Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ mini 15 metų kūrybinės veiklos jubiliejų ir kviečia į jaunosios kartos choreografės, „Low Air“ alumnės Vaivos Paukštės šiuolaikinio šokio spektaklį jaunimui „Sesės“, kuriame šoka trylika „Low Air“ šokio mokyklos mokinių.

SESĖS

„Sesės“ – tai šiuolaikinio šokio spektaklis apie seseris ir seserystę. Jautrus pasakojimas apie ryšį, kurio nepasirenkame, tačiau kuris gali išlikti vienas artimiausių ir svarbiausių visą gyvenimą. Kartu išgyvenant visuomenės, šeimos ir asmeninius pokyčius, sesuo tampa savotiška „atminties saugotoja“ – žmogumi, kuris dalijasi istorijomis, prisimena tuos pačius veidus, atpažįsta džiaugsmus, skausmus ir nutylėjimus, liudija bendrą augimą ir primena, kuo buvome ir kuo tapome.

Šokėjos, elektroninė muzika ir kūrybinės komandos asmeninių archyvų tekstai scenoje atskleidžia įvairius seserų santykio sluoksnius ir jo kaitą. Sesers gimimo laukimą keičia vaikiškas buvimas kartu, vėliau jį keičia įtampa, nepasidalinimas ir nesusikalbėjimas, o juos – bendros patirties bei atminties kuriamas saugumas. Šokdamos šiuos virsmus, scenoje šokėjos kuria ir savo seseriją – ne giminystės ryšiais, o bendros kūrybos ir auginančių patirčių buriamą bendruomenę. Bendruomenę, kurios ryšys gali tapti įkvėpimu tiems, kurie ieško bendrystės ar kuria savo bendruomenes už teatro ribų.

Trukmė: 40 min.

KŪRYBINĖ KOMANDA

Choreografė: Vaiva Paukštė
Kompozitorius: Nikita Kiriuchinas
Dramaturgė: Kristina Steiblytė
Choreografijos mentorė: Airida Gudaitė
Muzikos kompozicijos mentorius: Vladas Dieninis
Kostiumų dailininkė: Kotryna Klara Rupainytė
Prodiuseris: Laurynas Žakevičius, Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“

SPEKTAKLYJE ŠOKA

„Low Air“ šokio mokyklos mokinės: Adelija Vileitė, Andrėja Laurinavičiūtė, Emilija Misiūnaitė, Emilija Ostanuvkaitė, Emilija Slanytė, Frida Ava Serapina, Kotryna Jankauskaitė, Lėja Pellon Martinez, Meda Janušauskaitė, Smiltė Virbalaitė, Smiltė Savulionė, Sofija Žukauskaitė, Tija Paulina Puodžiukaitytė.

VAIVA PAUKŠTĖ

Šokio kūrėja Vaiva Paukštė yra „Low Air“ alumnė, šiuolaikinį šokį studijavo Codarts menų akademijoje Nyderlanduose. Grįžusi į Lietuvą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo teatro meno (režisūros) magistro laipsnį. Jaunoji choreografė plėtoja savo šiuolaikinio šokio kalbą, kuri 2023 m. buvo įvertinta Auksinių scenos kryžių nominacija.

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ šiemet mini 15 metų kūrybinės veiklos jubiliejų „Būti tarp. Su. Kintant.“ ir kviečia susitikti šokyje. „Low Air“ alumnų darbai pristatomi jubiliejinės programos dalyje „Platforma ateičiai“. Šis savaitgalis įprasmina ilgametę teatro ir mokyklos veiklą – įkvėpti, edukuoti, jungti, auginti naują kūrėjų kartą ir būti tarp, būti su, būti kintant.

Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Kiek tylos telpa žmoguje?

Yra tylų, kurios ramina. Ir yra tokių, kurios kalba garsiau už bet kokius žodžius.

,,Laiškas tylai, kuri neišklausė” - šokio spektaklis, kviečiantis leistis į jautrią kelionę po žmogaus vidinį pasaulį – ten, kur neišsakyti jausmai virsta laiškais, o šypsena kartais tampa tik dar viena žmogaus kauke. Čia susitinka du skirtingi būdai išgyventi tylą: slėpti emocijas giliai savyje arba viską uždengti nepriekaištinga šypsena. 

