Skaityti daugiau
PREMJEROS „ORFĖJAS“ REŽISIERIUS ŽILVINAS VINGELIS: „TEATRAS – KAIP KOLEKTYVINIO MĄSTYMO INSTRUMENTAS“
Balandžio 26, 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo, poeto, dramaturgo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Apie artėjančią premjerą, kūrybinius spektaklio procesus ir Jeano Cocteau asmenybę kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėja Kristina Noreikienė.Tarptautinės teatro dienos proga apdovanoti geriausi metų aktoriai
Kovo 29 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyko šventinis renginys, skirtas Tarptautinei teatro dienai. Jo metu pagerbti geriausieji praėjusio sezono teatro kūrėjai. Kiekvienais metais inicijuojami apdovanojimai tapo gražia tradicija, kuria siekiama pažymėti svarbiausius praėjusių metų teatrinius įvykius. Šventinio vakaro metu apdovanoti teatro kūrėjai už įsimintiniausius, reikšmingiausius bei labiausiai publiką sužavėjusius darbus.Auksinio scenos kryžiaus laureatas Kirilas Glušajevas: „Išmokęs griežtoje disciplinoje jaustis gerai, aš jaučiuosi laisvas“
Teatro ir kino aktorius, režisierius, improvizacijos teatro KITAS KAMPAS meno vadovas ir improvizatorius Kirilas Glušajevas kovo 27 d. pelnė pirmąjį Auksinį scenos kryžių. Aktorius apdovanotas Nepagrindinio vaidmens nominacijoje už sukurtą Žano vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Raganosiai“. Tą pačią dieną didžiausias Lietuvoje bilietų platintojas „Bilietai.lt“ paskelbė, kad per pastaruosius metus populiariausias spektaklis Lietuvoje buvo Kirilo Glušajevo režisuoti „Nuostabūs dalykai“.Įdomiausi balandžio renginiai Lietuvoje: Pasaulio ledo ritulio čempiontas, „69 Danguje“ sugrįžimas ir atsinaujinusi LVSO koncertų salė
Atšventę Velykas Lietuvoje džiaugsimės tiek gerėjančiais orais, tiek didžiule renginių įvairove. Balandį renginių mylėtojus kvies į sceną vienam vakarui sugrįžtančios „69 danguje“ merginos ir tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz“, o Vilniuje išvysime pasaulio ledo čempionato kovas.Šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija“ – trys pasaulinės premjeros
Trys savaitgaliai ir šešios asmeniškos cirko kalba papasakotos istorijos. Iš jų – trys pasaulinės premjeros. Visa tai galės pamatyti, patirti, pajausti gegužės 30–birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2023 metų scenos menininkai
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ atvyksta į Lietuvą
Puikios naujienos teatro gerbėjams – gegužės mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje pirmą kartą bus rodomas populiarusis spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ su talentingąja aktore Lija Achedžakova priešakyje.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.VILNIAUS MAŽOJO TEATRO AKTORIUS ARVYDAS DAPŠYS APDOVANOTAS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA
Kovo 8 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje įvyko Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo renginys, tarp kurių buvo apdovanotas ir Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktorius, režisierius Arvydas Dapšys. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.20 populiariausių 2023 metų renginių Lietuvoje: didžiausias koncertas per 30 metų ir nesustabdoma Jessica Shy
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ skelbia populiariausių 2023 metų renginių dvidešimtuką. Praėjusiais metais Vilnių aplankiusi grupė „Imagine Dragons“ surengė didžiausią mokamą koncertą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o atlikėja Jessica Shy užėmė daugiausiai sąrašo pozicijų.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.70-ąjį jubiliejų pasitinkantis Rimantas Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė
Kovo 7 d. 70-ąjį gimtadienį švenčia fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantas.„Mažvydo“ turo kulminacija Vilniuje: tarp svečių – garsūs istorikai ir prezidentas G.Nausėda
„Tokie kūriniai yra nemirtingi“, – sostinėje šeštadienį koliažinę operą „Mažvydas“ apibendrino gausus būrys žiūrovų. Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų po anšlaginio turo darkart sugrįžo į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę. Sėkmingą įvertinimą pelniusi drama pagal Justiną Marcinkevičių sutraukė ir žinomus šalies istorikus bei garbius svečius, tarp kurių – į renginį atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana.Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!
Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju
„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis
Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa
Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum
Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Ambicingas sumanymas pasiteisino – muzikinė sakmė kitą vasarą sugrįžta į Trakus
Po sėkmingai įvykusios ansamblio „Lietuva“ premjeros, skelbiamos naujos muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ pasirodymų datos. Į kitų metų vasarą perkeltas spektaklis atgims 2023 m. rugpjūčio 18-19 dienomis Trakų salos pilyje. Daliaus Abario režisuotas spektaklis vėl sugrąžins į Vytauto Didžiojo laikus bei moderniai atskleis gyvą dviejų tautų legendą.
„Pasirinkta vieta – Trakų pilis – leidžia pajusti atskleidžiamos istorijos autentiškumą. Aš nematau galimybės to parodyti kitur, nes manau, kad spektaklis tiesiog skirtas šiai vietai, jis kitur netektų savo galybės. Nesu tikras, ar kitose erdvėse žiūrovas pajustų tą patį jausmą ir kūrėjų mintį, manau, jos neliktų, nes veikia ne tik projekcijos, bet ir pilies atmosfera. Veikia ir tai, kad muzikantai dalyvauja gyvai, jie yra to reginio dalis, tas pasakojimas gimsta čia ir dabar“, – teigia Rafailas Karpis, vienas iš projekto solistų, atlikęs sudėtingą karaimų partiją.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ organizatoriai ir kūrėjai, įvertinę premjerą Trakų pilies kieme, įsitikino, kad tokio masto projektas kitų miestų uždarose erdvėse prarastų monumentalumą ir didingumą. Todėl visi anksčiau planuoti pasirodymai kituose Lietuvos miestuose grąžinami į Trakus.
Sužavėjo vos pamačius scenografiją
Operos solistas R.Karpis muzikinėje dramoje tampa Vytauto Didžiojo vienu iš patikėtinių – karaimų sūnumi Natanu, kuris petys petin kovojo kartu su lietuviais. Jis prisimena, kaip repetuodamas ir ypač spektaklio metu išgyveno stiprias emocijas.
„Kai pradėjome dirbti, iki galo neįsivaizdavau, kokia bus viso to forma. Susitikinėjome su kompozitoriumi Linu Rimša, jis giliai ir įdomiai pasakodavo apie idėją – atrodė pakankamai aišku. Kai prasidėjo darbai studijoje, filmavome veidus, aš jau įtariau, kas laukia. Bet kai galiausiai pamačiau scenografiją, buvau be galo sužavėtas pačia mintimi, kaip galima ne visada įprastomis priemonėmis jautriai ir subtiliai papasakoti istoriją. Ji be galo jautri, nes tikra, apie Lietuvoje gyvuojančią karaimų bendruomenę, kuri istoriškai labai svarbi, turi gilų vaidmenį mūsų valstybingume, tarsi turi archajišką atspalvį. Pati istorija, papasakota siužete, byloja apie dviejų tautų draugystę ir karaimų ištikimybę.“
Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgimsta tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės. Jas taip pat įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
„Ansamblį žinau puikiai, žinau profesionalius jo atlikėjus – chorą, orkestrą, šokėjus. Smagu drauge bendradarbiauti, tačiau šį kartą po ansamblio vėliava gimė unikalus kūrinys. Ansamblis yra pagrindinis sakmės kūrėjas ir dėl to man atrodo, kad tai svarbus įvykis mūsų muzikiniame ir sceniniame gyvenime. Labai smagu, kad „Lietuva“ pateikia mums tokius įsimintinus reginius, kurie ilgai išliks atminty“, – toliau pasakoja R.Karpis.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Simbolių ir metaforų kupina sakmė papasakojo dalelę mūsų bendros istorijos ir priminė šiandien labai reikalingas moralines kategorijas“, – recenzijoje rašo muzikologė, redaktorė Laimutė Ligeikaitė.
Įkvėpė Trakus ir įvairių tautų žmones
„Sakmė apie dovanotą širdį“ – tai bendras ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas. Gerai pažinodami Trakų miesto bendruomenę, projekto partneriai, tarp kurių – Trakų istorijos muziejus, džiaugiasi muzikinės dramos sėkme ir jos tęstinumu kitais metais.
