Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ mini 15 metų kūrybinės veiklos jubiliejų ir kviečia į jaunosios kartos choreografės, „Low Air“ alumnės Vaivos Paukštės šiuolaikinio šokio spektaklį jaunimui „Sesės“, kuriame šoka trylika „Low Air“ šokio mokyklos mokinių.

SESĖS

„Sesės“ – tai šiuolaikinio šokio spektaklis apie seseris ir seserystę. Jautrus pasakojimas apie ryšį, kurio nepasirenkame, tačiau kuris gali išlikti vienas artimiausių ir svarbiausių visą gyvenimą. Kartu išgyvenant visuomenės, šeimos ir asmeninius pokyčius, sesuo tampa savotiška „atminties saugotoja“ – žmogumi, kuris dalijasi istorijomis, prisimena tuos pačius veidus, atpažįsta džiaugsmus, skausmus ir nutylėjimus, liudija bendrą augimą ir primena, kuo buvome ir kuo tapome.

Šokėjos, elektroninė muzika ir kūrybinės komandos asmeninių archyvų tekstai scenoje atskleidžia įvairius seserų santykio sluoksnius ir jo kaitą. Sesers gimimo laukimą keičia vaikiškas buvimas kartu, vėliau jį keičia įtampa, nepasidalinimas ir nesusikalbėjimas, o juos – bendros patirties bei atminties kuriamas saugumas. Šokdamos šiuos virsmus, scenoje šokėjos kuria ir savo seseriją – ne giminystės ryšiais, o bendros kūrybos ir auginančių patirčių buriamą bendruomenę. Bendruomenę, kurios ryšys gali tapti įkvėpimu tiems, kurie ieško bendrystės ar kuria savo bendruomenes už teatro ribų.

Trukmė: 40 min.

KŪRYBINĖ KOMANDA

Choreografė: Vaiva Paukštė
Kompozitorius: Nikita Kiriuchinas
Dramaturgė: Kristina Steiblytė
Choreografijos mentorė: Airida Gudaitė
Muzikos kompozicijos mentorius: Vladas Dieninis
Kostiumų dailininkė: Kotryna Klara Rupainytė
Prodiuseris: Laurynas Žakevičius, Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“

SPEKTAKLYJE ŠOKA

„Low Air“ šokio mokyklos mokinės: Adelija Vileitė, Andrėja Laurinavičiūtė, Emilija Misiūnaitė, Emilija Ostanuvkaitė, Emilija Slanytė, Frida Ava Serapina, Kotryna Jankauskaitė, Lėja Pellon Martinez, Meda Janušauskaitė, Smiltė Virbalaitė, Smiltė Savulionė, Sofija Žukauskaitė, Tija Paulina Puodžiukaitytė.

VAIVA PAUKŠTĖ

Šokio kūrėja Vaiva Paukštė yra „Low Air“ alumnė, šiuolaikinį šokį studijavo Codarts menų akademijoje Nyderlanduose. Grįžusi į Lietuvą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo teatro meno (režisūros) magistro laipsnį. Jaunoji choreografė plėtoja savo šiuolaikinio šokio kalbą, kuri 2023 m. buvo įvertinta Auksinių scenos kryžių nominacija.

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) 2027 m. vasario 8 – kovo 4 d. Vilniuje vyks 31-ąjį kartą ir atvers NBD 31 sezoną. Įprastą pavasario laiką į žiemos pabaigą keičiantis festivalis žiūrovus pasitiks šokančio kūno kuriamu karščiu, energija ir gyvybe.

Programą jungia intymumas be filtro – gimstantis iš pastangos, nuovargio ir buvimo vieniems kitų akivaizdoje. Festivalis kviečia priartėti prie to, kas lieka gryna, kai judesys išsekina, o atvirumui nebeužtenka patogaus atstumo. Scenoje susitiks švelnumas ir jėga, geismas ir pažeidžiamumas, asmeninė atmintis ir bendras džiaugsmas. Per šias patirtis NBD tęs klausimą, lydintį festivalį daugelį metų: kas pavienius kūnus paverčia bendruomene?

