logo
Krepšelis: 0
logo
Krepšelis: 0
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Operos „Lokys“ režisierius Gintaras Varnas: šiais laikais dainuoti gerai – būtina, bet nepakankama sąlyga

Žinomas režisierius Gintaras Varnas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre su meile ir atidumu stato Broniaus Kutavičiaus operą „Lokys“, skirtą 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Publika nekantriai laukia spalio 7, 8 ir 22 dienomis Žvejų rūmuose įvyksiančių premjerinių operos spektaklių.

Su rudeniu grįžta Šiuolaikinio šokio asociacijos pamokos – ir profesionalams, ir senjorams

Šiuolaikinio šokio asociaciją (ŠŠA), kurią sudaro net 64 profesionalūs šiuolaikinio šokio lauko pedagogai, atlikėjai ir choreografai, šiemet mini 15-kos metų sukaktį ir kviečią į dar vieną šokio sezoną.

Belaukiant operos „Lokys“ premjeros atskleidžiamos užkulisių paslaptys

Artėjant Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerai, kviečiame pasižvalgyti po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užkulisius ir išvysti kaip gimsta operos sceniniai rūbai bei atributai.

Mantas Stonkus: Gelminei sunku bučiuotis su manim prie kitų žmonių

Komedija „Gal nedarom tragedijos“ su Giedriumi Savicku, Mantu Stonkumi, Gelmine Glemžaite ir Milda Noreikaite leidosi į gastroles po Lietuvą. Paskelbus spalio ir lapkričio datas, publikos susidomėjimas muša rekordus – kai kur jau prireikė papildomų parodymų. „Sprendžiant iš žiūrovų reakcijos, mums gerai pavyko“, – sako G. Savickas.

Svarbiausios naujojo teatrų sezono naujienos

Įsibėgėja naujasis šių metų teatrų sezonas ir didžiausio bilietų platintojo „Bilietai.lt“ valdoma svetainė „Teatrai.lt“ pristato svarbiausias 2022-2023 metų premjeras. „Teatras prasideda čia!“ devizu besivadovaujanti ir didžiausią spektaklių pasirinkimą siūlanti platforma „Teatrai.lt“ pristato scenos naujienas, kurių teatro mėgėjams nevalia praleisti.

Dirigentas Martynas Staškus kviečia atsakymų į egzistencinius klausimus ieškoti kartu su operos „Lokys“ herojais

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjai spalio 7-8 ir 22 dienomis Žvejų rūmuose išvys sceniniam gyvenimui atgimstančios Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerą. Tarp naujojo pastatymo kūrėjų – muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, į operos „Lokys“ muzikos ir scenarijaus subtilybes neriantis ne pirmą kartą.

Šeiko šokio teatro premjeroje – 260 kilogramų mėlynų pelenų

Šiemet Klaipėda mini 770 metų miesto įkūrimo jubiliejų, o Europa – Heinricho Schliemanno, Trojos atradėjo, gimimo 200-ąsias metines. Šiame kontekste Šeiko šokio teatras pristato premjerą, šokio spektaklį „Indigo. Das Schliemann Projekt“, kurį įkvėpė ši XIX a. asmenybė, jos kontrastinga biografija ir sąsajos su Klaipėda. Spektaklis apgaubtas archeologijos paslapties: tarsi iš molio kylančių figūrų, mumijų, o gal fosilijų ir mėlynų pelenų lietaus. Tai kūrinys apie (ne)pasiekiamą svajonę, aistringą ir nuožmų tikslo siekimą, tiesą ir melą, kuriamą įvaizdį ir realybę, bei nesibaigiančias savęs paieškas. Premjera pristatoma rugsėjo 27, 28 d. 19 val. „HOFO“ kiemo angare, Klaipėdoje.

