš patikėtinių – karaimų sūnumi Natanu, kuris petys petin kovojo kartu su lietuviais. Jis prisimena, kaip repetuodamas ir ypač spektaklio metu išgyveno stiprias emocijas.
„Kai pradėjome dirbti, iki galo neįsivaizdavau, kokia bus viso to forma. Susitikinėjome su kompozitoriumi Linu Rimša, jis giliai ir įdomiai pasakodavo apie idėją – atrodė pakankamai aišku. Kai prasidėjo darbai studijoje, filmavome veidus, aš jau įtariau, kas laukia. Bet kai galiausiai pamačiau scenografiją, buvau be galo sužavėtas pačia mintimi, kaip galima ne visada įprastomis priemonėmis jautriai ir subtiliai papasakoti istoriją. Ji be galo jautri, nes tikra, apie Lietuvoje gyvuojančią karaimų bendruomenę, kuri istoriškai labai svarbi, turi gilų vaidmenį mūsų valstybingume, tarsi turi archajišką atspalvį. Pati istorija, papasakota siužete, byloja apie dviejų tautų draugystę ir karaimų ištikimybę.“
Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgimsta tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės. Jas taip pat įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
„Ansamblį žinau puikiai, žinau profesionalius jo atlikėjus – chorą, orkestrą, šokėjus. Smagu drauge bendradarbiauti, tačiau šį kartą po ansamblio vėliava gimė unikalus kūrinys. Ansamblis yra pagrindinis sakmės kūrėjas ir dėl to man atrodo, kad tai svarbus įvykis mūsų muzikiniame ir sceniniame gyvenime. Labai smagu, kad „Lietuva“ pateikia mums tokius įsimintinus reginius, kurie ilgai išliks atminty“, – toliau pasakoja R.Karpis.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Simbolių ir metaforų kupina sakmė papasakojo dalelę mūsų bendros istorijos ir priminė šiandien labai reikalingas moralines kategorijas“, – recenzijoje rašo muzikologė, redaktorė Laimutė Ligeikaitė.
Įkvėpė Trakus ir įvairių tautų žmones
„Sakmė apie dovanotą širdį“ – tai bendras ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas. Gerai pažinodami Trakų miesto bendruomenę, projekto partneriai, tarp kurių – Trakų istorijos muziejus, džiaugiasi muzikinės dramos sėkme ir jos tęstinumu kitais metais.
„Sakmė turėjo neišdildomo poveikio visiems ją mačiusiems įvairių tautų žmonėms. Ji sukausto kvapą savo didingumu, grožiu, netikėtumu, kokybe, prasme, išraiška, paveikumu. Net ir praėjus kiek laiko po spektaklio, lieka gilūs ir labai stiprūs meniniai bei emociniai įspūdžiai su „vau“ epitetu, o atėjus į kitą spektaklį pilyje, kažko lyg ima trūkti... Patiems karaimams tai, žinoma, visapusiškai išskirtinis kūrinys. Kaip sakė vienas Lietuvos karaimas, „žiūrint šią muzikinę dramą, apėmė didžiausias iš visų patirtų pasididžiavimas savo kilme ir paveldo unikalumu“, – sako Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.
„Pirmasis susitikimas dėl spektaklio pastatymo salos pilyje su Karina, „Lietuvos“ vadove Edita ir sakmės režisieriumi Daliumi išgąsdino visus tame susitikime dalyvavusius (šypsosi). Tokio masto, visomis prasmėmis, renginio dar nebuvome turėję. Ir šiuosyk buvo svarbu viskas: nuo muzikinio ir vaidybinio turinio iki net smulkiausių logistinių sprendimų. Suprantama, kad Lietuvos karaimų istorija neatsiejama ir nuo Trakų miesto istorinių faktų, įvykių, miesto radimosi, gilios praeities ir modernėjančio veido. Tiesiog fantastiška, kad unisonu kalbėdami sutarėme – tokio išskirtinio, labai specifinio, įtaigaus ir jautraus kūrinio pristatymų žiūrovams vieta gali būti tik viena. Fantastika, kad mums visiems dirbant išvien pavyko sukurti nuostabą keliantį kultūrinį turinį. O tarp visų bendradarbiavusių pusių užsimezgusi asmeninė, ne tik dalykinė, bet ir žmogiška bičiulystė įrodo sinergijos galią. Vienas plius vienas lygu ne trims, o šimtui procentų sėkmės, mes visi tuo tikime“, – įsitikinusi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.
„Sakmė apie dovanotą širdį“ kurta specialiai minint Lietuvos karaimų metus – jau 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje pasikvietė didysis kunigaikštis Vytautas. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją.
Muzikinės dramos kompozitoriai – Linas Rimša ir Gintautas Venislovas. Scenarijų pagal istorinius faktus ir sakmės libretą parašė Alvydas Šlepikas. Istorijos pasakojimą choreografiniais paveikslais kūrė Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Originalios ir vizualios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Išskirtinius spektaklio kostiumus stilizavo dizainerė Sandra Straukaitė.
Emociškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius.
Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansavo LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.
„Pasirinkta vieta – Trakų pilis – leidžia pajusti atskleidžiamos istorijos autentiškumą. Aš nematau galimybės to parodyti kitur, nes manau, kad spektaklis tiesiog skirtas šiai vietai, jis kitur netektų savo galybės. Nesu tikras, ar kitose erdvėse žiūrovas pajustų tą patį jausmą ir kūrėjų mintį, manau, jos neliktų, nes veikia ne tik projekcijos, bet ir pilies atmosfera. Veikia ir tai, kad muzikantai dalyvauja gyvai, jie yra to reginio dalis, tas pasakojimas gimsta čia ir dabar“, – teigia Rafailas Karpis, vienas iš projekto solistų, atlikęs sudėtingą karaimų partiją.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ organizatoriai ir kūrėjai, įvertinę premjerą Trakų pilies kieme, įsitikino, kad tokio masto projektas kitų miestų uždarose erdvėse prarastų monumentalumą ir didingumą. Todėl visi anksčiau planuoti pasirodymai kituose Lietuvos miestuose grąžinami į Trakus.