Festivalio atidarymo spektaklis – „DUB“, kuriame choreografas Amala Dianor suburia jaunus šokėjus bendram judesio eksperimentui. Skirtingos šokio kalbos čia perimamos, keičiamos ir jungiamos iš naujo, ieškant būdų judėti kartu ir išlikti savimi.

Kovo 3 – 4 d. festivalį užbaigs Lietuvos publikai pažįstamo choreografo Jeftos van Dintherio „REMACHINE“. Šokį ir balsą jungiantis kūrinys, sukurtas bendradarbiaujant su kompozitore Anna von Hausswolff, tyrinėja žmogaus santykį su technologijų valdoma aplinka, kūno ribomis ir nuolatiniu poreikiu judėti pirmyn.

Galimybė pristatyti ilgai lauktą „REMACHINE“ tapo viena iš priežasčių festivalį rengti anksčiau. Kalendorių taip pat pakoregavo Vilniuje numatomi Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai. Šįkart paskutiniai festivalio susitikimai pasitiks pavasario pradžią.

NBD 31 susitikimai tęsis ir festivaliui pasibaigus. Lietuvos šokio centrui ir festivaliui vienam po kito paminėjus trisdešimtmečius, prasideda naujas etapas: „New Baltic Dance“ pristatomas kaip sezonas. Pagrindiniu jo įvykiu išlieka festivalis, o metų programą papildys Lietuvos šokio centro ir partnerių renginiai bei iniciatyvos, pažymėti NBD 31 sezono ženklu.

Juos vienys bendros NBD vertybės ir siekis kurti daugiau progų susitikti su šiuolaikiniu šokiu. Sezono formatas leis nuosekliau pristatyti kūrėjus, suteikti daugiau matomumo kolegų bei partnerių veikloms ir stiprinti šokio vietą kultūriniame gyvenime.

Tango instinktas - kas tai? Tai yra kūno intelektas. Tai yra tai, kas lieka, kai nuimi visa kita. Jis gimsta iš rizikos, jautrumo, pasitikėjimo, tai bendravimas, kuris vyksta giliau nei kalba. Bet yra dar vienas sluoksnis — svarbiausias. Tango instinktas turi erotinį pradą. Tai nėra apie seksualumą tiesiogiai. Tai apie gyvybinę energiją — trauką, impulsą artėti, jungtis, reaguoti. Tai tas pats impulsas, kuris verčia pagauti žvilgsnį, suartėti, užuosti ir pajusti, kad "čia kažkas vyksta". Ir tango šitą instinktą legalizuoja. 

Daugeliui iš mūsų tango pirmiausia yra šokis – ir šiame šou jo bus daug! Tango šou nukelia žiūrovą į pasaulį, kuriame šokis tampa išpažintimi, o kiekvienas žingsnis – tarsi balansavimas ant plonytės, nematomos linijos tarp šviesos ir tamsos. Šou kūrėjai – choreografai Sigitas Repšys ir Alexis Gonzalez – vėl stebins žiūrovus savo išmone ir kūrybiniais viražais, o kiekvienas šokio žingsnis ir išlaikyta pauzė alsuos emocijomis.„Scenoje – aistringi tango meistrai iš Lietuvos ir Argentinos.“ „Jie virtuoziškai nardo žmogaus sielos gelmių jūrose ir priverčia sulaikyti kvėpavimą.“– tai atsiliepimai apie Vilniaus tango teatro šou! Tango esybėje yra daug teatrui būdingų savybių, todėl kiekvienas šokis – tai drama, kupina netikėtų dramaturginių vingių. Inovatyviausio tango kompozitoriaus Astor Piazzolla muzika, kontrastuojanti su klasikiniais ir senaisiais tango šedevrais, sustiprinta charizmatiškų vokalisčių Patricijos Luščynskos ir Gretos Švedkauskės balsais, susilieja į vientisą, hipnotizuojantį reginį, ilgai išliekantį atmintyje ir kaskart pasipildantį jau ir mūsų pačių išgyvenimais, patirtais jausmais ir jų lūkesčiais. Šokėjai: Europos sceninio tango čempionas Alexis González, Vilniaus tango teatro šokėjai Veronica Luna, Sol Oyhenart, Gabriel Carballo, Jade Rodriguez, Eduardo Pedroso, Natalin Freire, Facundo Perez.Vokalistė: Patricija Luščynska/Greta Švedkauskė; Šviesų dailininkas: Modestas Jančiulis; Garso režisierius: Modestas Milčius; Choreografai: Sigitas Repšys ir Alexis González

MEILĖS LAIŠKAI JŪSŲ ŠIRDIMS

Tikros meilės istorijos, kurios niekada nesensta…

Yra jausmų, kurių nesunaikina nei laikas, nei mirtis. Yra žodžių, kurie neparašyti tiesiog rašalu – jie parašyti širdimi.