„Sakmė turėjo neišdildomo poveikio visiems ją mačiusiems įvairių tautų žmonėms. Ji sukausto kvapą savo didingumu, grožiu, netikėtumu, kokybe, prasme, išraiška, paveikumu. Net ir praėjus kiek laiko po spektaklio, lieka gilūs ir labai stiprūs meniniai bei emociniai įspūdžiai su „vau“ epitetu, o atėjus į kitą spektaklį pilyje, kažko lyg ima trūkti... Patiems karaimams tai, žinoma, visapusiškai išskirtinis kūrinys. Kaip sakė vienas Lietuvos karaimas, „žiūrint šią muzikinę dramą, apėmė didžiausias iš visų patirtų pasididžiavimas savo kilme ir paveldo unikalumu“, – sako Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.
„Pirmasis susitikimas dėl spektaklio pastatymo salos pilyje su Karina, „Lietuvos“ vadove Edita ir sakmės režisieriumi Daliumi išgąsdino visus tame susitikime dalyvavusius (šypsosi). Tokio masto, visomis prasmėmis, renginio dar nebuvome turėję. Ir šiuosyk buvo svarbu viskas: nuo muzikinio ir vaidybinio turinio iki net smulkiausių logistinių sprendimų. Suprantama, kad Lietuvos karaimų istorija neatsiejama ir nuo Trakų miesto istorinių faktų, įvykių, miesto radimosi, gilios praeities ir modernėjančio veido. Tiesiog fantastiška, kad unisonu kalbėdami sutarėme – tokio išskirtinio, labai specifinio, įtaigaus ir jautraus kūrinio pristatymų žiūrovams vieta gali būti tik viena. Fantastika, kad mums visiems dirbant išvien pavyko sukurti nuostabą keliantį kultūrinį turinį. O tarp visų bendradarbiavusių pusių užsimezgusi asmeninė, ne tik dalykinė, bet ir žmogiška bičiulystė įrodo sinergijos galią. Vienas plius vienas lygu ne trims, o šimtui procentų sėkmės, mes visi tuo tikime“, – įsitikinusi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.
„Sakmė apie dovanotą širdį“ kurta specialiai minint Lietuvos karaimų metus – jau 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje pasikvietė didysis kunigaikštis Vytautas. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją.
Muzikinės dramos kompozitoriai – Linas Rimša ir Gintautas Venislovas. Scenarijų pagal istorinius faktus ir sakmės libretą parašė Alvydas Šlepikas. Istorijos pasakojimą choreografiniais paveikslais kūrė Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Originalios ir vizualios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Išskirtinius spektaklio kostiumus stilizavo dizainerė Sandra Straukaitė.
Emociškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius.
Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansavo LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.
„Pasirinkta vieta – Trakų pilis – leidžia pajusti atskleidžiamos istorijos autentiškumą. Aš nematau galimybės to parodyti kitur, nes manau, kad spektaklis tiesiog skirtas šiai vietai, jis kitur netektų savo galybės. Nesu tikras, ar kitose erdvėse žiūrovas pajustų tą patį jausmą ir kūrėjų mintį, manau, jos neliktų, nes veikia ne tik projekcijos, bet ir pilies atmosfera. Veikia ir tai, kad muzikantai dalyvauja gyvai, jie yra to reginio dalis, tas pasakojimas gimsta čia ir dabar“, – teigia Rafailas Karpis, vienas iš projekto solistų, atlikęs sudėtingą karaimų partiją.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ organizatoriai ir kūrėjai, įvertinę premjerą Trakų pilies kieme, įsitikino, kad tokio masto projektas kitų miestų uždarose erdvėse prarastų monumentalumą ir didingumą. Todėl visi anksčiau planuoti pasirodymai kituose Lietuvos miestuose grąžinami į Trakus.
Sužavėjo vos pamačius scenografiją
Operos solistas R.Karpis muzikinėje dramoje tampa Vytauto Didžiojo vienu iš patikėtinių – karaimų sūnumi Natanu, kuris petys petin kovojo kartu su lietuviais. Jis prisimena, kaip repetuodamas ir ypač spektaklio metu išgyveno stiprias emocijas.