Klaipėdos muzikinio teatro technologinės įrangos publika nepamatys Technologinė įranga Muzikiniame teatre atliks nepastebimą, tačiau ypatingai svarbų vaidmenį

„Į rekonstruojamą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalį jau montuojama technologinė įranga!“, – akcentuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas, pasakodamas apie svarbų etapą šio teatro rūmų rekonstrukcijoje.

Naujas Muzikinio teatro sezonas: pasimatymai su publika vyks ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje bei užsienyje

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) 2022 metų rudenį publiką kvies į išskirtines premjeras bei į publikos jau pamėgtus spektaklius, gastroliuos Lietuvoje ir užsienyje. Publikos laukia ne tik žmogiškumo klausimus gvildenanti opera „Lokys“, šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“ pasakojantis apie šių dienų moterų iššūkius ir atsakomybes, atgimstantis miuziklas „Čikaga“, bet ir naujovė – edukaciniai renginiai arba galimybė stebėti spektaklių repeticijas bei diskutuoti su jų kūrėjais.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro abonementas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasiruošęs apdovanoti ištikimiausius savo gerbėjus Iki spalio 31 d. interneto svetainėje www.klaipedosmuzikinis.lt perkant ne mažiau kaip po 2 bilietus į nemažiau kaip 3 spektaklius – taikoma 50 procentų nuolaida!

Klaipėdos muzikinio teatro kvietimas aukoti kraują sulaukė didelio donorų susidomėjimo

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuota kraujo donorystės akcija sulaukė didelio susidomėjimo: kraują aktyviai aukojo ne tik Muzikinio teatro darbuotojai, bet ir aplinkinių įstaigų darbuotojai, studentai ar tiesiog praeiviai.

Muzikinis teatras ir istorinio laivų statytojo Pauliaus Lindenau anūkas planuoja bendrus projektus

Žinomo laivų statytojo Pauliaus Lindenau istorinis elingas kasmet tampa jūrą ir meną sujungiančia scena išskirtiniams Klaipėdos festivalio pastatymams. Į šį „uostą“ jau trejus metus atplaukdavo Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ laivas, o 2023 metais žiūrovus nustebins nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) premjera.

Opera „Lokys“ dedikuota lietuviškos muzikos čiurlioniui – kompozitoriui Broniui Kutavičiui

Belaukiant intriguojančio siužeto Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, kviečiame pasidomėti kuo išskirtinis kompozitorius, kurio vaizduotės ir gabumų dėka pasaulis išgirdo vieną gražiausių kada nors Lietuvoje sukurtų operų.

Šiuolaikinio šokio asociacijos vasara: kultūrinės atskirties mažinimas Lietuvoje ir tarptautiniai projektai

Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad kultūros prieinamumas mažesniuose miesteliuose, kaimuose ir kitose gyvenvietėse vis dar ribotas – dažnai trūksta tiek profesionaliojo meno pasiūlos, tiek gyventojų susidomėjimo. Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) trečius metus iš eilės prisideda prie reikalingų pokyčių – šokio menininkai vasarą praleidžia rezidencijose Lietuvos regionuose, kur ne tik vysto savo kūrybą, bet ir pristato šiuolaikinį šokį įtraukdami vietos bendruomenes. Rugpjūtį ŠŠA nariai taip pat tęsė rezidencijų mainus su Švedijos ir Italijos kūrėjais.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras koncertuos Anykščiuose, Panevėžyje ir Birštone

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atvyksta į Anykščius, Panevėžį ir Birštoną. Kartu su solistais, vienu žymiausių Lietuvos baritonų Vytautu Juozapaičiu ir sopranu Ieva Barbora Juozapaityte, rugsėjo 21 d. orkestras koncertuos Anykščių kultūros centre, rugsėjo 23 d. Panevėžio kultūros centre bendruomenių rūmuose, rugsėjo 24 d. Birštono kultūros centre. Čia klausytojai galės išgirsti klasikos šedevrais tapusių G. Verdi, G. Puccini, V. Bellini, Ch. Gounod ir kitų operų arijų programą.