Kviečiame jus į jautrų, emociškai ir estetiškai paveikų spektaklį, kuriame aktoriai perteiks autentiškus meilės laiškus – tikrus, nepagražintus, kartais tragiškai gražius.

Tai – ne tik žodžiai. Tai gyvi jausmai, išlikę laiškuose, prisiminimuose, istorijoje.

„Gyvenimas – tai stebuklingas medis, kurio šakos yra kartu ir šaknys. Visi įvykiai susikerta tame pačiame taške – meilėje.“

Ši mintis tampa viso spektaklio leitmotyvu, nuvilnijančiu per skirtingas epochas, kultūras ir asmenybes, kurias vienija viena – meilė.

Spektaklį sudaro 7 meilės istorijos ir iki šių dienų išlikę, jaudinantys meilės laiškai, kuriuose:

Fridos Kahlo skausmingai graži meilė Diegui Riverai

Fridos meilė nebuvo rami – ji buvo skausminga, aistringa, beprotiškai atvira. Ji rašė ne tam, kad sujaudintų – bet todėl, kad jautė: „Aš neprašysiu tavęs, kad pabučiuotum mane… Nes jeigu turiu viso to tavęs prašyti, tada man viso to nereikia.“

Net kai kentė fizinį skausmą ir emocinę išdavystę, Frida rašė apie Diegą su atsidavimu, peržengiančiu racionalumo ribas: „Aš jį taip myliu, kad negaliu objektyviai suvokti jo ar jo gyvenimo… Negaliu kalbėti apie Diegą kaip apie savo vyrą – jis niekada nebuvo ir nebus niekieno vyras.“

Ir visgi Frida pasirinko gyventi, o ne kentėti. Jos paskutinysis paveikslas – „Viva la Vida“ („Tegyvuoja gyvenimas“) – tarsi tylus triumfo šūksnis, tarsi jos gyvenimo ir meilės manifestas, nepaisant kančios.

Liudviko van Bethoveno laiškai „Nemirtingajai mylimajai“

„Mano angele, mano viskas, mano antrasis aš…“  Šie žodžiai buvo rasti slaptame voke po jo mirties, be adreso, be datos. Tik jausmas. Nežinia, ar ši moteris juos kada nors perskaitė. Bet jie gyvuoja – kaip šio muzikos genijaus prisipažinimas meilei, kuriai nebuvo lemta išsipildyti.

Žorž Sand ir Frideriko Šopeno meilė – dviejų talentų liepsna

Jų santykiai truko beveik dešimtmetį – sudėtingi, dramatiški, išgyventi tarp ligos, kūrybos ir ilgesio.

„Gyvenime yra tik viena laimė – mylėti ir būti mylimam.“ Žorž Sand žodžiai liepsnojo, kaip ir jos meilė: „Ar žinai, kas esu? Ar tau pažįstama sielos ugnis, kurios nė laikas neužgesina?..“

Napoleono Bonaparto ir Žozefinos aistringas susirašinėjimas

„Kai kurie jausmai reiškia patį gyvenimą, todėl ir gyvuoja jie tol, kol jis baigiasi.“

Aistra prasiveržia jų laiškuose, kupinuose geismo ir ilgesio.

Jonas Basanavičius ir Gabriela – meilė, virtusi likimu

Jų meilė truko penkerius metus, santuoka – trejus. Gabriela mirė vasario 16 dieną. Po 30 metų, tą pačią dieną, vasario 16-ąją, amžinybėn iškeliavo ir Jonas Basanavičius, visą savo neišnaudotą meilę atidavęs Lietuvai, kurios laisvės ir nepriklausomybės aktas pasirašytas taip pat vasario 16 dieną. Atsitiktinumas, sutapimas? O gal atsitiktinumų nebūna?..