Abu veikėjai tyli. Abu tikisi būti išgirsti.

Scenoje gimstantys laiškai tampa tuo, ko dažnai nedrįstame pasakyti garsiai – apie namus, santykį su savimi, netektis ir tylą, kuri kartais skamba taip stipriai, jog užgožia viską aplink. Tai ne istorija apie du žmones. Galbūt tai istorija apie kiekvieną iš mūsų. Galbūt tą vakarą pamatysi ne tik spektaklį. Galbūt pagaliau išgirsi save.

Kartais užtenka vieno pokalbio, kad tai, kas ilgai gyveno tyloje, pagaliau rastų balsą. O jeigu vieną vakarą tyla nuspręstų prabilti…

Spektaklis skirtas Pasaulinei psichikos sveikatos dienai, bendradarbiaujant su Jaunimo linija.

Diskusija/refleksija po spektaklio:

Visi norintys, po spektaklio galės prisijungti į atvirą refleksiją kartu su spektaklio kūrėjomis Ema ir Neila Lavrenovaitėmis, „Jaunimo linijos“ atstovu bei psichologėmis. Tai bus ypatinga erdvė pasikalbėti apie tylą, emocijas ir tai, kas dažnai lieka neišsakyta.

Kūrybinė komanda:

Choreografija: Ema ir Neila Lavrenovaitės

Šokėjai: Ema ir Neila Lavrenovaitės

Muzikos kompozitorius: Domas Brazulevičius

Pianistas: Lukas Gedvilas

Kostiumų dailininkė: Sandra Yushka

Projekto partneriai: Jaunimo linija

N - 7

2-oji Lietuvos scenos meno platforma
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“

Šokio spektaklis „Shield is a Weapon“

Pasaulyje, kuris vaizduojamas kaip pavojingas, savisaugos procesai yra susipynę su mūsų kasdieniu gyvenimu. Kai supaprastintas pasakojimas pakeičia diferencijuotą diskursą, prieštaringos perspektyvos lengvai interpretuojamos kaip ataka. Iškeliami skydai, statomos sienos, užveriami vartai ir didinamos ribos siekiant atskirti ir apsaugoti vidų nuo potencialiai grėsmingos išorės. Solo šokio spektaklyje „Shield is a Weapon“ (liet. „Skydas yra Ginklas“) pasitelkiant judesį, balsą ir tekstą, choreografiškai tyrinėjama riba tarp vidaus ir išorės, tarp savęs ir kito. Burna tampa ir skydu, ir vartais, kurie, vos atsivėrę, kalba skirtingais balsais ir išreiškia individualaus subjekto polifoniją.

Koks kitoniškumas reiškiasi per mane? Kokie invaziniai balsai vibruoja manyje? Kas budi mano gerklėje?

Šiame kūrinyje, choreografė ir atlikėja Liza Baliasnaja tęsia meninį tyrimą apie tai, kaip baimės ir šleikštulio emocijos formuoja mūsų politinę vaizduotę. Šį kartą dėmesys sutelkiamas į skydo simbolį, kuris siūlo apsaugą ir tuo pačiu metu įspėja apie artėjantį konfliktą. Kūrinyje nagrinėjamos prieštaringos pažeidžiamumo ir agresijos, priedangos ir konfrontacijos sąveikos. Kaitaliojant požiūrio tašką tarp tos, kuri yra už skydo, ir tos, kuri yra priešais jį, kūrinyje apmąstomos poliarizacijos, (savi)cenzūros ir gynybos temos.

Kūrybinė komanda

Choreografija ir atlikimas: Liza Baliasnaja

Garsas ir muzikinė kompozicija: Pablo Garreton

Dramaturginis konsultavimas ir teksto bendraautorė: Rūta Junevičiūtė

Scenografija ir objektai: Liza Baliasnaja kartu su Jara Vlaeminckx / „Cachet“

Šviesų dailininkas ir technikos vadovas: Julio Ernesto Escobar Mellado

Kostiumas: Laura Stellacci; Žvilgsnis iš šalies: Amanda Barrio Charmelo; Vokalo mentorė: Britta Tekotte;

Vadyba: Alexandra Schmidt

Kūrinio atstovas Lietuvoje: „Be kompanijos“

Finansuoja: „Kunststiftung NRW“, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Kultūros ir mokslo ministerija, „NRW Landesbüro Freie Darstellende Künste“. Kūrinio sklaidą Lietuvoje finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.

Koprodukcija: „Tanzhaus nrw“ ir „Tanzfaktur Köln“.

2-osios Lietuvos scenos meno platformos rengėjai – Lietuvos teatro centras, Lietuvos šokio informacijos centras, „Operomanija“, Lietuvos kultūros institutas. Partneris – Goethe‘s Institutas. 

Liza Baliasnaja yra choreografė ir atlikėja, veikianti tarp Vokietijos ir Lietuvos. Derindama judesį, kalbą ir balsą, ji savo choreografiniuose darbuose tiria mąstymo ir pasaulio suvokimo formas bei modelius. Jos pasirodymai buvo pristatyti festivaliuose, tokiuose kaip Radiant Nights (Antverpenas), Batard (Briuselis), New Baltic Dance (Vilnius), Almost Summer/Feminist Futures (Kortrijkas). Kaip atlikėja, bendradarbė ir išorinis stebėtojas, ji dirbo su daugybe menininkų, įskaitant Eszter Salamon, Christine De Smedt, Lenio Kaklea, Mårten Spångberg, Ula Sickle, DD Dorvillier, Lina Lapelytė ir kitais. Ji baigė šokio studijas P.A.R.T.S ir turi filosofijos bakalauro laipsnį KU Leuven universitete. Pastaraisiais metais Liza aktyviai dirba pedagoge ir mentore Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2024 metais Lizai įteikta Lietuvos Kultūros ministerijos Jaunosios menininkės premija.

BE KOMPANIJOS – nepriklausoma šiuolaikinio šokio meno organizacija, įkurta choreografių Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės 2019 metais. Organizacija užsiima šokio menininkų spektaklių prodiusavimu ir rūpinasi jų sklaida Lietuvoje bei užsienyje, telkdama daugiau nei 20 nepriklausomų kūrėjų. Be kompanijos siekia skatinti dialogą tarp meno ir socialinės veiklos, didinti šiuolaikinio šokio prieinamumą bei ieškoti naujų, nekonvencinių šiuolaikinio šokio suvokimo ir patyrimo formų. Organizacija pasižymi progresyviu požiūriu į scenos meną ir aktyviai prisideda prie šiuolaikinio šokio lauko plėtros. Per savo veiklą ji sukūrė apie 30 scenos meno darbų ir aktyviai veikia tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje erdvėje.

Jau 36-ąjį kartą Kaunas tampa Europos šiuolaikinio šokio sostine. Tarptautinis šokio festivalis AURA – vienas seniausių ir svarbiausių šiuolaikinio šokio festivalių Baltijos regione, kasmet rudenį į Kauno scenas sutraukiantis pasaulinio lygio trupes iš viso pasaulio.

Festivalio ištakos siekia 1989 metus, kai Kauno šokio teatro „Aura" įkūrėja ir meno vadovė choreografė Birutė Letukaitė surengė pirmąjį tarptautinį modernaus šokio festivalį Lietuvoje. Per daugiau nei tris dešimtmečius AURA tapo ne tik neatsiejama Kauno kultūros tradicija, bet ir prestižine platforma, pristatančia tai, kas šiandien rodoma geriausių pasaulio scenų – nuo Paryžiaus iki Londono, nuo Tel Avivo iki Varšuvos.

2026 metais festivalis atveria duris devyniems renginiams iš šešių šalių. Dvi festivalio savaites Kauno scenose pasirodys šiuolaikinio šokio žvaigždės: viena įtakingiausių choreografių pasaulyje Sharon Eyal (Prancūzija / Izraelis), portugalų duo Beatriz & Tiago, liuksemburgiečių Jill Crovisier JC, lietuvė Ieva Navickaitė, Lenkijos šokio teatras Polish Dance Theatre bei tarptautinė šokio kelionė su choreografais iš Prancūzijos, Italijos ir Meksikos. Festivalį papildo ir Kauno šokio teatro „Aura" naujausia premjera kino teatre „Daina” .

Spektakliai vyks Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kino teatre „Daina", kino centre „Romuva" bei kitose miesto erdvėse.

PROGRAMA

Rugsėjis

???? Nacionalinis Kauno dramos teatras · Didžioji salė
2026-09-24 (Ketvirtadienis) · 19:00
Sharon Eyal — „Atidėtas liūdesys" · Prancūzija · 50 min.

???? Nacionalinis Kauno dramos teatras · Didžioji salė
2026-09-25 (Penktadienis) · 19:00
Sharon Eyal — „Atidėtas liūdesys" · Prancūzija · 50 min.

Spalis

???? Kino teatras „Daina"
2026-10-01 (Ketvirtadienis)
PREMJERA · Kauno šokio teatras „Aura" · Lietuva

???? Kino centras „Romuva"
2026-10-02 (Penktadienis) · 19:00

Cie. Toula Limnaios – Dulkių vaikai · Vokietija · 60 min.

???? Nacionalinis Kauno dramos teatras · Rūtos salė
2026-10-02 (Penktadienis) · 21:30
Beatriz & Tiago — „the HorMoans" · Portugalija · 60 min.

???? Nacionalinis Kauno dramos teatras · Didžioji salė
2026-10-03 (Šeštadienis) · 19:00
Jill Crovisier JC — „The Game – Grand Finale" · Liuksemburgas · 70 min.

???? Nacionalinis Kauno dramos teatras · Rūtos salė
2026-10-03 (Šeštadienis) · 21:30
Ieva Navickaitė - „The Stripper" (BE KOMPANIJOS) · Lietuva · 50 min. · N-18

???? Sinagoga / Zoologijos sodo muziejus / VDU salė
2026-10-04 (Sekmadienis) · 15:00
Šokio kelionė · Marine Fernandez (Prancūzija) · Erik Zarcone & Chiara (Italija) · Pepe Jaimes (Meksika)

???? Nacionalinis Kauno dramos teatras · Didžioji salė
2026-10-04 (Sekmadienis) · 18:00
PREMJERA · Polish Dance Theatre — „Vėlinės" · Lenkija · 75 min.

Daugiau informacijos: www.aura.lt

Tango instinktas - kas tai? Tai yra kūno intelektas. Tai yra tai, kas lieka, kai nuimi visa kita. Jis gimsta iš rizikos, jautrumo, pasitikėjimo, tai bendravimas, kuris vyksta giliau nei kalba. Bet yra dar vienas sluoksnis — svarbiausias. Tango instinktas turi erotinį pradą. Tai nėra apie seksualumą tiesiogiai. Tai apie gyvybinę energiją — trauką, impulsą artėti, jungtis, reaguoti. Tai tas pats impulsas, kuris verčia pagauti žvilgsnį, suartėti, užuosti ir pajusti, kad "čia kažkas vyksta". Ir tango šitą instinktą legalizuoja. 

Daugeliui iš mūsų tango pirmiausia yra šokis – ir šiame šou jo bus daug! Tango šou nukelia žiūrovą į pasaulį, kuriame šokis tampa išpažintimi, o kiekvienas žingsnis – tarsi balansavimas ant plonytės, nematomos linijos tarp šviesos ir tamsos. Šou kūrėjai – choreografai Sigitas Repšys ir Alexis Gonzalez – vėl stebins žiūrovus savo išmone ir kūrybiniais viražais, o kiekvienas šokio žingsnis ir išlaikyta pauzė alsuos emocijomis.„Scenoje – aistringi tango meistrai iš Lietuvos ir Argentinos.“ „Jie virtuoziškai nardo žmogaus sielos gelmių jūrose ir priverčia sulaikyti kvėpavimą.“– tai atsiliepimai apie Vilniaus tango teatro šou! Tango esybėje yra daug teatrui būdingų savybių, todėl kiekvienas šokis – tai drama, kupina netikėtų dramaturginių vingių. Inovatyviausio tango kompozitoriaus Astor Piazzolla muzika, kontrastuojanti su klasikiniais ir senaisiais tango šedevrais, sustiprinta charizmatiškų vokalisčių Patricijos Luščynskos ir Gretos Švedkauskės balsais, susilieja į vientisą, hipnotizuojantį reginį, ilgai išliekantį atmintyje ir kaskart pasipildantį jau ir mūsų pačių išgyvenimais, patirtais jausmais ir jų lūkesčiais. Šokėjai: Europos sceninio tango čempionas Alexis González, Vilniaus tango teatro šokėjai Veronica Luna, Sol Oyhenart, Gabriel Carballo, Jade Rodriguez, Eduardo Pedroso.Vokalistė: Patricija Luščynska/Greta Švedkauskė; Šviesų dailininkas: Modestas Jančiulis; Garso režisierius: Modestas Milčius; Choreografai: Sigitas Repšys ir Alexis González