Sužavėjo vos pamačius scenografiją
Operos solistas R.Karpis muzikinėje dramoje tampa Vytauto Didžiojo vienu iš patikėtinių – karaimų sūnumi Natanu, kuris petys petin kovojo kartu su lietuviais. Jis prisimena, kaip repetuodamas ir ypač spektaklio metu išgyveno stiprias emocijas.
„Kai pradėjome dirbti, iki galo neįsivaizdavau, kokia bus viso to forma. Susitikinėjome su kompozitoriumi Linu Rimša, jis giliai ir įdomiai pasakodavo apie idėją – atrodė pakankamai aišku. Kai prasidėjo darbai studijoje, filmavome veidus, aš jau įtariau, kas laukia. Bet kai galiausiai pamačiau scenografiją, buvau be galo sužavėtas pačia mintimi, kaip galima ne visada įprastomis priemonėmis jautriai ir subtiliai papasakoti istoriją. Ji be galo jautri, nes tikra, apie Lietuvoje gyvuojančią karaimų bendruomenę, kuri istoriškai labai svarbi, turi gilų vaidmenį mūsų valstybingume, tarsi turi archajišką atspalvį. Pati istorija, papasakota siužete, byloja apie dviejų tautų draugystę ir karaimų ištikimybę.“
Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgimsta tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės. Jas taip pat įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
„Ansamblį žinau puikiai, žinau profesionalius jo atlikėjus – chorą, orkestrą, šokėjus. Smagu drauge bendradarbiauti, tačiau šį kartą po ansamblio vėliava gimė unikalus kūrinys. Ansamblis yra pagrindinis sakmės kūrėjas ir dėl to man atrodo, kad tai svarbus įvykis mūsų muzikiniame ir sceniniame gyvenime. Labai smagu, kad „Lietuva“ pateikia mums tokius įsimintinus reginius, kurie ilgai išliks atminty“, – toliau pasakoja R.Karpis.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Simbolių ir metaforų kupina sakmė papasakojo dalelę mūsų bendros istorijos ir priminė šiandien labai reikalingas moralines kategorijas“, – recenzijoje rašo muzikologė, redaktorė Laimutė Ligeikaitė.
Įkvėpė Trakus ir įvairių tautų žmones
„Sakmė apie dovanotą širdį“ – tai bendras ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas. Gerai pažinodami Trakų miesto bendruomenę, projekto partneriai, tarp kurių – Trakų istorijos muziejus, džiaugiasi muzikinės dramos sėkme ir jos tęstinumu kitais metais.
„Sakmė turėjo neišdildomo poveikio visiems ją mačiusiems įvairių tautų žmonėms. Ji sukausto kvapą savo didingumu, grožiu, netikėtumu, kokybe, prasme, išraiška, paveikumu. Net ir praėjus kiek laiko po spektaklio, lieka gilūs ir labai stiprūs meniniai bei emociniai įspūdžiai su „vau“ epitetu, o atėjus į kitą spektaklį pilyje, kažko lyg ima trūkti... Patiems karaimams tai, žinoma, visapusiškai išskirtinis kūrinys. Kaip sakė vienas Lietuvos karaimas, „žiūrint šią muzikinę dramą, apėmė didžiausias iš visų patirtų pasididžiavimas savo kilme ir paveldo unikalumu“, – sako Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.
„Pirmasis susitikimas dėl spektaklio pastatymo salos pilyje su Karina, „Lietuvos“ vadove Edita ir sakmės režisieriumi Daliumi išgąsdino visus tame susitikime dalyvavusius (šypsosi). Tokio masto, visomis prasmėmis, renginio dar nebuvome turėję. Ir šiuosyk buvo svarbu viskas: nuo muzikinio ir vaidybinio turinio iki net smulkiausių logistinių sprendimų. Suprantama, kad Lietuvos karaimų istorija neatsiejama ir nuo Trakų miesto istorinių faktų, įvykių, miesto radimosi, gilios praeities ir modernėjančio veido. Tiesiog fantastiška, kad unisonu kalbėdami sutarėme – tokio išskirtinio, labai specifinio, įtaigaus ir jautraus kūrinio pristatymų žiūrovams vieta gali būti tik viena. Fantastika, kad mums visiems dirbant išvien pavyko sukurti nuostabą keliantį kultūrinį turinį. O tarp visų bendradarbiavusių pusių užsimezgusi asmeninė, ne tik dalykinė, bet ir žmogiška bičiulystė įrodo sinergijos galią. Vienas plius vienas lygu ne trims, o šimtui procentų sėkmės, mes visi tuo tikime“, – įsitikinusi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.
„Sakmė apie dovanotą širdį“ kurta specialiai minint Lietuvos karaimų metus – jau 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje pasikvietė didysis kunigaikštis Vytautas. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją.
Muzikinės dramos kompozitoriai – Linas Rimša ir Gintautas Venislovas. Scenarijų pagal istorinius faktus ir sakmės libretą parašė Alvydas Šlepikas. Istorijos pasakojimą choreografiniais paveikslais kūrė Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Originalios ir vizualios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Išskirtinius spektaklio kostiumus stilizavo dizainerė Sandra Straukaitė.
Emociškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius.
Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansavo LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.
Paieška nedavė rezultatų