Monospektaklis KOLEKCIONIERIUS

Spektaklio „Kolekcionierius“ pagrindinio veikėjo prototipas –  visiškai reali asmenybė – Romas Marcinkevičius.  

Dabarapie tokius žmones sakoma „turintis specialiųjų poreikių“,o anuomet jis buvotiesiog išstypęs keistuolis iš Nakiškių kaimo, klajojęs po Pasvalį ir aplinkinius rajonus, rinkęs viską, kas pakliūdavo po ranka, ir nešęs namo.Ypač jam patiko guoliai ir lemputės. Pastarųjų buvo surinkęs kelis tūkstančius ir vis nešė, nešė naujas.

Išjuoktas, apspardytas, dažnai net sumuštas Romas eidavo per parduotuves, įstaigas ir prašydavo  lempučių – mažų ir didelių, kaitrinių, neoninių, dienos šviesos. Visi jį taip ir vadino – Lempute.

– Tavo automobilio dešinės pusės posūkio lemputė po dviejų dienų perdegs. Aš galiu pakeisti –  turiu naują,– kalbindavo Romas eilinę savo „auką“ automobilių aikštelėje. 

Žmogus numodavo ranka, bet…po dviejų dienų ta lemputė imdavo ir perdegdavo.

Tokių istorijų apie keistuolį iš Nakiškių kaimo galėtų papasakoti kone kas antras Pasvalio krašto gyventojas.

Ir iš tiesų – lemputė, į kurią pirštu bakstelėdavo Romas, po kelių dienų dažniausiai perdegdavo.

Žinoma, tai tik sutapimas. Nors, kita vertus, žvelgiant iš laiko perspektyvos, nori nenori imi  galvoti, kad tas visų atstumtas žmogus turėjo galią jausti šviesą.

Jis pats – švietė.

Prieš keliolika metų Romas dingo. Žmonės kalbėjo: Lemputė mirė.

Iš tiesų povienintelio brangaus žmogaus – mamos mirties, giminaičiai Romą išvežė į vieną Šiaurės  Lietuvos pensionatą, kuriame jis gyvena iki šiol.

„Kolekcionierius“ –  Pasvalio režisierės Astos Simonaitės kūrinys, kuriame Romo istorija  persipina su keleto tokių pat „lempučių“ – šalia, bet tarsi ne tarp mūsų gyvenančių žmonių – likimais. Šias  istorijas surinko ir pasakoja Viktoras Stanislovaitis.