Ambicingas sumanymas pasiteisino – muzikinė sakmė kitą vasarą sugrįžta į Trakus

Po sėkmingai įvykusios ansamblio „Lietuva“ premjeros, skelbiamos naujos muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ pasirodymų datos. Į kitų metų vasarą perkeltas spektaklis atgims 2023 m. rugpjūčio 18-19 dienomis Trakų salos pilyje. Daliaus Abario režisuotas spektaklis vėl sugrąžins į Vytauto Didžiojo laikus bei moderniai atskleis gyvą dviejų tautų legendą.

„Pasirinkta vieta – Trakų pilis – leidžia pajusti atskleidžiamos istorijos autentiškumą. Aš nematau galimybės to parodyti kitur, nes manau, kad spektaklis tiesiog skirtas šiai vietai, jis kitur netektų savo galybės. Nesu tikras, ar kitose erdvėse žiūrovas pajustų tą patį jausmą ir kūrėjų mintį, manau, jos neliktų, nes veikia ne tik projekcijos, bet ir pilies atmosfera. Veikia ir tai, kad muzikantai dalyvauja gyvai, jie yra to reginio dalis, tas pasakojimas gimsta čia ir dabar“, – teigia Rafailas Karpis, vienas iš projekto solistų, atlikęs sudėtingą karaimų partiją.

 „Sakmės apie dovanotą širdį“ organizatoriai ir kūrėjai, įvertinę premjerą Trakų pilies kieme, įsitikino, kad tokio masto projektas kitų miestų uždarose erdvėse prarastų monumentalumą ir didingumą. Todėl visi anksčiau planuoti pasirodymai kituose Lietuvos miestuose grąžinami į Trakus.

Sužavėjo vos pamačius scenografiją
Operos solistas R.Karpis muzikinėje dramoje tampa Vytauto Didžiojo vienu iš patikėtinių – karaimų sūnumi Natanu, kuris petys petin kovojo kartu su lietuviais. Jis prisimena, kaip repetuodamas ir ypač spektaklio metu išgyveno stiprias emocijas.

„Kai pradėjome dirbti, iki galo neįsivaizdavau, kokia bus viso to forma. Susitikinėjome su kompozitoriumi Linu Rimša, jis giliai ir įdomiai pasakodavo apie idėją – atrodė pakankamai aišku. Kai prasidėjo darbai studijoje, filmavome veidus, aš jau įtariau, kas laukia. Bet kai galiausiai pamačiau scenografiją, buvau be galo sužavėtas pačia mintimi, kaip galima ne visada įprastomis priemonėmis jautriai ir subtiliai papasakoti istoriją. Ji be galo jautri, nes tikra, apie Lietuvoje gyvuojančią karaimų bendruomenę, kuri istoriškai labai svarbi, turi gilų vaidmenį mūsų valstybingume, tarsi turi archajišką atspalvį. Pati istorija, papasakota siužete, byloja apie dviejų tautų draugystę ir karaimų ištikimybę.“

Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgimsta tokie herojai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės. Jas taip pat įkūnija Vytautas Rumšas vyresnysis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Severina Špakovska, Aistė Benkauskaitė, Donatas Kaikaris, ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.
„Ansamblį žinau puikiai, žinau profesionalius jo atlikėjus – chorą, orkestrą, šokėjus. Smagu drauge bendradarbiauti, tačiau šį kartą po ansamblio vėliava gimė unikalus kūrinys. Ansamblis yra pagrindinis sakmės kūrėjas ir dėl to man atrodo, kad tai svarbus įvykis mūsų muzikiniame ir sceniniame gyvenime. Labai smagu, kad „Lietuva“ pateikia mums tokius įsimintinus reginius, kurie ilgai išliks atminty“, – toliau pasakoja R.Karpis.

