(Kaunas) Pelėda Drūlija ir žiovuliukai

Muzikinis spektaklis vaikams „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“

2 dalis

Pelėdos Drūlijos nuotykiai tęsiasi!

„Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“ – antroji ansamblio „Lietuva“ muzikinio spektaklio „Pelėda Drūlija“ serija, kviečianti žaismingai pasinerti į sapnų ir miego karalystę. Kadangi šis personažas tapo toks populiarus ir vaikų pamiltas, o pirmoji spektaklio dalis sulaukė galybės teigiamų atsiliepimų, abejonių neliko – kaip ir terapinės knygos, Drūlijos istorija scenoje verta tęsinio.

Nauja programa visai šeimai kuriama pagal Ingos Narijauskienės pasaką „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“. Antroje serijoje išgirsite Pelėdos dieną, kuomet ši nusprendė – miegas trukdo žaisti ir yra nebereikalingas, nes juk kiek visko gali nuveikti, jei nemiegi. Tad Drūlija nusprendžia nebemiegoti ir iškeliauja į mišką rinkti grybų. Čia ji sutinka savo draugus, vaikams jau pažįstamus personažus – voverę Umbą, dramblį Taputapą, ančiuką Magagą ir geniukus, kurie pasakoja apie savo miego ritualus, apie tai, ką daryti, kai negali užmigti, nes labai lauki gimtadienio, ar neini miegoti, nes susapnavai keistą sapną ir nenori vėl jo susapnuoti. Galiausiai Drūlija užmiega, o štai atsikėlusi supranta, kad būtent miegas ir leidžia mums žaisti ar nuveikti daug smagių ir linksmų dalykų, tad ji dėkoja savo kūnui, kad šis leidžia jai suprasti, kada yra pavargęs. 

„Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“ – pasakojimas, auginantis sveiką ryšį su savo kūnu ir padedantis geriau suprasti poilsio svarbą, kartu pasiūlydamas būdų vaikams nurimti ir lengviau užmigti, nes miegas – tikras malonumas. Todėl ir šio spektaklio istorijoje pelėdos tikslas – lavinti mažųjų įgūdžius užmigti patiems, pristatyti miegą kaip nuostabų bičiulį, pakviesti kurti savo miego ritualus ir papasakoti, ką daryti susapnavus nepatinkantį sapną.

Šiame „Lietuvos“ spektaklyje prisijungs net du nauji personažai – ančiukas Magagas ir varlė Pompocė. Nuotykiai miške suskambės itin lietuviškai: išgirsite tokius lietuvių tautinius instrumentus kaip birbynė, kanklės, lumzdelis, skrabalai. O ir pačiame pasakojime įsipins lietuvių tautiniai žaidimai bei visiems mums, lietuviams, jautrus ir magiškas santykis su gamta. Puoselėdami sceninį lietuvių liaudies meną, siekiame aktualiai ir įkvepiančiai ugdyti jaunosios kartos identitetą – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.

„Ansamblis „Lietuva“ jau seniai vykdo šią misiją – supažindinti vaikus su tautiniu menu. Ir ne tik su spektakliais vaikams, bet ir su edukacijomis, į kurias atvyksta didelė dalis Lietuvos mokyklų. O šios Pelėdos atsiradimas ypatingas, puikiai pažinojau rašytoją Ingą Narijauskienę, nes kartu su savo dukra lankiau jos vedamus užsiėmimus mažyliams. Inga, augindama savo sūnų Pijų, ėmė pasakoti istorijas apie Pelėdą Drūliją, tad personažo istorijos augintos jau daugiau nei dvidešimt metų. Spektaklis taip pat daug išnešiotas namuose – mano, auginant dukrą, Ingos, auginant sūnų ir paties Pijaus, auginant savo sūnų“, – sako režisierė, „Lietuvos“ ansamblyje dirbanti Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.

Premjerinis ansamblio „Lietuva“ spektaklis sėkmingai pristatytas 2024 m. gruodį Vilniuje, Kaune ir vėliau Marijampolėje. Tradiciškai į parodymus, skirtus vaikų klasėms ir grupėms, kviečiama atvykti ir ansamblio „Lietuva“ patalpose. Pirmasis spektaklis „Pelėda Drūlija“ sukurtas pagal vieną iš I. Narijauskienės pasakų „Kaip Pelėda Drūlija kantrybės ieškojo”.

„Temos ateina su asmeninėmis patirtimis. Visada kuriu apie tai, ką pati jaučiu ir išgyvenu. Būsima antra serija palies įsiklausymo į savo kūną temą – kai norisi viską veikti, daug visko spėti, ir imi nebeklausyti, kai kūnas sako NE, – laikas pailsėti. Tai aktualu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – pozityvus santykis į poilsį. Būna smagu, kuomet vaikai į spektaklius ateina jau žinodami pačią literatūrą, skaitę knygeles, šiuo atveju, Pelėdos Drūlijos. Prisimenu, labai miela buvo Marijampolėje, kai po pasirodymo vaikas atnešė savo pagamintą Drūliją ir Taputapą iš kartono, audinių, sagų – tokį kūrybiškai sukurtą – ir padovanojo aktoriams“, – pasakoja G. Kriaučionytė.

„Pirmąją premjeros dieną Vilniuje spektaklis buvo rodomas tris kartus iš eilės ir visus tris salė buvo pilnut pilnutėlė. Vėliau žiūrėjau miuziklą ir Kaune, ir Marijampolėje, ir Vilniaus Keistuolių teatre – visur salės taip pat pilnutėlės vaikų. Tai tikrai įspūdinga patirtis. Man pačiai spektaklis labai patinka, o žiūrovai iš pasirodymų išeina su didžiausiomis šypsenomis, pakylėti. Ir maži, ir labai maži, ir dideli. Po spektaklio atkeliauja daugybė šiltų atsiliepimų.

Yra dar vienas labai svarbus ir nuostabus dalykas – matau, su kokia meile ir džiaugsmu dirba visi šio spektaklio kūrėjai. Didžiulis malonumas matyti, kad miuziklas „Pelėda Drūlija“ patinka visai ansamblio „Lietuva“ komandai ir kad šokama, grojama, dainuojama, diriguojama, kuriama ir organizuojama su dideliu noru. Jeigu suaugusieji laimingi žaidžia scenoje ir kviečia į savo žaidimą vaikus, o vaikai žiūri išsižioję, ploja ir džiaugiasi, – ar gali būti geriau?“, – įspūdžiais dalinasi rašytoja Inga.

Pelėda Drūlija – tai terapinių istorijų kūrėjos I. Narijauskienės sukurtas veikėjas, kuris tik smarkiai vėliau, lietuvių autorei tapus ankstyvojo vaikų ugdymo specialiste ir močiute, namuose pasakotomis istorijomis buvo užrašytas ir išleistas gyventi savo atskirą autentišką gyvenimą. Drūlijos pasakos – smagios ir įtraukiančios istorijos, kurios ugdo vertybes ir padeda vaikams augti. Jas lengva suprasti, todėl mažieji greitai susitapatina su personažais, atranda svarbias gyvenimo pamokas, lavina vaizduotę ir stiprina emocinį bei socialinį intelektą. Šmaikštus ir daugiasluoksnis pasakojimas leidžia rasti išeitį kartais ir ne tokiuose paprastuose vaikų raidos etapuose tiek mažiesiems, tiek jų tėveliams.

Kūrybinė komanda:

Knygos autorė – Inga Narijauskienė

Režisierė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Libreto autorė – Daiva Čepauskaitė

Kompozitorius – Artūras Novikas

Choreografė – Aušra Krasauskaitė

Scenografas ir kostiumų dailininkas – Antanas Dubra

Pelėda Drūlija – Jovita Jankelaitytė / Gintarė Kulikauskytė

Atlikėjai – valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro, orkestro ir šokio grupės bei solistai