JANUSZ STOLIARSKI (Lenkija, Teatr ósmego dnia).

„LAIMINGA ŽVAIGŽDĖ. Transformacijos“ pagal F. Kafką, lenkų kalba

Kiekvienas savaip išnyra iš požemio pasaulio, aš – per rašymą“, – laiške Gretai Bloch pažymėjo Franzas Kafka.

Kaip aktorius išnyra iš požemio pasaulio? Žinoma, žodžiais, gestais, žvilgsniais. Tačiau lygiai taip pat akivaizdu, kad kartais jiems padeda ir tyla, ramybė, išraiškos griežtumas, griežtumas. Atsisakyti to, ką vadiname vaidyba. Dingti nuo scenos – irgi.

Galbūt tokiomis akimirkomis atsiskleidžia magijos esmė, iššaukiant nematomą gyvenimo spindesį tikruoju vardu. Nes Kafka, paradoksaliai, buvo didysis jos panegirikas. Atkaklus laimingos žvaigždės ieškotojas, kaip rašė laiške Felicjai Bauer.

Jis šiai žvaigždei ir jos paieškoms davė įvairius pavadinimus. Kartais jis ją vadino badu („Bado meistras“), kartais jis ieškodavo laimingos žvaigždės pomirtiniame gyvenime („Aš lankiausi pas mirusiuosius“). Savo monodramoje (kuri remiasi tokiais kūriniais kaip „Pranešimas akademijai“, „Metamorfozė“ ir „Bado meistras“) Janusz Stolarski kartoja rašytojo žodžius, bet galiausiai nutyla, leisdamas kalbėti tik savo kūnui, paliestam Kafkos personažų buvimo, leisdamas kalbėti erdvei, kurioje jis juda, kuriai pasiduoda ir kurioje galiausiai išnyksta. (Łukasz Musiał)

Scenarijus: Janusz Stolarski, Łukasz Musiał

Režisierius ir atlikėjas: Janusz Stolarski

Muzika: Sebastian Dembski

Vaizdo klipas: Tomasz Jarosz

Scenografija ir grafinis dizainas: Tomasz Ryszczyński

Šviesos dizainas: Arkadiusz Kuczyński