Fortepijoninės muzikos koncertas ''Rudens fanfaros''

Dr. GIEDRĖ MURALYTĖ-ERIKSONĖ koncertuoja kaip solistė, koncertmeisterė ar kamerinių ansamblių narė Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Suomijoje. Studijavo pas tokius žymius pianistus kaip prof. P. Geniušas, prof. H. Radvilaitė, prof. I. Uss-Armonienė bei doc. V. Dabkutė. Dar studijų metais ji kryptingai pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio dainininkais. Pianistės-koncertmeisterės repertuaras labai platus, tačiau daugiausiai ji gilinasi į Benjamino Britteno vokalinę muziką, vokiečių romantikus bei šiuolaikinę skandinavų muziką. Atlikėja yra surengusi rečitalius Vilniaus rotušėje, Kauno valstybinėje filharmonijoje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Karališkajame Omano teatre ir kt., taip pat aktyviai dalyvauja su įvairias atlikėjais tarptautiniuose festivaliuose: „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu (2008, 2009, 2010, 2011, 2016), „Sugrįžimai“ (2011, 2014, 2017), “Gaida” (2020) „Užutrakio vakarai“, bei sulaukė palankių meno kritikų įvertinimų. 2021 m. pianistė išleido kompaktinę plokštelę „Bangos“.

G. Muralytės-Eriksonės kūrybinė ir profesinė veikla yra betarpiškai susijusios: meninė veikla tiesiogiai papildo ir yra analizuojama profesinėje veikloje, o profesinė išreiškiama meninėmis programomis. Meno doktorantūros studijos ir apginta disertacija „H. Purcello muzikos rekomponavimas ir kūrybos principų realizavimas B. Britteno vokaliniuose cikluose“ bei unikalus žvilgsnis tiek iš muziko, tiek iš mokslininko pozicijų leidžia daryti svarias ir naudingas kūrybos analizes. Ši veikla – intensyvi ankstesnės kūrybinės veiklos sklaida ir tąsa: jau 8 metus vykdomi tyrimai (pranešimai ir publikacijos) britų kompozitorių vokalinės muzikos srityje yra integruota meninė ir mokslinė veikla. Nuo 2005 m. G. Muralytė-Eriksonė dirba vyr. koncertmeistere Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedroje. Nuo 2021 m. yra lektorė Koncertmeisterio katedroje.

 

Iškilus graikų pianistas LAMBIS VASSILIADIS tarp kitų atlikėjų išsiskiria įspūdingu, meniškai jautriu ir emocijomis trykštančiu grojimo stiliumi. Jis studijavo pas tokius žymius pianistus kaip Yaltahą Menuhiną, Viktorą Merzhanovą ir Jamesą Tocco, yra pelnęs 11 apdovanojimų tarptautiniuose ir respublikiniuose fortepijono konkursuose, sulaukė tarptautinės spaudos dėmesio dėl savo pianistinių įgūdžių ir gilaus muzikinio mąstymo. L. Vassiliadiso įgrotų B. Bartóko, A. Skriabino, F. Poulenco ir K. Szymanowskio kūrinių kompaktinė plokštelė „BBC Music Magazine“ įvertinta keturiomis žvaigždutėmis, jo R. Schumanno ir J. Brahmso įrašus giria muzikologas Charlesas Timbrellas „Fanfare Music Magazine“ žurnale, pirmąjį pasaulyje Alleno Sappo sonatų fortepijonui įrašą „Amerikos įrašų gidas“ įvertino kaip vieną geriausių 2001 m., o pats A. Sappas apie L. Vassiliadiso grojimą atsiliepė taip: „Lambis Vassiliadis turi nuostabią techniką, didžiulį įvairių muzikos stilių išmanymą ir tikrai didžiulę garso spalvų paletę.“ Dar vienas pasiekimas: žurnalas „Gramophone Magazine“ pianisto J. Brahmso ir N. Paganini variacijų įrašą įtraukė į „atrinktą XX amžiaus diskografiją“.

Pianisto biografijoje taip pat puikuojasi įgytas išsilavinimas penkiuose universitetuose ir meno akademijose Graikijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Jungtinėse Valstijose bei filosofijos laipsnis, įgytas Salonikų Aristotelio universitete, Graikijoje.

Atlikėjas yra surengęs daugybę solinių koncertų, pasirodė daugybėje radijo ir televizijos laidų Graikijoje, taip pat Vokietijoje, JAV, Pietų Afrikoje, Italijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Tailande, Lietuvoje, Kipre, Prancūzijoje, grojo su tokiais orkestrais, kaip Londono filharmonijos, Prahos „Kammerphilarmonie“ ir nacionaliniu simfoniniu, Bangoko simfoniniu, Salonikų valstybiniu ir kitais.

Nuo 2004 m. jis dirba Jonijos universiteto Muzikos katedros profesoriumi ir Tarptautinio fortepijono instituto Graikijoje meno koordinatoriumi.

 

Koncerto programa:

Ludwig van Beethoven - Franz Liszt. Septintos simfonijos transkricija

Johannes Brahms – „Vengrų šokiai“ Nr. 1 g-moll; Nr. 2 d-moll
Antonín Dvořák – „Slavų šokiai“ Nr. 2 e-moll, op. 72; Nr. 8 g-moll, op. 46