„Sakmės apie dovanotą širdį“ premjera Trakų pilies kieme tapo bene svarbiausiu Karaimų metams skirtu renginiu. Grandiozinis sumanymas pasiteisino su kaupu. Simbolių ir metaforų kupina sakmė papasakojo dalelę mūsų bendros istorijos ir priminė šiandien labai reikalingas moralines kategorijas“, – recenzijoje rašo muzikologė, redaktorė Laimutė Ligeikaitė.

Įkvėpė Trakus ir įvairių tautų žmones
„Sakmė apie dovanotą širdį“ – tai bendras ansamblio „Lietuva“ ir Lietuvos karaimų kultūros bendrijos projektas. Gerai pažinodami Trakų miesto bendruomenę, projekto partneriai, tarp kurių – Trakų istorijos muziejus, džiaugiasi muzikinės dramos sėkme ir jos tęstinumu kitais metais.
„Sakmė turėjo neišdildomo poveikio visiems ją mačiusiems įvairių tautų žmonėms. Ji sukausto kvapą savo didingumu, grožiu, netikėtumu, kokybe, prasme, išraiška, paveikumu. Net ir praėjus kiek laiko po spektaklio, lieka gilūs ir labai stiprūs meniniai bei emociniai įspūdžiai su „vau“ epitetu, o atėjus į kitą spektaklį pilyje, kažko lyg ima trūkti... Patiems karaimams tai, žinoma, visapusiškai išskirtinis kūrinys. Kaip sakė vienas Lietuvos karaimas, „žiūrint šią muzikinę dramą, apėmė didžiausias iš visų patirtų pasididžiavimas savo kilme ir paveldo unikalumu“, – sako Karina Firkavičiūtė, Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė.

„Pirmasis susitikimas dėl spektaklio pastatymo salos pilyje su Karina, „Lietuvos“ vadove Edita ir sakmės režisieriumi Daliumi išgąsdino visus tame susitikime dalyvavusius (šypsosi). Tokio masto, visomis prasmėmis, renginio dar nebuvome turėję. Ir šiuosyk buvo svarbu viskas: nuo muzikinio ir vaidybinio turinio iki net smulkiausių logistinių sprendimų. Suprantama, kad Lietuvos karaimų istorija neatsiejama ir nuo Trakų miesto istorinių faktų, įvykių, miesto radimosi, gilios praeities ir modernėjančio veido. Tiesiog fantastiška, kad unisonu kalbėdami sutarėme – tokio išskirtinio, labai specifinio, įtaigaus ir jautraus kūrinio pristatymų žiūrovams vieta gali būti tik viena. Fantastika, kad mums visiems dirbant išvien pavyko sukurti nuostabą keliantį kultūrinį turinį. O tarp visų bendradarbiavusių pusių užsimezgusi asmeninė, ne tik dalykinė, bet ir žmogiška bičiulystė įrodo sinergijos galią. Vienas plius vienas lygu ne trims, o šimtui procentų sėkmės, mes visi tuo tikime“, – įsitikinusi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.

„Sakmė apie dovanotą širdį“ kurta specialiai minint Lietuvos karaimų metus – jau 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje pasikvietė didysis kunigaikštis Vytautas. Lietuvoje karaimai – sparčiai nykstanti tauta, todėl tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją.

Muzikinės dramos kompozitoriai – Linas Rimša ir Gintautas Venislovas. Scenarijų pagal istorinius faktus ir sakmės libretą parašė Alvydas Šlepikas. Istorijos pasakojimą choreografiniais paveikslais kūrė Agnija Šeiko ir Aušra Krasauskaitė. Originalios ir vizualios scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Išskirtinius spektaklio kostiumus stilizavo dizainerė Sandra Straukaitė.

Emociškai paveikių vizualizacijų kūrėjai – Martynas Norvaišas, Paulius Gasiūnas, Laura Aliukonytė, Vaclovas Nevčesauskas ir Lukas Miceika. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas, spektaklio garso režisierius – Tomas Ždanavičius.

Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Projektą iš dalies finansavo LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija.