Wadada Leo Smith - Sylvie Courvoisier (USA), Vilniaus triptikas "Pokalbiai su Šviesa" (LT)
Pn 2025-10-17 19:00
Vilniaus senasis teatras, Vilnius
21.00 - 56.00
Wadada Leo Smith - Sylvie Courvoisier (USA)
Wadada Leo Smith – tp
Sylvie Courvoisier – p
Wadada Leo Smith – tp
Sylvie Courvoisier – p
Daugelio prestižinių apdovanojimų laureatus, kompozitorius – trimito legendą ir multiinstrumentininką Wadada Leo Smithą ir pianistę Sylvie Courvoisier – sieja ilgametė partnerystė. Sylvie Courvoisier dalyvavo daugelyje Wadada Leo Smitho projektų ir įrašų, o jo trimitas skamba pianistės seksteto 2023-ųjų albume „Chimaera“. Menininkai surengė ir įspūdingų koncertų dviese.
Šie metai žymi naują dueto bendradarbiavimo etapą: spalio 3-ąją įrašų kompanija „Intakt“ išleido jo pirmąjį albumą „Angel Falls“. Poetinio polėkio kupinas albumo kompozicijas duetas pristato šiame europiniame koncertų ture. Gruodį 84-ąjį gimtadienį švęsiantis Wadada Leo Smithas vadina jį savo paskutiniuoju Europoje.
Wadada Leo Smithas laikomas vienu novatoriškiausių 7-ojo dešimtmečio džiazo avangardo kartos kompozitorių ir muzikos teoretikų. Dėl savo nuopelnų muzikai jis prilyginamas tokiems Amerikos korifėjams kaip Charlesas Ivesas ir Ornette Colemanas. Wadada jis pasivadino 9-ajame dešimtmetyje, tapęs rastafariečiu (rastafarizmas – Jamaikoje kilęs religinis ir kultūrinis judėjimas, turintis stiprią socialinę ir politinę potekstę).
Jau penkis dešimtmečius Smithas yra legendinio AACM (Association for the Advancement of Creative Musicians – Kūrybingų muzikantų tobulėjimo asociacijos) narys.
Dar 1965-aisiais menininkas pradėjo tobulinti savitą abstrakčios muzikinės kalbos sistemą „Ankhrasmation“, kuri įtakojo jo kaip artisto, ansamblių lyderio ir švietėjo kūrybą. Šiuo metodu Smitho sukurtos partitūros eksponuotos daugelyje Amerikos muziejų, tarp jų – Čikagos universiteto Renesanso draugijos, Mičigano Menų instituto, San Fransisko KADIST menų fondo, Lodzės Ritmo muziejuje Lenkijoje, taip pat Niujorko „Clemente“ galerijoje. 2016 m. šių partitūrų ekspoziciją surengė Los Andželo „Hammer“ muziejus ir įvertino autorių prestižiniu Mohn apdovanojimu už karjeros laimėjimus.
Šio menininko muzikos esė išversti ir publikuoti Islandijoje, Graikijoje, Italijoje ir Japonijoje. Smithas išleido per 100 muzikos albumų kaip projektų lyderis ar vienas lyderių. Jis septynis kartus įvertintas Tarptautinės džiazo žurnalistų asociacijos prizais, tarp jų – du kartus kaip Metų trimitininkas (2016 ir 2022 m.) ir du kartus kaip Metų muzikas (2013 ir 2017 m.), kartą kaip Metų kompozitorius (2015 m.). Džiazo žurnalas „Down Beat“ taip pat titulavo Smithą Metų kompozitoriumi (2013 m.), Metų džiazo artistu, trimitininku ir geriausio albumo autoriumi, jo duetą su pianistu Vijay Iyer‘u pripažino geriausiu (2017 m.), du kartus publikavo jo nuotrauką viršelyje.
Metų artistu Smithą rinko ir „Jazz Times“ kritikai. Jis buvo nominuotas Pulizerio muzikos prizui (2013 m.), pelnė Amerikos menų ir literatūros akademijos (2023 m.), Doris Duke, Amerikos Religijos akademijos Menų apdovanojimus (2018 m.), Kalifornijos universiteto medalį (2019 m.). 2022-aisiais „Vision“ festivalis menininką apdovanojo už gyvenimo laimėjimus. Smitho kūrybą propaguoja 2017-aisiais įkurtas kasmetinis CREATE festivalis. Jo meno kalibrą liudija daugybė kitų įvertinimų, jam suteikti grantai, stipendijos, rezidencijos.
