Cirko šou visai šeimai „Teatro Krante“!

Kviečiame į spalvingą ir nuotaikingą cirko šou naujoje Vilniaus meno erdvėje ,,Teatro Krantas".  Tai gyvas, energingas ir mažus bei didelius žiūrovus įtraukiantis pasirodymas, kupinas juoko, stebuklų ir įspūdingų triukų.

Programoje žiūrovų laukia:

linksmas klouno šou
įtraukiantis pasirodymas su lankais
balansuojantis numeris ant cilindro
įspūdingas burbulų šou su šviesomis
elegantiška gimnastė ant oro lanko
efektingas pasirodymas su azotu

Tai puiki pramoga visai šeimai — čia netrūks nuostabos, juoko ir „wow“ akimirkų!

Ateikite patirti tikro cirko stebuklo iš arti!

Rekomenduojama vaikams ir visai šeimai
Trukmė: ~ 1 val. 
Tinka vaikams nuo 3 metų. 

Aprašymas:

Dinozauriuko išleistuvių šventė – linksma darželio pabaiga!

Kur smagiausia atsisveikinti su darželiu ir pasitikti naujus nuotykius?
Žinoma, kartu su linksmuoju dinozauriuku! 

Išleistuvių šventėje vaikų ir jų tėvelių lauks smagi programa, kupina žaidimų, muzikos ir netikėtų susitikimų. Kartu su personažais mažieji leisis į nuotaikingą nuotykį, kuriame bus daug juoko, draugystės ir šventinės nuotaikos.

Programoje:
– linksmas spektaklis apie mažą, draugišką dinozauriuką
– nuotaikingi žaidimai, muzika ir šokiai
– susitikimai su personažais
– staigmenos ir šventinės akimirkos vaikams

Tai ypatinga šventė mažiesiems, skirta pasidžiaugti užaugimu ir kartu smagiai atšvęsti išleistuves! 

„Mokslinis šou Atradėjas“ - tai šiuolaikiška, netikėto formato šventė, skirta vaikams, kuriuose mokslas tampa tikru nuotykiu.

Tai ne paprastas pasirodymas, o gyva mokslinė erdvė, kur fantazija susitinka su realybe. Vaikai čia ne tik stebi įspūdingus reiškinius ir netikėtus virsmus, bet ir aktyviai įsitraukia į eksperimentus!

Kartu su vaikais atliekami eksperimentai naudojant skystą azotą: bananas virsta plaktuku, pasirodo „ledinis kvėpavimas“, vyksta mokslinis dantų valymas, gaminamas dirbtinis sniegas, kuriamos linksmos mokslinės šukuosenos, atsiskleidžia spalvinga vaivorykštė ir daugybė kitų smagių, nuotaiką keliančių bandymų.

Šis šou ne tik linksmina, bet ir skatina smalsumą, drąsą atrasti bei parodo, kad mokslas gali būti žaismingas, įtraukiantis ir nepaprastai įdomus.

MIUZIKLAS „MAŽASIS PRINCAS“ LEIDŽIASI Į TURĄ PO LIETUVĄ: GEGUŽĖS 16 D. – VILNIUS, LIEPOS 28 D. – PALANGA, RUGSĖJO 12 D. – KAUNAS, LAPKRIČIO 6 D. – ŠIAULIAI!

Didžiulio susidomėjimo jau sulaukęs spektaklis kviečia žiūrovus į didžiausias šalies sales ir arenas, o vienu ryškiausių turo akcentų taps pasirodymas Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Miuziklas „Mažasis princas“ sužavi tiek mažuosius, tiek suaugusiuosius. Tai jautrus, magiškas ir vizualiai įspūdingas muzikinis pasakojimas, kuriame susijungia teatras, gyva muzika ir poezija. Kiekviena scena kuria unikalų pasaulį, pilną spalvų, šviesų ir emocijų, kuris nepalieka abejingų.