Sašenkos laiškai iš romano „Laiškų knyga“ – meilė, kuri gydo ir išlaisvina

„Tik dėl tavęs man tapo brangios mano rankos, kojos, mano kūnas – juk tu jį bučiavai, tu jį myli.“

„Pažvelgiu į veidrodį ir pagaunu save galvojančią: o juk tai ta, kurią myli jis…“

Tai – meilė, kuri keičia moterį iš vidaus, atkuria jos ryšį su pačia savimi.

Ronaldo Reigano laiškas sūnui apie santuoką ir tikrą laimę

„Vyras neturi didesnės laimės už tą, kurią jaučia dienos pabaigoje priėjęs prie durų ir žinodamas, kad anapus kas nors laukia.“

Ir paprastas, bet taiklus patarimas: „Jei bent kartą per dieną kartosi: „Aš tave myliu“, – į bėdą niekada nepakliūsi.“

Tai tėviška išmintis, išreiškianti paprastą, bet amžiną meilės vertę.

MEILĖ – TAI SPALVOS

Kokios gi spalvos yra meilė? Aistringa raudona, kaip Fridos meilė Diegui Riverai? Gili violetinė, kaip Liudviko van Bethoveno laiškai paslaptingai mylimajai? Oranžinė – kaip geidulinga Napoleono Bonaparto meilė Žozefinai, ar bordinė, kaip Žozefinos atsakas Napoleonui? O gal geltona, lyg vaiski pavasarinių gėlių puokštė ar dviejų talentų – Žorž Sand ir Frydricho Šopeno – meilė? Ar mėlyna, lyg išmintingas tėvo laiškas sūnui? O gal... nekalta balta, kaip tyri Sašenkos laiškai mylimajam? Ar žalia, lyg Lietuvos laukai, ir Jono Basanavičiaus meilė savajai Gabrielai?..

O gal meilė... įvairiaspalvė? Kiekvieno vis kitokia, banguojanti lyg vandenynas ir šildanti, jauki, kaip namai?..

Kai žodžių nebepakanka – kalba kūnas. TANGO

Meilė kartais per stipri, kad ją galėtum išreikšti žodžiais. Tada ją „išduoda“ kūnas – prisilietimu, žvilgsniu, sulaikytu kvėpavimu...

Spektaklio metu žiūrovų dėmesį prikausto aistringas tango – šokis, kuriame telpa visa meilės dinamika: ilgesys ir geismas, pavydas ir ištikimybė, atsitraukimas ir vėl priartėjimas. Tango – tai dviejų žmonių istorija, kurioje kiekvienas žingsnis pasako daugiau nei ištarta frazė. Kaip ir mūsų laiškai – vieni drąsūs, kiti trapūs, bet visi be galo tikri. Tango – tai meilės spalva, kurios neįmanoma nutapyti, bet galima pajusti pulsuojančią tarp dviejų kūnų.

VAKARAS, KURIS IŠLIEKA ILGIAU, NEI TRUNKA

Tai – daugiau nei pasirodymas. Tai – jausmų kelionė. Spektaklis, kuriame kiekvienas išgirstas žodis gali tapti jūsų pačių prisiminimu ar svajone. Nes viskas gyvenime galiausiai susikerta viename taške – meilėje ir jos spalvose.

Scenarijaus autorė ir režisierė – Šviesa Šulc

Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Zita Gustienė

Kompozitorius – Mantvydas Pranulis

Vaidina: Laura Aga, Oskaras Dainovskis, Kamila Kra, Joana Kropa, Jurgita Novosiolova, Gintas Smalskis, Šviesa Šulc 
Šoka: Laurynas Makarovas, Rugilė Katiliūtė, Eugenija Norvilienė, Vladas Užpoliavičius
Dainuoja: Rugilė Katiliūtė, Eugenija Norvilienė, Vladas Užpoliavičius

Pirkdami bilietą sutinkate, kad renginys gali būti filmuojamas ir (ar) fotografuojamas, o nuotraukos bei vaizdo įrašai paskelbti socialiniuose tinkluose.