Smithas savo pirmąją kompoziciją sukūrė būdamas 12-kos, o nuo trylikos metų grojo mokykliniuose orkestruose, koncertavo. Pirmieji jo instrumentai buvo valtorna, būgnai ir melofonas. Muzikos pradmenis kūrėjas gavo iš savo patėvio gitaristo ir kompozitoriaus Alexo „Little Bill“ Wallace‘o, vėliau studijavo kompoziciją, trimitą, fortepijoną, muzikos istoriją Sherwoodo muzikos mokykloje Čikagoje, etnomuzikologiją Wesley‘o universitete, tapo Kalifornijos menų instituto menų daktaru ir garbės daktaru.
Menininkas bendradarbiavo su iškiliausiais šių laikų džiazo ir improvizacinės muzikos kūrėjais, tarp jų – Anthony Braxtonu, Leroy Jenkinsu, Roscoe Mitchellu, Henry Threadgillu, Lesteriu Bowie, Josephu Jarmanu, Cecilu Tayloru, Carla Bley, Don Cherry, Tadao Sawai, Muhalu Richardu Abramsu, Edu Blackwellu, Kazuko Shiraishi, Hanu Benninku, Marion Brown, Charlie Hadenu, Malachi Favorsu Magoustousu, Jacku DeJohnette, Vijay Iyeru, Ikue Mori, Billu Laswellu, Johnu Zornu, Frank Lowe.
Daugiau kaip du dešimtmečius Smithas kuria ir šiuolaikinę akademinę muziką. Tarp išskirtinių jo kompozicijų paminėtinos Pulizerio prizui nominuota oratorija „Ten Freedom Summers“, Doris Duke prizu įvertinta „America‘s National Parks“, „An Oratorio With Seven Songs“, „Tabligh“ dvigubam ansambliui, „Odwira“ 12-kai ansamblių (52 instrumentininkams), Los Andželo filharmonijos orkestro užsakymu sukurta „Gondwana“.
Smitho muziką į savo repertuarą įtraukė daugybė šiuolaikinės muzikos kolektyvų, tarp jų – „Kronos“ kvartetas, AACM orkestras, Los Andželo filharmonijos „New Music Group“, San Fransisko „Contemporary Music Players“, Niujorko „New Music Ensemble“, „California E.A.R. Unit“.
Pats maestro yra subūręs dešimt ansamblių. 2000-2016 m. jis intensyviai koncertavo su „Golden Quartet“ – Vijay Iyeru, bosininku Johnu Lindbergu ir būgnininku Ronaldu Shannonu Jacksonu, rašė jam muziką, vėliau vietoje kvarteto atsirado „Golden Quintet“. Seniausiai gyvuoja Smitho kolektyvai „Silver Orchestra“, „Mbira“, „Seven“ ir „Organic Resonance“.
Menininko 80-mečio proga jo įrašų kompanija Europoje „Tum Records“ išleido kelis jo kūrybos diskų rinkinius su solo, trio įgrojimais, muzika duetams ir styginių kvartetui. Dar 1972-aisiais maestro pats įkūrė kompaniją savo įrašų leidybai „Kabell“. Nuo 1996-ųjų jis produktyviai bendradarbiauja su Johno Zorno „Tzadik“ leidykla. Jo įrašus leidžia daugelis kitų kompanijų.
Šalia muzikos kūrybos, gastrolių ir įrašų Smithas visada rasdavo laiko pedagoginei veiklai. Jis dėste Niu Heiveno universitete, Vudstoko „Creative Music Studio“, Bardo koledže, įsteigė afroamerikietiškos improvizacinės muzikos programą Kalifornijos Menų institute, čia dėstė iki 2015 m. Nuo 2024-ųjų jis yra Harvardo universiteteo kviestinis lektorius, taip pat rengia meistriškumo kursus, kūrybines dirbtuves, rezidencijas kitose JAV aukštosiose mokyklose.