Scenografija – tikras spektaklio šou akcentas. Įspūdingi dekoracijų sprendimai, preciziškai derinamos projekcijos ir šviesų efektai sukuria atmosferą, kurioje kiekviena scena alsuoja stebuklu. Vaikai negali atitraukti akių nuo spalvų ir judančių vaizdinių, o suaugusieji mėgaujasi subtiliais sceniniais sprendimais bei jausminga pasakojimo galia.

Miuziklo muzika – išskirtinis šio kūrinio bruožas. Kompozitoriaus ir režisieriaus Jono Sakalausko kūriniai atskleidžia emocinį gylį ir ritmų įvairovę, o gyvas orkestras, vadovaujamas dirigento Vytauto Lukočiaus, kiekvieną pasirodymą paverčia tikru muzikiniu potyriu. Kiekviena nata sustiprina istorijos magiją ir paliečia žiūrovų širdis.

„Naujosios operos“ miuzikle pasirodo ryškūs Lietuvos scenos atlikėjai: Sakalas Uždavinys, Vytautas Rašimas, Donatas Mačiulis, Marta Lipčienė, Ingrida Žiliūtė, Emilija Finagėjavaitė. Kartu su orkestru, choru ir simboliniais pasakos personažais jie kuria įspūdingą scenos reginį. Spektaklis kviečia į kelionę po draugystės, meilės, atsakomybės ir žmogiškumo temas – vertybes, kurios aktualios visoms kartoms.

„Mažasis princas“ – tai ne tik miuziklas, bet ir patirtis, kuri sužavi, įkvepia ir palieka neišdildomą įspūdį. Tai kokybiškas muzikinis spektaklis, kuriame susilieja profesionali kūrybinė komanda, gyva muzika ir įspūdinga scenografija, kviečianti sugrįžti dar kartą.

„Naujoji opera“ – tai kūrybinė organizacija, įkurta kompozitoriaus ir operos solisto Jono Sakalausko, kurios veiklos centre – šiuolaikinė muzikinė raiška, atvira tarpdisciplininiams ieškojimams, naujoms formoms ir gyvam dialogui tarp meno bei visuomenės. Tai erdvė, kurioje susitinka muzika, teatras, šiuolaikinis menas ir technologijos.

Baletas „Snieguolė ir 7 nykštukai“ 

Šiuolaikinis baletas, kuriame klasikinė pasaka atgyja gyvai scenoje, kviečiant žiūrovus pasinerti į pasakišką, jausmingą ir vizualiai įtaigų pasaulį. Snieguolė, septyni nykštukai ir magiški miško personažai scenoje įgauna gyvybę per išraiškingą judesį, šiuolaikinio baleto techniką ir muzikos pulsą, sukurdami nepamirštamą patirtį tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Baleto idėjos ir libreto autorius bei kompozitorius – Jonas Sakalauskas, choreografiją ir režisūrą kūrė Marijanas Staniulėnas, baletmeisterės – Kristina Gudžiūnaitė, Olga Konošenko. Scenoje pasirodo ryškiausi Lietuvos baleto artistai, kurių ekspresyvūs judesiai, techninė meistrystė ir emocinė raiška atveria pasakos magiją ir suteikia kiekvienai scenai ypatingą gyvybę.

Septyni nykštukai tampa žaismingais, energingais ir charakteringais personažais, kurie suteikia spektakliui ritmą, ekspresiją ir netikėtą šokio dinamiką. Snieguolė scenoje simbolizuoja šviesą, drąsą ir gerumą, o kartu su gyva muzika, vizualiai turtinga scenografija ir šviesų žaismu scenoje sukuria įtraukiantį pasakos pasaulį, kuris kvėpuoja ir atgyja akimirka po akimirkos.

-Trukmė: apie 1 val. 30 min. (su viena pertrauka)
-Rekomenduojama: vaikams nuo 5 metų (laukiami ir jaunesni žiūrovai)

„Snieguolė ir 7 nykštukai“ – tai stebuklinga, estetiškai turtinga scenos patirtis visai šeimai, kuri palieka širdyje šviesą, o žiūrovų vaizduotę pripildo magijos, įspūdžių ir įkvėpimo. 