„Kai pradėjome dirbti, iki galo neįsivaizdavau, kokia bus viso to forma. Susitikinėjome su kompozitoriumi Linu Rimša, jis giliai ir įdomiai pasakodavo apie idėją – atrodė pakankamai aišku. Kai prasidėjo darbai studijoje, filmavome veidus, aš jau įtariau, kas laukia. Bet kai galiausiai pamačiau scenografiją, buvau be galo sužavėtas pačia mintimi, kaip galima ne visada įprastomis priemonėmis jautriai ir subtiliai papasakoti istoriją. Ji be galo jautri, nes tikra, apie Lietuvoje gyvuojančią karaimų bendruomenę, kuri istoriškai labai svarbi, turi gilų vaidmenį mūsų valstybingume, tarsi turi archajišką atspalvį. Pati istorija, papasakota siužete, byloja apie dviejų tautų draugystę ir karaimų ištikimybę.“
Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgimsta tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės. Jas taip pat įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
„Ansamblį žinau puikiai, žinau profesionalius jo atlikėjus – chorą, orkestrą, šokėjus. Smagu drauge bendradarbiauti, tačiau šį kartą po ansamblio vėliava gimė unikalus kūrinys. Ansamblis yra pagrindinis sakmės kūrėjas ir dėl to man atrodo, kad tai svarbus įvykis mūsų muzikiniame ir sceniniame gyvenime. Labai smagu, kad „Lietuva“ pateikia mums tokius įsimintinus reginius, kurie ilgai išliks atminty“, – toliau pasakoja R.Karpis.
„Sakmės apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Simbolių ir metaforų kupina sakmė papasakojo dalelę mūsų bendros istorijos ir priminė šiandien labai reikalingas moralines kategorijas“, – recenzijoje rašo muzikologė, redaktorė Laimutė Ligeikaitė.
Įkvėpė Trakus ir įvairių tautų žmones
„Sakmė apie dovanotą širdį“ – tai bendras ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas. Gerai pažinodami Trakų miesto bendruomenę, projekto partneriai, tarp kurių – Trakų istorijos muziejus, džiaugiasi muzikinės dramos sėkme ir jos tęstinumu kitais metais.
„Sakmė turėjo neišdildomo poveikio visiems ją mačiusiems įvairių tautų žmonėms. Ji sukausto kvapą savo didingumu, grožiu, netikėtumu, kokybe, prasme, išraiška, paveikumu. Net ir praėjus kiek laiko po spektaklio, lieka gilūs ir labai stiprūs meniniai bei emociniai įspūdžiai su „vau“ epitetu, o atėjus į kitą spektaklį pilyje, kažko lyg ima trūkti... Patiems karaimams tai, žinoma, visapusiškai išskirtinis kūrinys. Kaip sakė vienas Lietuvos karaimas, „žiūrint šią muzikinę dramą, apėmė didžiausias iš visų patirtų pasididžiavimas savo kilme ir paveldo unikalumu“, – sako Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.
„Pirmasis susitikimas dėl spektaklio pastatymo salos pilyje su Karina, „Lietuvos“ vadove Edita ir sakmės režisieriumi Daliumi išgąsdino visus tame susitikime dalyvavusius (šypsosi). Tokio masto, visomis prasmėmis, renginio dar nebuvome turėję. Ir šiuosyk buvo svarbu viskas: nuo muzikinio ir vaidybinio turinio iki net smulkiausių logistinių sprendimų. Suprantama, kad Lietuvos karaimų istorija neatsiejama ir nuo Trakų miesto istorinių faktų, įvykių, miesto radimosi, gilios praeities ir modernėjančio veido. Tiesiog fantastiška, kad unisonu kalbėdami sutarėme – tokio išskirtinio, labai specifinio, įtaigaus ir jautraus kūrinio pristatymų žiūrovams vieta gali būti tik viena. Fantastika, kad mums visiems dirbant išvien pavyko sukurti nuostabą keliantį kultūrinį turinį. O tarp visų bendradarbiavusių pusių užsimezgusi asmeninė, ne tik dalykinė, bet ir žmogiška bičiulystė įrodo sinergijos galią. Vienas plius vienas lygu ne trims, o šimtui procentų sėkmės, mes visi tuo tikime“, – įsitikinusi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.
„Sakmė apie dovanotą širdį“ kurta specialiai minint Lietuvos karaimų metus – jau 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje pasikvietė didysis kunigaikštis Vytautas. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją.
Muzikinės dramos kompozitoriai – Linas Rimša ir Gintautas Venislovas. Scenarijų pagal istorinius faktus ir sakmės libretą parašė Alvydas Šlepikas. Istorijos pasakojimą choreografiniais paveikslais kūrė Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Originalios ir vizualios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Išskirtinius spektaklio kostiumus stilizavo dizainerė Sandra Straukaitė.
Emociškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius.
Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansavo LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.
Paieška nedavė rezultatų