Šveicarų pianistė Sylvie Courvoisier daugiau kaip du dešimtmečius reiškiasi Niujorko avangardinio džiazo scenoje. Ji yra ne tik meistriška improvizuotoja, muzikos kūrėja, bet ir akademinio repertuaro interpretuotoja. Pianistės muzikavime dera drąsus kūrybinis polėkis ir savikontrolė.
Courvoisier studijavo klasikinę muziką Lozanos konservatorijoje ir džiazą Montrė konservatorijoje. Su savo suburtais įvairios sudėties ansambliais ji išmaišė Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką, gastroliavo Azijoje ir Australijoje.
Pianistės trio, kuriame groja bosininkas Drew Gressas ir būgnininkas Kenny Wollesenas, žurnalas „Down Beat“ pripažino vienu ryškiausių dabarties fortepijoninių trio, duetą su gitariste Mary Halvorson – savičiausiu Niujorko improvizuotojų tandemu.
Šią muzikę garbina ir avangardo korifėjus Johnas Zornas kaip vieną kūrybingiausių šiuolaikinės muzikos scenos atstovių. Jos duetas su smuikininku Marku Feldmanu plačiai koncertuose pristatė Zorno muziką, įgrojo ją į du albumus. Tandemas įrašė albumų su savo suburtais įvairių sudėčių ansambliais.
Etapiniu Courvoisier albumu tapo kartu su pianiste Cory Smythe įgroti Igorio Stravinsky‘o „Le Sacre du Pritemps“ („Šventasis pavasaris“) fortepijonui keturiomis rankomis ir originali Courvoisier kompozicija dviem fortepijonams. Šios programos premjera buvo pristatyta Lozanos ir Paryžiaus teatruose bendradarbiaujant su ilgamečiu pianistės partneriu ispanų šokėju ir choreografu Israeliu Galvanu.
Įtakingi džiazo leidiniai viena 2023-ųjų viršūnių pripažino naujo Courvoisier seksteto albumą „Chimaera“, įrašytą su gitaristu Christianu Fenneszu, trimitininkais Wadada Leo Smithu ir Nate‘u Wooley, bosininku Drew Gressu ir būgnininku Kenny Wollesenu.
Pernai produktyvi menininkė pristatė Europoje dar du naujus savo kolektyvus – „Poppy Seeds“ kvartetą (su vibrafonininke Patricia Brennan, bosininiku Thomasu Morganu, būgnininku Danu Weissu) ir trio „New Openings“ (su pučiamųjų virtuozu Nedu Rotenbergu ir būgnininku Julianu Sartoriusu).
Pianistė pasirodė koncertų salėse, džiazo klubuose ir tarptautiniuose festivaliuose su visa plejada muzikos žvaigždžių, tarp jų – Yusefu Lateefu, Tony Oxley, Timu Berne, Joey Baronu, Joëlle Léandre, Vincent‘u Courtois, Marku Dresseriu, Lotte Anker, Tomaszu Stanko, Butchu Morrisu.
Courvoisier kuria muziką teatrui, radijo projektams, koncertų salėms įvairių fondų ir festivalių užsakymu. Jos kūryba įvertina Amerikos menų ir literatūros akademijos Muzikos apdovanojimu (2025 m.), Vokietijos tarptautiniu „Jazz Piano“ prizu (2022 m.), Šveicarijos muzikos prizu (2018 m.), SUISA fondo džiazo prizu (2017 m.), Šveicarijos fondo „Vaudoise de la Culture“ Didžiuoju prizu (2010 m.) ir šios šalies Jaunojo kūrėjo prizu (1996 m.).
Intensyvią kūrybą ir gastroles pianistė derina su pedagogine veikla Niujorko „New School for Jazz and Contemporary Music“.
Vilniaus triptikas "Pokalbiai su Šviesa" (LT)
Vytautas Labutis – saxes
Tomas Kutavičius – p
Juozas Milašius – g
Pijus Opera – voc
Kristupas Gikas – turntable, fl
Arkady Gotesman – dr, perc
Tomas Kutavičius – p
Juozas Milašius – g
Pijus Opera – voc
Kristupas Gikas – turntable, fl
Arkady Gotesman – dr, perc
Specialiai festivaliui sukurtas trijų dalių projektas su Aurelijos Maknytės, Lino Liandzbergio ir Artūro Valiaugos videoprojekcijomis bei gyva scenine Roko Valiaugos transliacija – tai džiazo grandų reveransas juos ir daugelį kitų Vilniaus džiazo atstovų įkvėpusiems mūsų kultūros šviesuliams: kompozitoriui Broniu Kutavičiui (1932-2021), poetui, dramaturgui Rolandui Rastauskui (1954-2024), saksofonininkui, kompozitoriui, pedagogui Vladimirui Čekasinui.