_____

„Naujoji opera“ – tai kūrybinė organizacija, įkurta kompozitoriaus ir operos solisto Jono Sakalausko, kurios veiklos centre – šiuolaikinė muzikinė raiška, atvira tarpdisciplininiams ieškojimams, naujoms formoms ir gyvam dialogui tarp meno bei visuomenės. Tai erdvė, kurioje susitinka muzika, teatras, šiuolaikinis menas ir technologijos.

NEMATOMAS PASAULIS

Režisierė – Šviesa Šulc

Trukmė – 50 min.

Skirta mokyklinio amžiaus vaikams

*

Kas nutinka, kai pasaulį imi matyti ne akimis, o širdimi?

„Nematomas pasaulis“ – jautrus, šiuolaikiškas edukacinis spektaklis, skirtas mokyklinio amžiaus vaikams, kviečiantis jaunąjį žiūrovą sustoti, įsiklausyti ir pamatyti tai, kas dažnai lieka nepastebėta. Tai pasakojimas apie patyčias, socialinę atskirtį, empatijos stoką ir drąsą priimti kitokį – temas, su kuriomis šiandien susiduria daugelis vaikų ir paauglių.

Pagrindinis spektaklio herojus – neregys berniukas, pasaulį patiriantis per garsą, kvapą, prisilietimą ir jausmus. Jo kelionė tampa universalia metafora, skatinančia žiūrovus permąstyti savo santykį su aplinkiniais, mokytis atjautos ir jautrumo. Spektaklyje subtiliai susipina originalus literatūrinis tekstas, simboliniai personažai, muzika ir minimalistinė scenografija, leidžianti susitelkti į emociją ir prasmę.

Spektaklio kalba artima vaikams, o temos – aktualios ir paveikios. „Nematomas pasaulis“ ne tik pasakoja istoriją, bet ir atveria erdvę pokalbiui – apie jausmus, pasirinkimus, draugystę ir atsakomybę už kitą. Tai spektaklis, kuris ugdo ne pamokslu, o patyrimu.

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis (g. 1962) sukūrė labai savitą, keistą pasaką, kupiną švelnaus humoro, taip pat nuoširdžių draugystės, ištikimybės, meilės jausmų. Knygos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas, kuris mėgo žaisti su varlėmis slėpynių, kuklioje lietuviškoje pievelėje sutinka ir pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys paslepia rugiagėlę po akmeniu, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių, beždžionėlių, begemotuką ir kitokių veikėjų, išklauso jų gyvenimo istorijas, kai ko juos pamoko. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui, Dominykas grįžta į Lietuvą, nes iš po akmens vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Gimimo dieną savajai rugiagėlei Dominykas dovanoja vardą – Svajonė.

Vytauto V. Landsbergio knygos vaikams pasižymi netikėtomis žanrinėmis jungtimis. Autoriaus tekstas sukuria labai savitą, poetišką atmosferą, mažąjį skaitytoją verčia šypsotis ir kartu mąstyti apie esmingus gyvenimo reiškinius, svarbias moralines vertybes.

Premjera: 2005 m. gruodžio 17 d.

Daugiau apie spektaklį

Šokio spektaklis pradinukams ,,KURIS KURĮ’’

Spektaklis pasakoja apie du skirtingų tautybių sportininkus, susitinkančius įvairių sporto rūšių varžybose. Kiekvienas trokšta būti nugalėtoju, tačiau sėkmė lydi tai vieną, tai kitą. Spektaklyje iškeliama tarpusavio konkurencijos tema. Analizuojama, kaip priimti pralaimėjimą, kaip neprarasti vilties ir toliau siekti savo tikslo. Taip pat ieškoma draugystės, susitaikymo, vienas kito palaikymo būdų. Spektaklio idėjos autorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė pasitelkia šokio ir sporto bendradarbiavimą, kur šokiu perteikiama skirtingų sporto šakų specifika, žaidimo principai, taisyklės. Čia žiūrovai  - ne pasyvūs stebėtojai, jie - aktyvūs vieksmo dalyviai, kur gali tapti sirgaliais, teisėjais ar net žaidėjais.