MEILĖS LAIŠKAI JŪSŲ ŠIRDIMS

Tikros meilės istorijos, kurios niekada nesensta…

Yra jausmų, kurių nesunaikina nei laikas, nei mirtis. Yra žodžių, kurie neparašyti tiesiog rašalu – jie parašyti širdimi.

Kviečiame jus į jautrų, emociškai ir estetiškai paveikų spektaklį, kuriame aktoriai perteiks autentiškus meilės laiškus – tikrus, nepagražintus, kartais tragiškai gražius.

Tai – ne tik žodžiai. Tai gyvi jausmai, išlikę laiškuose, prisiminimuose, istorijoje.

„Gyvenimas – tai stebuklingas medis, kurio šakos yra kartu ir šaknys. Visi įvykiai susikerta tame pačiame taške – meilėje.“

Ši mintis tampa viso spektaklio leitmotyvu, nuvilnijančiu per skirtingas epochas, kultūras ir asmenybes, kurias vienija viena – meilė.

Spektaklį sudaro 7 meilės istorijos ir iki šių dienų išlikę, jaudinantys meilės laiškai, kuriuose:

Fridos Kahlo skausmingai graži meilė Diegui Riverai

Fridos meilė nebuvo rami – ji buvo skausminga, aistringa, beprotiškai atvira. Ji rašė ne tam, kad sujaudintų – bet todėl, kad jautė: „Aš neprašysiu tavęs, kad pabučiuotum mane… Nes jeigu turiu viso to tavęs prašyti, tada man viso to nereikia.“

Net kai kentė fizinį skausmą ir emocinę išdavystę, Frida rašė apie Diegą su atsidavimu, peržengiančiu racionalumo ribas: „Aš jį taip myliu, kad negaliu objektyviai suvokti jo ar jo gyvenimo… Negaliu kalbėti apie Diegą kaip apie savo vyrą – jis niekada nebuvo ir nebus niekieno vyras.“

Ir visgi Frida pasirinko gyventi, o ne kentėti. Jos paskutinysis paveikslas – „Viva la Vida“ („Tegyvuoja gyvenimas“) – tarsi tylus triumfo šūksnis, tarsi jos gyvenimo ir meilės manifestas, nepaisant kančios.

Liudviko van Bethoveno laiškai „Nemirtingajai mylimajai“

„Mano angele, mano viskas, mano antrasis aš…“  Šie žodžiai buvo rasti slaptame voke po jo mirties, be adreso, be datos. Tik jausmas. Nežinia, ar ši moteris juos kada nors perskaitė. Bet jie gyvuoja – kaip šio muzikos genijaus prisipažinimas meilei, kuriai nebuvo lemta išsipildyti.

Žorž Sand ir Frideriko Šopeno meilė – dviejų talentų liepsna

Jų santykiai truko beveik dešimtmetį – sudėtingi, dramatiški, išgyventi tarp ligos, kūrybos ir ilgesio.

„Gyvenime yra tik viena laimė – mylėti ir būti mylimam.“ Žorž Sand žodžiai liepsnojo, kaip ir jos meilė: „Ar žinai, kas esu? Ar tau pažįstama sielos ugnis, kurios nė laikas neužgesina?..“

Napoleono Bonaparto ir Žozefinos aistringas susirašinėjimas

„Kai kurie jausmai reiškia patį gyvenimą, todėl ir gyvuoja jie tol, kol jis baigiasi.“

Aistra prasiveržia jų laiškuose, kupinuose geismo ir ilgesio.