B. Kutavičiaus muzika skambėjo „Vilnius Jazz“ festivalyje dar 1996-aisiais, atliekama Šarūno Nako vadovaujamo Vilniaus naujosios muzikos ansamblio. R. Rastauskas rengė pasirodymus su Arkadijumi Gotesmanu ir Juozu Milašiumi, V. Čekasinas daugybę kartų grojo „Vilnius Jazz“ scenoje ir pelnytai laikomas vienu svarbiausių Vilniaus džiazo mokyklos kūrėjų, Vilniaus džiazo simboliu.
Pirmoji, B. Kutavičiui skirta triptiko dalis – tarsi drobė praeinančiam laikui. „Tai Tėvo ir sūnaus pokalbis. Kai manęs interviu klausdavo, kas man yra Bronius Kutavičius, atsakydavau – Magas, Burtininkas. Tėvo tokie dideli sparnai, kad per juos ir žvaigždžių nesimato. Didelė laimė šiame ypatingame muzikos vakare kalbėtis su savo guru visomis įmanomomis garsų spalvomis“, – sakė B. Kutavičiaus sūnus pianistas ir kompozitorius Tomas Kutavičius.
Į triptiką jis įpins tėvo kūrinių įrašų ištraukas.
Antrosios triptiko dalies, skirtos R. Rastauskui, sumanytojas perkusijos virtuozas A. Gotesmanas prisipažino, kad partnerystė su Rolandu jam visada būdavo kelionė per žanrą, kuris neturi pavadinimo. „Žodžių kirčiavimo pakeitimai, sinkopuotų kūno judesių kalba, čia pat ekstravagantiški jo tekstų fragmentai – kaskart viskas būdavo kitaip“, – dalijosi bendrų koncertų prisiminimais A. Gotesmanas.
Jo improvizuotame pokalbyje su R. Rastausku rašytojo tekstus perteiks reperis Pijus Opera.
V. Čekasinui skirtai trečiajai triptiko daliai maestro mokinys ir ilgametis scenos partneris saksofonininkas Vytautas Labutis surastų begalę pavadinimų: „Pokalbiai su Meistru“, „Diskusija su Mokytoju“, „Iš chaoso į tiesą“, „Kur tiesa?“, „Ar galima taip?“ ir t.t.
„Čekasinas man dažnai asocijuojasi ir su chaosu, ir su struktūra, su begalybe, siekiamybe neaprėpiamo ir tam tikra gaivališka tiesa, chaoso suvaldymu, jo gylio ir grožio atskleidimu, tiesos paieška chaose. Klausydamas lyg ir nepastebėsi struktūros jo muzikoje. Tik jis pats apie ją žino ir ją valdo, bet galiausiai struktūra (kažkas harmoningo ir taisyklingo) publiką stipriai paveikia“, – dalijosi mintimis V. Labutis.
„Pokalbiai su Šviesa“ – tai dialogas su trimis Vilniaus kultūros šviesuliais. B. Kutavičius, R. Rastauskas ir V. Čekasinas yra Šviesa, kuri niekada nedingsta, visada yra ir bus su mumis“, – sakė projekto iniciatorius „Vilnius Jazz“ prodiuseris Antanas Gustys.
Multiinstrumentininkas, kompozitorius, pedagogas Vytautas Labutis – vienas iškiliausių šalies džiazo meistrų. Su jo vardu susijusios daugelio ryškių Lietuvos džiazo grupių – Petro Vyšniausko kvarteto, kvinteto „Džiazo nublokšti“, Leonido Šinkarenkos „Jazz 4“ ir „Jazz 5“, Dainiaus Pulausko grupės, Vilniaus džiazo kvarteto, „Lithuanian Jazz Trio“ bei kitų – biografijos.
Talentingam muzikui paklūsta kamerinės ir monumentalios džiazo formos. Jis rašo muziką didelės sudėties ansambliams ir muzikuoja duetuose meistriškai žongliruodamas įvairiausiais muzikos stiliais ir išraiškos priemonėmis.