Idėja, režisūra -  Ieva Jackevičiūtė

Atlikimas – Raimondas Klezys, Sebastiano Geronimo

Muzika – Matas Saladžius

Perkusija – Pijus Grude

Saksofonas - Maksim Leontjev

Gitara - Matas Saladžius 

Scenografija, kostiumai – Indrė Pačėsaitė

Spektaklio prodiuseris – No Shoes teatras

Spektaklio sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Premjera 2025 m. balandis

Šokio spektaklis pradinukams ,,KURIS KURĮ’’

Spektaklis pasakoja apie du skirtingų tautybių sportininkus, susitinkančius įvairių sporto rūšių varžybose. Kiekvienas trokšta būti nugalėtoju, tačiau sėkmė lydi tai vieną, tai kitą. Spektaklyje iškeliama tarpusavio konkurencijos tema. Analizuojama, kaip priimti pralaimėjimą, kaip neprarasti vilties ir toliau siekti savo tikslo. Taip pat ieškoma draugystės, susitaikymo, vienas kito palaikymo būdų. Spektaklio idėjos autorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė pasitelkia šokio ir sporto bendradarbiavimą, kur šokiu perteikiama skirtingų sporto šakų specifika, žaidimo principai, taisyklės. Čia žiūrovai  - ne pasyvūs stebėtojai, jie - aktyvūs vieksmo dalyviai, kur gali tapti sirgaliais, teisėjais ar net žaidėjais.

Idėja, režisūra -  Ieva Jackevičiūtė

Atlikimas – Raimondas Klezys, Sebastiano Geronimo

Muzika – Matas Saladžius

Perkusija – Pijus Grude

Saksofonas - Maksim Leontjev

Gitara - Matas Saladžius 

Scenografija, kostiumai – Indrė Pačėsaitė

Spektaklio prodiuseris – No Shoes teatras

Spektaklio sukūrimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Premjera 2025 m. balandis

Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Taip, kartais nuobodulys užklumpa net ir šiuos drąsiuosius herojus!

Laimei, geriausio draugo skambutis viską pakeičia – šunyčių laukia neparasta, kupina pavojų ir staigmenų kelionė į negyvenamą salą bei dingusio lobio paieškos.

Kartu su vaikais šunyčiams teks įveikti įvairias užduotis, susidurti su pavojingais jūrų piratais, pamokyti išdykusius ožiukus gražaus elgesio, pakliūti į audros sūkurį ir net akis į akį susitikti su alkanu džiunglių karaliumi – liūtu bei kitais herojais!

Tai ne tik spektaklis – tai interaktyvi nuotykių misija, kurioje vaikai taps ne stebėtojais, o svarbia istorijos dalimi. Jie padės herojams įveikti kliūtis, kartu atras draugystės ir drąsos prasmę.

Ar esate pasiruošę nuotykiams? Jei taip – laukiame Jūsų naujame spektaklyje „Šunyčių nuotykiai“!

- - -

Vaikams iki 2 metų (neužimant papildomos vietos, su suaugusiojo priežiūra) įėjimas nemokamas!

Šis spektaklis – A. Giniočio spektaklių vaikams trilogijos, paremtos lietuvių pasakų motyvais, tęsinys. Prie teatro scenoje pasirodžiusio „Jono Kareivio“, kiek vėliau atplaukusio „Mykolo Žvejo", tingiai  atsliūkinusio „Juzės Dykaduonio“ dabar prisijungia „Bambeklis Bajoras“.
 

Kaip ir ankstesni spektakliai, „Bambeklis Bajoras“ – istorija apie ypatingą žmogų su ypatinga pavarde, tapusia jam likimo ženklu ir nulėmusia tolimesnį gyvenimą. Lietuviškame kaime gyvenęs iškilus Bajoras vieną dieną supranta, kad gimtasis kraštas jam - per mažas ir per nykus: nei namai, nei laukai, nei žmonės nebeatrodo pritinkantys jo bajoriškai kilmei. Belieka vienintelė išeitis - iškeliauti į platųjį pasaulį ir atrasti sau, iškiliai personai, deramą vietą. 