Jonas Basanavičius ir Gabriela – meilė, virtusi likimu

Jų meilė truko penkerius metus, santuoka – trejus. Gabriela mirė vasario 16 dieną. Po 30 metų, tą pačią dieną, vasario 16-ąją, amžinybėn iškeliavo ir Jonas Basanavičius, visą savo neišnaudotą meilę atidavęs Lietuvai, kurios laisvės ir nepriklausomybės aktas pasirašytas taip pat vasario 16 dieną. Atsitiktinumas, sutapimas? O gal atsitiktinumų nebūna?..

Sašenkos laiškai iš romano „Laiškų knyga“ – meilė, kuri gydo ir išlaisvina

„Tik dėl tavęs man tapo brangios mano rankos, kojos, mano kūnas – juk tu jį bučiavai, tu jį myli.“

„Pažvelgiu į veidrodį ir pagaunu save galvojančią: o juk tai ta, kurią myli jis…“

Tai – meilė, kuri keičia moterį iš vidaus, atkuria jos ryšį su pačia savimi.

Ronaldo Reigano laiškas sūnui apie santuoką ir tikrą laimę

„Vyras neturi didesnės laimės už tą, kurią jaučia dienos pabaigoje priėjęs prie durų ir žinodamas, kad anapus kas nors laukia.“

Ir paprastas, bet taiklus patarimas: „Jei bent kartą per dieną kartosi: „Aš tave myliu“, – į bėdą niekada nepakliūsi.“

Tai tėviška išmintis, išreiškianti paprastą, bet amžiną meilės vertę.

MEILĖ – TAI SPALVOS

Kokios gi spalvos yra meilė? Aistringa raudona, kaip Fridos meilė Diegui Riverai? Gili violetinė, kaip Liudviko van Bethoveno laiškai paslaptingai mylimajai? Oranžinė – kaip geidulinga Napoleono Bonaparto meilė Žozefinai, ar bordinė, kaip Žozefinos atsakas Napoleonui? O gal geltona, lyg vaiski pavasarinių gėlių puokštė ar dviejų talentų – Žorž Sand ir Frydricho Šopeno – meilė? Ar mėlyna, lyg išmintingas tėvo laiškas sūnui? O gal... nekalta balta, kaip tyri Sašenkos laiškai mylimajam? Ar žalia, lyg Lietuvos laukai, ir Jono Basanavičiaus meilė savajai Gabrielai?..

O gal meilė... įvairiaspalvė? Kiekvieno vis kitokia, banguojanti lyg vandenynas ir šildanti, jauki, kaip namai?..

Kai žodžių nebepakanka – kalba kūnas. TANGO

Meilė kartais per stipri, kad ją galėtum išreikšti žodžiais. Tada ją „išduoda“ kūnas – prisilietimu, žvilgsniu, sulaikytu kvėpavimu...

Spektaklio metu žiūrovų dėmesį prikausto aistringas tango – šokis, kuriame telpa visa meilės dinamika: ilgesys ir geismas, pavydas ir ištikimybė, atsitraukimas ir vėl priartėjimas. Tango – tai dviejų žmonių istorija, kurioje kiekvienas žingsnis pasako daugiau nei ištarta frazė. Kaip ir mūsų laiškai – vieni drąsūs, kiti trapūs, bet visi be galo tikri. Tango – tai meilės spalva, kurios neįmanoma nutapyti, bet galima pajusti pulsuojančią tarp dviejų kūnų.

VAKARAS, KURIS IŠLIEKA ILGIAU, NEI TRUNKA

Tai – daugiau nei pasirodymas. Tai – jausmų kelionė. Spektaklis, kuriame kiekvienas išgirstas žodis gali tapti jūsų pačių prisiminimu ar svajone. Nes viskas gyvenime galiausiai susikerta viename taške – meilėje ir jos spalvose.

Scenarijaus autorė ir režisierė – Šviesa Šulc

Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Zita Gustienė

Kompozitorius – Mantvydas Pranulis

Vaidina: Laura Aga, Oskaras Dainovskis, Kamila Kra, Joana Kropa, Jurgita Novosiolova, Gintas Smalskis, Šviesa Šulc 
Šoka: Laurynas Makarovas, Rugilė Katiliūtė, Eugenija Norvilienė, Vladas Užpoliavičius
Dainuoja: Rugilė Katiliūtė, Eugenija Norvilienė, Vladas Užpoliavičius