Daug Europos šalių muzikas apkeliavo su savo kvartetu, gyvavusiu daugiau kaip 20 metų ir grojusiu muziką nuo fanko ir laisvojo džiazo. Šio kvarteto su vokaliste N. Malūnavičiūte išleistas albumas „Sounding City“ buvo pristatytas Barselonoje, Madride, Stokholme, Budapešte, Gdanske ir garsiajame džiazo festivalyje „Jazz Jamboree“ Varšuvoje.
V. Labučio ir Nedos tandemas gyvuoja nuo 1990-ųjų. Prieš penkerius metus prie jų prisijungė jaunas kūrybingas pianistas Richardas Banys, ir Lietuvos džiazo padangėje sužibo naujas įdomus trio.
Vytautas dalyvavo Vladimiro Tarasovo „The Lithuanian Art Orchestra“, „Lithuanian Young Composers Orchestra“, tarptautiniuose „JazzBaltica Ensemble“, „Octet Ost“, „East-West Vapirov Project“, „New European Saxophone Quartet“, „Moscow Composers Orchestra“ projektuose. Kad ir su kuo grotų, jis įlieja į muziką savitų spalvų. Su įvairiais kolektyvais saksofonininkas apkeliavo daugybę Europos šalių, grojo Azijoje, JAV, Australijoje, įrašė daugiau kaip pusšimtį kompaktinių diskų.
Vytautas dalyvavo Vladimiro Tarasovo „The Lithuanian Art Orchestra“, „Lithuanian Young Composers Orchestra“, tarptautiniuose „JazzBaltica Ensemble“, „Octet Ost“, „East-West Vapirov Project“, „New European Saxophone Quartet“, „Moscow Composers Orchestra“ projektuose. Kad ir su kuo grotų, jis įlieja į muziką savitų spalvų. Su įvairiais kolektyvais saksofonininkas apkeliavo daugybę Europos šalių, grojo Azijoje, JAV, Australijoje, įrašė daugiau kaip pusšimtį kompaktinių diskų.
Džiazo grandas pasirodo ir eksperimentinės, šiuolaikinės akademinės bei etnomuzikos projektuose, menininkų performansuose, rašo muziką kinui ir teatrui, ugdo jaunąją džiazo kartą mokytojaudamas Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Jo parengti vaikai skina laurus nacionaliniuose ir tarptautiniuose džiazo konkursuose. Dar 1996 metais V. Labučio nuopelnai Lietuvos džiazui įvertinti Birštono festivalio Didžiuoju prizu.
Kompozitorius ir pianistas Tomas Kutavičius reškiasi ir džiazo, ir akademinėje kūryboje. Tomas įgijo abiejų krypčių išsilavinimą Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus konservatorijoje bei LMTA – pastarojoje studijavo kompoziciją.
Jis savitai jungia kūryboje džiazo ir klasikinės muzikos priemones, kaip atlikėjas puikiai valdo klavišinius instrumentus ir vokalą. Tuo daug sykių įsitikino svarbiausių šalies džiazo festivalių publika. Muzikas taip pat gastroliavo su įvairiais kolektyvais daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje.
Džiazo scenoje T. Kutavičius bendradarbiavo su Petru Vyšniausku, Arkadijumi Gotesmanu, Juozu Milašiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, Skirmantu Sasnausku, Arūnu Šlaustu, Daliumi Naujokaičiu, Vytautu Labučiu, Vladimiru Tarasovu, Vladimiru Čekasinu, Klausu Kugeliu, Theo Jörgensmannu, Jacques Sironu, Jana Koubkova, Anatolijumi Vapirovu ir kitais iškiliais muzikais.
Iš solinių jo džiazo projektų paminėtini „Pasikalbėjimas su savo siela“ (1991), „Magister Ludi“ (2001), „Rudens giesmė“ (2004).
Palankaus kritikų įvertinimo ir atlikėjų dėmesio sulaukia taip pat akademiniai Kutavičiaus opusai. Jo Koncertas „Dieviškas šėlas“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui buvo išrinktas „Geriausiu 2013 metų kūriniu“, Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui sukurta opera vaikams „Nykštukas nosis“ – apdovanota Kauno miesto „Fortūnos“ prizu, o muzika teatro studijos „Ąžuolas“ projektui „Kelionė“ įvertinta Tarptautinio teatrų festivalio Grenoblyje „Grand Prix“.