Režisierius – Aidas Giniotis

Scenografė – Ramunė Skrebūnaitė

Muzikos aranžuotojai – Aidas Giniotis ir Sigitas Mickis 

Vaidina:

Alytė – Justina Smieliauskaitė

Adelė – Urtė Smulskytė, Ieva Stundžytė

Vertėja – Judita Urnikytė

Alius, kalvis – Jurgis Marčėnas

Adzius, treneris – Dalius Skamarakas, Aidas Giniotis

Boleslovas Bajoras – Jonas Šarkus 

Trukmė – 50 min.
Premjera 2017 12 02

Spektaklis žmonėms nuo 5 metų

Apdovanojimai:

XXXV Lietuvos profesionalių teatrų festivalio VAIDINAME ŽEMDIRBIAMS: TEATRAS KAIP DUONA apdovanojimas „UŽ GERIAUSIĄ FESTIVALIO SPEKTAKLĮ VAIKAMS“ bei „JAUNOJO ŽIŪROVO SPECIALI PREMIJA“ skirta aktoriui Jonui Šarkui už Bajoro Bambeklio personažą.

Pagal Milošo Macoureko pasakas

Dviem auksiniais scenos kryžiais apdovanota režisierė Olga Lapina ir Keistuolių teatro aktoriai, pasitelkę Milošo Macoureko kūrybą, atveria duris į ypatingai trapų ir jautrų pasaulį – pirmuosius žingsnius mokykloje žengiančio vaiko išgyvenimus. Čekų rašytojas, legendinių pasakų apie Bonifacijaus atostogas ir begemotą, bijantį skiepų, autorius M. Macourekas savo kūriniais liudija, kad vaiko fantazija yra didžiausia jo kūrybinė jėga. Rašytojo tekstai išsiskiria netradiciniais įvaizdžiais, žaismingais sprendimais bei suaugusiojo akiai netikėtais personažais.

„Ilgoji pertrauka“ – spektaklis ne tik mokyklinukams; tai kūrinys visiems jų aplinkoje esantiems žmonėms, tėvams bei mokytojams, atskleidžiantis vaizdingą, vaiko akyse bei mintyse nuolat besimainantį pasaulį – visiškai kitokį, nei regime suaugusiojo žvilgsniu. Tuo pačiu tai ir spektaklis kiekvienam, kažkada patyrusiam, ką reiškia iš savo saugaus ir šiek tiek pasakiško pasaulio žengti į didelį, kitonišką ir bauginantį mokyklos gyvenimą.

Režisierė – Olga Lapina

Balsas už kadro – Vladas Bagdonas 
Scenografija ir kostiumai – Renata Valčik
Kompozitorius – Jokūbas Tulaba
Šviesų dailininkas – Darius Malinauskas

Vaidina: 

Zuzana – Judita Urnikytė

Otilija – Benita Vasauskaitė

Leopoldas –  Danas Kamarauskas

Konradas ir kt. – Jonas Šarkus

Premjera 2016 11 20

Trukmė 60 min.

Žmonėms nuo 7 metų

Vėluojantys žiūrovai į salę neįleidžiami.

Pastatymo rėmėjas – Lietuvos Kultūros Taryba

Spektaklis vaikams nuo 6 metų

Trukmė: 1 val. 40 min. (su pertrauka) 

Apdovanojimai: 

2025 m. 41-asis profesionalių teatrų festivalis „Teatro genas“. Jaunųjų žiūrovų prizas.

2024 m. Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimas spektaklio vaikams ir jaunimui kategorijoje.

Režisierė:
Šviesa ŠULC

Scenarijaus autorė:
Zita BANELIENĖ

Trukmė:
~50 min. 

STEBUKLŲ METAS

Kiekvienas geras darbelis – tarsi mažas stebuklas!

„Stebuklų metas“ – tai nuotaikinga ir pamokanti žiemos pasaka apie neklaužadą mergaitę, kuri, neklausydama tėvelių, patenka į bėdą – ją užburia piktoji fėja ir paverčia… kiškute!

