August Strindberg. DIDYSIS KELIAS, rež. Jonas VAITKUS

Iš švedų kalbos išvertė Zita MAŽEIKAITĖ

Režisierius — Jonas VAITKUS

Dailininkas — Jonas ARČIKAUSKAS

Kompozitorius — Oleksandr ŠYMKO

Vaizdo projekcijų autorius — Algimantas MIKUTĖNAS

Choreografai – Vesta GRABŠTAITĖ, Jonas VAITKUS

Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS

Dailininko asistentė — Dovilė GUDAČIAUSKAITĖ

Kompozitoriaus asistentė – Liudmyla ŠYMKO

Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ

VAIDINA

Jėgeris — Vytautas RUMŠAS

Moteris — Rimantė VALIUKAITĖ

Atsiskyrėlis — Remigijus BUČIUS

Keliautojas — Eimantas PAKALKA

„Adomo“ malūno malūnininkas; Gundytojas — Šarūnas PUIDOKAS

„Ievos“ malūno malūnininkas — Džiugas SIAURUSAITIS

„Ievos“ malūno malūnininkas; Mokytojas — Juozas ALIŠAUSKAS

„Adomo“ malūno malūnininko žmona — Jūratė VILŪNAITĖ

„Ievos“ malūno malūnininko žmona — Jurga KALVAITYTĖ

Mergina; Mergaitė — Alvydė PIKTURNAITĖ, Justė ZINKEVIČIŪTĖ

Mokytojas — Arūnas SAKALAUSKAS

Kalvis —  Vytautas ANUŽIS

Kalvio žmona - Ieva LABANAUSKAITĖ

Rylininkas — Gediminas SEDEREVIČIUS

Fotografas —   Mantas BARVIČIUS, Šarūnas Rapolas MELIEŠIUS  

Eufrosinė; Paaukoto vaiko balsas — Dalia MICHELEVIČIŪTĖ

Gothardas — Arūnas VOZBUTAS

Klara — Jolanta DAPKŪNAITĖ

Markata; Japono išsižadėta dukra; Amžinojo ranka; Kaimietukė — Birutė MAR

Japonas — Salvijus TREPULIS

Mioleris — Algirdas DAINAVIČIUS

Mioleris — Marius Michailas REPŠYS

„Didysis kelias“ (Stora landsvägen) – paskutinė Augusto Strindbergo pjesė. Pažodinis šios dramos pavadinimas nurodo paties Strindbergo vaikystės gatvę, kuri vedė tiesiai į kapines. Neatsitiktinai paskutinė jo drama lyginama su savotišku testamentu ar teatriniu autoriaus autoportretu. Šią dramą Strindbergas vaizduoja lyg kelionę į savo atmintį, kai kiekvienoje „stotelėje“ dramos protagonistas regi savo paties personažą ir kitas alegorines pasakojimo figūras – Keleivį, Vaiką, Gundytoją ar Žudiką. „Didysis kelias“ – tai alegorinis pasakojimas, viso dramaturgo gyvenimo minčių apibendrinimas. Strindbergo amžininkai jį kritikavo dėl kasdienės ir poetinės kalbos derinimo, nedramatiškumo. „Didysis kelias“ ryškiai išsiskyrė iš visos dramaturgo kūrybos, tačiau šis kūrinys daugelio šiandienos literatūrologų vertinamas kaip įtaigus būdas nedramatizuojant perteikti trapią emocinę ir psichologinę personažo būklę.