Tomas Kutavičius sukūrė operų, baletą, miuziklų vaikams, daug muzikos įvairių šalies teatrų dramos spektakliams, taip pat Tokijo „Doros“ teatro spektakliui. Jo akademinė kūryba, kaip ir džiazas, yra temperamentinga, alsuojanti improvizacijos polėkiu.
Juozas Milašius yra vienas radikaliausių Lietuvos gitaristų, džiazo kūrėjų, kompozitorių, performansų autorių. Beveik 40 metų šis konceptualistas ir eksperimentuotojas tyrinėja gitaros galimybes grodamas solo bei įvairiuose projektuose su garsiais improvizacinės ir elektroninės muzikos kūrėjais bei garso menininkais.
Gitaristas į Lietuvos džiazo padangę įskriejo 1986-aisiais tarsi viesulas, priblokšdamas publiką savo garsų ir idėjų lavina. Jis debiutavo su Petro Vyšniausko kvartetu.
9-ojo dešimtmečio pabaigoje svarbia kūrybinių eksperimentų platforma Milašiui tapo duetas su būgnininku Daliumi Naujokaičiu bei kartu su bendraminčiais suburtas „The Lithuanian Young Composers Orchestra“. Šių grupių projektai priartėdavo prie performanso žanro.
Potraukis garsiniams eksperimentams įkvėpė J. Milašių suburti ansamblius „Gitarmanija“ (1989), „Auksinės gitaros“ (1998), „Milašius Power Band“ (2019), atsispindi jo solo albumuose „j.m.eilė“ (2002) ir„Slow“ (2009), su Dariumi Čiuta įrašytame „P“ (2016) bei kituose projektuose, įamžintuose albumuose „Kab_Lys“ (2015), „Sun Sun Up“ (2016), „Upė“ (2018), „Electric & Acoustic“ (2019).
Menininkas sukūrė muziką filmams „Rojuje irgi sninga“ (1994) ir „Kelionė į naktį“ (2003), pastatė su bendraminčiais spektaklį pagal Kobo Abe’s romaną „Moteris smėlynuose“, kuriame pats vaidino.
Savo bekompromisį muzikavimo stilių Milašius deklaravo grodamas Vladimiro Čekasino, Vytauto Labučio, Vladimiro Tarasovo ansambliuose, taip pat – su Tomu Kutavičiumi, Skirmantu Sasnausku, Jonu Meku, Dariumi Čiuta bei kitais eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjais.
Savo bekompromisį muzikavimo stilių Milašius deklaravo grodamas Vladimiro Čekasino, Vytauto Labučio, Vladimiro Tarasovo ansambliuose, taip pat – su Tomu Kutavičiumi, Skirmantu Sasnausku, Jonu Meku, Dariumi Čiuta bei kitais eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjais.
Jis dalyvavo tarptautiniuose projektuose su Jimu Menesesu, Martinu Schutzu, Hansu Kochu, Fredy Studeriu, Sainkho Namtchylak, Nedu Rothenbergu, Lindsay Cooper, Jimmy Owensu, Droru Feileru, Lucu Houtkampu, Kouhei Matsunaga, Sabiru Mateenu, Saadet Turkoz ir kitais garsiais menininkais.
Su įvairiais ansambliais Milašius grojo daugelyje džiazo bei šiuolaikinės muzikos ir meno festivalių Rusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Austrijoje.
Su įvairiais ansambliais Milašius grojo daugelyje džiazo bei šiuolaikinės muzikos ir meno festivalių Rusijoje, Italijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Austrijoje.
2008-aisiais gitaristo nuopelnai Lietuvos džiazui buvo įvertinti „Vilnius Jazz“ apdovanojimu.
Pijus Opera – jaunosios kartos savito braižo repo atlikėjas, vienas žymiausių Lietuvoje šio žanro laisvojo stiliaus puoselėtojų, poetas ir dainų kūrėjas. 2021 metais pripažintas Repo improvizacijos kovų čempionu šalyje. 2023-aisiais Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ sukūrė nenutrūkstamą 10-ties valandų trukmės repo improvizaciją. Tarp įdomiausių reperio projektų – šią vasarą LDK Valdovų rūmų kieme kartu su klavišininku Vitalijumi Neugasimovu ir Arkadijumi Gotesmanu pristatyta moderni barokinės Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos interpretacija.
