THIS IS NOT MÅRUP CHURCH: GRANHØJ DANS

„Tai ne Morupo bažnyčia“

Ilgesys judesyje (Longing in Motion)

Choreografas ir režisierius: Palle GRANHØJ (Danija)

Atlikėjai: GRANHØJ DANS (Danija)

Šokėjai: Marius PINIGIS (Lietuva)
Sofia PINTZOU (Graikija)
Dominyka MARKEVIČIŪTĖ (Lietuva)
Povilas JURGAITIS (Lietuva)
Darius BERULIS (Lietuva)

Muzikantai: Dalia DĖDINSKAITĖ, smuikas (Lietuva)
Gleb PYŠNIAK, violončelė (Lietuva)
Anne EISENSEE, vokalas (Danija), ir vokalinis ansamblis

„Nepaprasta ir labai jaudinanti patirtis“ – Kirsten Dahl

 „Kūno poezija pasaulio pakraštyje“ – Kulturnyt.dk

„Tai ne Morupo bažnyčia – tai magiškas atsidavimas aukštesnėms jėgoms“ – Iscene

„Labai jaudina – tiek emociškai, tiek dvasiškai“ – Peripeti.dk

„Nepaprastai jaudinanti akimirka, kai spektaklio pabaigoje Granhøj melancholiškai žvelgia į priešais jį plytinčią žiūrovų jūrą.“ „…puikus spektaklis…“ – Weekendavisen

„Gražus ir jaudinantis šokio spektaklis apie visiems žmonėms pažįstamą ilgesio ir melancholijos jausmą“ – Danstidningen

APIE SPEKTAKLĮ

„Užėjau į tuščią Morupo bažnyčią – tiesiog ėjau pro šalį. Tuo metu buvo likusios tik sienos. Ten išgirdau gražiausią kada nors girdėtą giesmę. Kai kas pasakytų, kad tai buvo aukštai danguje giedantis vieversys. Tačiau aš stovėjau ir ilgai, labai ilgai klausiausi. Staiga išgirdau kažką… o gal kažką kitą… tarsi kažkas būtų susibūręs draugėn – ir jie giedojo. Iš ten, aukštai.“

Šiuo asmeniniu prisiminimu danų choreografas Palle Granhøj pradeda kelionę į savo spektaklį „This Is Not Mårup Church“ („Tai ne Morupo bažnyčia“) – poetišką pasakojimą apie ilgesį, praradimą ir tai, kas išlieka mumyse net tada, kai pats prisiminimų objektas jau seniai išnykęs.

1202 metais ant skardžio vakarinėje Danijos pakrantėje, netoli Palle Granhøj gimtojo miesto, iškilo Morupo bažnyčia. Tuomet ją nuo Šiaurės jūros skyrė 1,2 kilometro. Tačiau metai po metų audringa jūra vis labiau ardė pakrantę ir artėjo prie bažnyčios sienų. 2007 metais buvo nuspręsta pastatą išardyti akmenį po akmens, tikintis kada nors jį atstatyti. Vis dėlto šios minties vėliau atsisakyta, ir 2015 metais Morupo bažnyčia galutinai virto griuvėsiais.

Šiandien jos nebėra. Tačiau ar išnykus vietai išnyksta ir tai, ką joje patyrėme?

Būtent šis klausimas tampa Palle Granhøj spektaklio atspirties tašku. „This Is Not Mårup Church“ – trečiasis choreografo kūrinys iš serijos, kurią pradėjo spektakliai „This Is Not Swan Lake“ ir „This Is Not Romeo and Juliet“. Šįkart choreografas atsigręžia į savo paties gyvenimą, prisiminimus ir ilgesį tam, ko jau nebėra.

Kas iš tiesų yra ilgesys? Galbūt pirmoji meilė, vaikystės atradimai, jaunystės veržlumas ir gyvybingumas? Visa tai, kas kažkada buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau šiandien egzistuoja tik prisiminimuose. Šie išgyvenimai palieka pėdsakus, nors jų nebeįmanoma sugrąžinti.