Fleitininkas Kristupas Gikas reiškiasi šiuolaikinėje, improvizacinėje ir eksperimentinėje muzikoje. Jis baigė šiuolaikinės muzikos ir improvizacijos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), prieš tai studijavo klasikinę fleitą M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir LMTA, sonologiją Hagos karališkojoje konservatorijoje Nyderlanduose.
Menininkas domisi skirtingomis muzikos tradicijomis bei stiliais, savo kūryboje trina jų ribas, derina akustinį ir elektroninį garsą. Elektroakustinės muzikos galimybes Kristupas tyrinėja ir doktorantūros studijose LMTA.
Muzikoje K. Gikas ieško intuicijos ir logikos pusiausvyros, dažnai pritaiko ir žaidybinius elementus. Jo arsenale – ne tik įvairios fleitos, bet ir saksofonas, kompiuteris, dambrelis bei patefonas, kurio plokšteles jis dažnai sukioja kaip DJ Extended.
Šiuo pseudonimu improvizuotojas jau aštuntus metus muzikuoja su bendramoksliu saksofonininku Kazimieru Jušinsku. Jų duetas yra koncertavęs ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos scenose. Kristupas taip pat yra improvizacinės muzikos grupės „Ferry Good Company“ (buvusi „Laivo troupe“), „Fleitų 3” narys, groja „Improdimensijos“ orkestre.
Vienas kūrybingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų Arkadijus Gotesmanas reiškiasi ne tik kaip perkusininkas ir kompozitorius, bet taip pat kaip poetas, režisierius, pedagogas, prodiuseris, orkestro „Vilniaus klezmeriai“ siela ir dviejų muzikos festivalių meno vadovas.
Jis kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją spektakliuose, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, rengia projektus su šokėjais, literatais, aktoriais ir vaizduojamojo meno kūrėjais, autorinius spektaklius.
Arkadijui pavyksta rasti naujų džiazo scenų periferijoje ir įtraukti į savo projektus pasaulines džiazo figūras. Jis improvizavo su daugybe įvairių krypčių muzikos korifėjų, tarp jų – Rolandu Dahindenu, Vladimiru Volkovu, Viačeslavu Gaivoronskiu, Arkadijumi Šilkloperiu, Julianu Josephu, Johnu Zornu, Jacku Sironu, Franku Londonu, Anthony Colemanu, Charlesu Gayle’u, Timu Daisy, Joey Baronu, Barry Guy, Dominicu Duvaliu, Dave’u Douglasu, Albertu Begeru, Martinu Küchenu, Marku Tokaru, Warrenu Smithu, Andrew Lambu.
Tarp stabilių jo partnerių Lietuvoje yra Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas, Vladimiras Tarasovas, Dmitrijus Golovanovas, Janas Maksimovičius.
Arkadijus yra vienas nebylių filmų garsinimo gyvai entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais.
Perkusininkas groja ne tik džiazą, bet ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo, Zitos Bružaitės, Šarūno Nako ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulines premjeras. Jis taip pat yra klezmerių muzikos festivalio rengėjas, Šeduvos perkusijos festivalio meno vadovas ir teatro „Theatrum solius quadri“ įkūrėjas.
2018 metais Gotesmanui įteiktas Tarptautinio džiazo festivalio „Birštonas“ Didysis prizas, 2015-aisiais – „Vilnius Jazz“ festivalio prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui.
| Renginys | Data / Laikas | Renginio vieta | Kaina | |
|---|---|---|---|---|
| Wadada Leo Smith - Sylvie Courvoisier (USA), Vilniaus triptikas "Pokalbiai su Šviesa" (LT) | Pn 2025-10-17 19:00 | Vilniaus senasis teatras, Vilnius | 21.00 - 56.00 |
| Renginys | Wadada Leo Smith - Sylvie Courvoisier (USA), Vilniaus triptikas "Pokalbiai su Šviesa" (LT) |
|---|---|
| Data / Laikas | Pn 2025-10-17 19:00 |
| Renginio vieta | Vilniaus senasis teatras, Vilnius |
| Kaina | 21.00 - 56.00 |
Paieška nedavė rezultatų