Spektaklyje Palle Granhøj pats pasirodo scenoje. Kartu su šokėjais, muzikantais ir vokalinio ansamblio nare jis tyrinėja ilgesio prigimtį, ieškodamas būdų suteikti fizinį pavidalą tam, kas iš pirmo žvilgsnio yra nematoma ir neapčiuopiama.

Pasitelkdamas elastines juostas ir savo sukurtą choreografinį metodą „Obstruction Technique“, paremtą judesio ribojimu ir kliūčių kūrimu, choreografas tyrinėja kūno galimybes perteikti prisiminimus, netektį ir troškimą susigrąžinti tai, kas prarasta. Judesys, gyva muzika ir balsai susijungia į sceninį pasaulį, kuriame ilgesys tampa ne vien jausmu, bet ir fizine patirtimi.

Vieni Morupo bažnyčią galbūt prisimena iš garsiojo filmo „Babette’s Feast“ („Babetės puota“). Kiti apie ją sužinojo būtent todėl, kad šiandien jos jau nebėra. Tačiau Palle Granhøj spektaklis nėra pasakojimas vien apie išnykusį pastatą. Bažnyčia čia tampa atminties, laiko ir praradimo simboliu, kviečiančiu susimąstyti apie kiekvieno mūsų gyvenime paliktas tuštumas.

„Kas yra ilgesys? Manau, tai turėtų būti kažkas, kas artėja prie mūsų, galbūt kažkas religingo. Bet kuriuo atveju tai iracionalus, ritualinis atsidavimas kažkokioms didesnėms jėgoms“, – sako Palle Granhøj.

„This Is Not Mårup Church“ – spektaklis apie tai, ko ilgimės, ir apie paradoksalų gebėjimą jausti tai, ko jau nebėra. Apie prisiminimus, kurie gyvena kūne, ir praeitį, kuri vis dar gali mus pasiekti – per judesį, muziką ir tylą.

PALLE GRANHØJ IR „GRANHØJ DANS“

Vienas žymiausių danų choreografų Palle Granhøj savo šokio teatrą „Granhøj Dans“ įkūrė 1989 metais. Per daugiau nei tris kūrybinės veiklos dešimtmečius trupė buvo kviečiama pristatyti savo spektaklius 50-yje pasaulio šalių, o jos kūrybinį braižą formuoja nuolatinis judesio, teatro, muzikos ir vizualiojo meno dialogas.

Palle Granhøj kūrybos centre – atlikėjas ir jo individualumas. Choreografui svarbus ne vien iš anksto sukurtas judesys, bet ir procesas, kurio metu spektaklis gimsta glaudžiai bendradarbiaujant su scenoje esančiais menininkais. Šį kūrybos principą papildo jo sukurta „Obstruction Technique“ – savitas choreografinis metodas, paremtas judesio ribojimu ir kliūčių kūrimu, atveriančiu naujas atlikėjo fizinės raiškos galimybes.

„This Is Not Mårup Church“ choreografas atsigręžia į itin asmenišką temą – ilgesį ir prisiminimus, kurių neįmanoma atkurti. Pasitelkdamas savo choreografinę kalbą, jis ieško būdų perteikti ne tik fizinį praradimą, bet ir emocinį ryšį su tuo, kas kadaise buvo svarbu.

Šiame spektaklyje kūnas tampa atminties saugotoju, judesys – būdu sugrįžti į praeitį, o muzika ir balsai – tiltu tarp to, kas buvo, ir to, kas vis dar gyvena mumyse.

Naujajame kūrinyje Palle Granhøj kelia paprastą, tačiau kiekvienam atpažįstamą klausimą: kaip išmokti gyventi su ilgesiu tam, ko jau niekada nebesusigrąžinsime?

Produkcija: „Granhøj Dans“ (Danija)

Interneto svetainė: www.granhoj.dk