Tačiau tikrasis nuotykis prasideda tada, kai mergaitė, padedama mažųjų žiūrovų, leidžiasi į kelionę daryti gerų darbelių. Ar pakaks gerumo, kad kerai ištirptų?

Spektaklyje „Stebuklų metas“ interaktyviai bendraujama su vaikais – aktoriai kviečia judėti, atsakyti į klausimus, kartu skaičiuoti, šokti; vaikai mokosi atskirti gėrį nuo blogio, suvokia elgesio pasekmes; skatinamas gerumas, paklusnumas, bendrystė ir atsakomybė. Vaidinimas žadina vaikų vaizduotę, padeda atpažinti emocijas ir kurti teigiamą elgesio modelį.

*

Mes visi – tiek maži, tiek dideli – laukiame stebuklų.

„Stebuklų metas“ – tai spektaklis, kuris ne tik pralinksmins, bet ir palies širdį, įkvėps būti geresniems, atidesniems vieni kitiems. Tai mažas stebuklas visai šeimai, kupinas šilumos, šypsenų ir prasmingų pamokų.

Kviečiame visus – mažuosius ir jų tėvelius – patirti šviesią pasaką, kurioje net ir didžiausi kerai ištirpsta nuo nuoširdaus gerumo!

Premjera: 2023 m. gegužės 5 d.
 

Daugiau apie spektaklį

Rekomenduojama vaikams nuo 3 metų

*

Kelionė per M. K. Čiurlionio paveikslus – su muzika, poezija ir vaikų pagalba

Kas nutinka, kai du Karaliai pasiklysta paveiksle ir neprisimena, iš kur atkeliavo?

Spektaklis „Stebuklingo paveikslo beieškant“ kviečia mažuosius žiūrovus į nepaprastą kelionę po M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį, kuriame skamba gyva muzika, atgyja šešėlių teatras, o vaikai tampa aktyviais pagalbininkais.

Karaliai keliauja iš vieno paveikslo į kitą, mėgina prisiminti savo namus – tačiau nei muzika, nei poezija nepadeda… Kol galiausiai pasirodo berniukas su karalių pilimi, ir visi supranta – tai paveikslas „Karalių pasaka“, jų tikrieji namai.

Spektaklyje „Stebuklingo paveikslo beieškant“ naudojama šešėlių teatro forma – tai vizualiai įspūdinga, estetiška, žadina vaizduotę; gyvai atliekama M. K. Čiurlionio muzika; įtraukiami žiūrovai – vaikai padeda herojams suprasti meną, spręsti paveikslų mįsles, kurti nuotaiką; supažindinama su dailės, muzikos, poezijos sąsajomis; remiamasi S. Nėries poezijos rinkiniu „Iš M. K. Čiurlionio paveikslų“.

„Stebuklingo paveikslo beieškant“ – tai ne tik pasaka, bet ir subtili edukacija, leidžianti vaikams per patirtį pažinti dailę, muziką, poeziją, o svarbiausia – atpažinti grožį, jausmus ir meną savo aplinkoje.

Tai jautrus, estetiškai turtingas ir vaikų vaizduotę žadinantis spektaklis, skirtas ne tik žiūrėti, bet ir patirti.

Scenarijaus autorė ir režisierė:
Bronė Marija BRAŠKYTĖ

Dailininkė:
a. a. Aistė RAČKAUSKAITĖ

Trukmė:
50 min.

Spektaklis šeimai – Drąsioji Melisa

*

Skirta: vaikams nuo 2 iki 5 metų

*

Vieną gražią, saulėtą dieną Melisa, prižiūrėjusi paukštelius ir prisiskynusi gėlių, grįžta namo, tačiau jos mažoji sesytė Rūta… dingusi. Kurgi ji galėtų būti?..

Ar Melisa išdrįs leistis į paslaptingą ir nuotykių kupiną kelionę, kad ją surastų? Ar sugebės nugalėti savo baimes, pasitikėti savimi ir atverti širdį meilei bei atlaidumui?

„Drąsioji Melisa“ – tai interaktyvus lėlių spektaklis, pasakojantis apie drąsą, seserišką meilę ir gebėjimą įveikti sunkumus švelnumu bei pasitikėjimu.

Spektaklio metu: vaikai aktyviai dalyvauja veiksme, šoka kartu su veikėjais, bendrauja su aktoriais ir Melisa jos nuotykių kupinoje kelionėje.

Po spektaklio mažieji žiūrovai turi išskirtinę galimybę susipažinti su aktorių naudojamomis autentiškomis lėlėmis – paliesti pasaką rankomis!

„Drąsioji Melisa“ – tai šiltas, jautrus ir įtraukiantis spektaklis apie meilę, drąsą ir tikėjimą stebuklais. Ateikite su visa šeima – patirkite nuotykį kartu!

Muzikinis spektaklis vaikams

lietuvių ir nelietuvių pasakų motyvais

1993 m. pirmą sykį žiūrovų akis išvydęs, jų širdis pavergęs ir legenda tapęs spektaklis „Jonas Kareivis“ sugrįžta į Keistuolių teatrą naujame pastatyme!

Gyveno kartą Jonas. Ne šiaip sau Jonas, o Jonas Kareivis.

Ir išėjo į pasaulį ne laimės, o dingusios Karaliūtės ieškoti. O beieškant visko pasitaiko... Ir nuotykių, ir vestuvių, ir švenčių linksmiausių su dainom ir šokiais...

Visko yra ir Keistuolių teatro spektaklyje „Jonas Kareivis“ pagal lietuvių ir nelietuvių liaudies pasakas, legendas, dainas ir nuogirdas. Jono Kareivio pasaulyje atsitinka keisčiausi dalykai: arkliai virsta žmonėmis, kalnai – kalniečiais; iš džiaugsmo byra ašaros, o nelaimėje padeda daina. 

Jei Jūs liūdite, ar bijotės nelaimių, ateikite pas mus, padainuosime drauge.

Dramaturgas ir režisierius –  Aidas Giniotis.

Scenografė ir kostiumų dailininkė – Ramunė Skrebūnaitė.

Muzikos aranžuotojas – Andrius Kulikauskas.

Vaidina: Diana Kamarauskaitė, Aistė Rocevičiūtė/Urtė Smulskytė - Auksoraitienė, Jurgis Marčėnas, Darius Auželis, Danas Kamarauskas, Matas Pranskevičius, Lukas Auksoraitis

Trukmė 1:15 val. 

Žmonėms nuo 6 metų

Muzikinis spektaklis vaikams „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“

2 dalis

Pelėdos Drūlijos nuotykiai tęsiasi!

„Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“ – antroji ansamblio „Lietuva“ muzikinio spektaklio „Pelėda Drūlija“ serija, kviečianti žaismingai pasinerti į sapnų ir miego karalystę. Kadangi šis personažas tapo toks populiarus ir vaikų pamiltas, o pirmoji spektaklio dalis sulaukė galybės teigiamų atsiliepimų, abejonių neliko – kaip ir terapinės knygos, Drūlijos istorija scenoje verta tęsinio. Antros dalies premjera įvyko 2025 m. gruodžio mėn. Vilniuje ir Trakuose. Turas sėkmingai tęsiamas toliau – sausio 10 d. ir 31 d. Kauno „Girstutyje“ bei sausio 17 d. Marijampolės kultūros centre, ateityje numatoma daugiau parodymų.

Nauja programa visai šeimai sukurta pagal Ingos Narijauskienės pasaką „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“. Antroje serijoje išgirsite Pelėdos dieną, kuomet ši nusprendė – miegas trukdo žaisti ir yra nebereikalingas, nes juk kiek visko gali nuveikti, jei nemiegi. Tad Drūlija nusprendžia nebemiegoti ir iškeliauja į mišką rinkti grybų. Čia ji sutinka savo draugus, vaikams jau pažįstamus personažus – voverę Umbą, dramblį Taputapą, ančiuką Magagą ir geniukus, kurie pasakoja apie savo miego ritualus, apie tai, ką daryti, kai negali užmigti, nes labai lauki gimtadienio, ar neini miegoti, nes susapnavai keistą sapną ir nenori vėl jo susapnuoti. Galiausiai Drūlija užmiega, o štai atsikėlusi supranta, kad būtent miegas ir leidžia mums žaisti ar nuveikti daug smagių ir linksmų dalykų, tad ji dėkoja savo kūnui, kad šis leidžia jai suprasti, kada yra pavargęs. 

„Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“ – pasakojimas, auginantis sveiką ryšį su savo kūnu ir padedantis geriau suprasti poilsio svarbą, kartu pasiūlydamas būdų vaikams nurimti ir lengviau užmigti, nes miegas – tikras malonumas. Todėl ir šio spektaklio istorijoje pelėdos tikslas – lavinti mažųjų įgūdžius užmigti patiems, pristatyti miegą kaip nuostabų bičiulį, pakviesti kurti savo miego ritualus ir papasakoti, ką daryti susapnavus nepatinkantį sapną.

Šiame „Lietuvos“ spektaklyje prisijungs net du nauji personažai – ančiukas Magagas ir varlė Pompocė. Nuotykiai miške suskambės itin lietuviškai: išgirsite tokius lietuvių tautinius instrumentus kaip birbynė, kanklės, lumzdelis, skrabalai. O ir pačiame pasakojime įsipins lietuvių tautiniai žaidimai bei visiems mums, lietuviams, jautrus ir magiškas santykis su gamta. Puoselėdami sceninį lietuvių liaudies meną, siekiame aktualiai ir įkvepiančiai ugdyti jaunosios kartos identitetą – tai, su kuo augo mūsų seneliai, tėvai, augome mes ir augs mūsų vaikai.

„Ansamblis „Lietuva“ jau seniai vykdo šią misiją – supažindinti vaikus su tautiniu menu. Ir ne tik su spektakliais vaikams, bet ir su edukacijomis, į kurias atvyksta didelė dalis Lietuvos mokyklų. O šios Pelėdos atsiradimas ypatingas, puikiai pažinojau rašytoją Ingą Narijauskienę, nes kartu su savo dukra lankiau jos vedamus užsiėmimus mažyliams. Inga, augindama savo sūnų Pijų, ėmė pasakoti istorijas apie Pelėdą Drūliją, tad personažo istorijos augintos jau daugiau nei dvidešimt metų. Spektaklis taip pat daug išnešiotas namuose – mano, auginant dukrą, Ingos, auginant sūnų ir paties Pijaus, auginant savo sūnų“, – sako režisierė, „Lietuvos“ ansamblyje dirbanti Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.

„Man Pelėda Drūlija yra apie mano vaikystę ir tuos vakarus, kuomet abu tėvai ateidavo palinkėti labos nakties ir sekdavo pasaką. Labai daug šilumos ir nostalgijos tuose prisiminimuose. Prisipažinsiu – kuomet buvau pakviestas kurti muziką, sutikau ne iš karto. Supratau, kad šis kūrinys emociškai svarbus tiek man, tiek mano mamai. Bijojau, kad galbūt nepavyks susitvarkyti su sau išsikeltais lūkesčiais. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad režisierė Giedrė vis tik įkalbino.

Spektaklis pavyko išties gražus, šiltas, o kurti muziką „Lietuvos“ ansambliui – išskirtinė patirtis, didelė privilegija ir įvertinimas. Ansamblis vertinamas visoje Lietuvoje, gauti šių atlikėjų pasitikėjimą labai didelė dovana. Sukurti muziką liaudies instrumentų orkestrui yra neeilinis uždavinys, reikalaujantis susipažinimo su kiekvienu instrumentu – kanklėmis, birbynėmis, skrabalais, jų specifiniu skambesiu... Džiaugiuosi, kad „Lietuva“ itin šiuolaikiška ir noriai priima naujoves. Miuzikle skambės įvairių ritmų, stilių ir nuotaikų muzika, kuri, tikiu, kels iš savo vietų pajudėti tiek vaikus, tiek jų tėvelius“, – pasakoja kompozitorius, rašytojos Ingos sūnus Pijus Narijauskas.

Pats pirmasis, premjerinis ansamblio „Lietuva“ spektaklis sėkmingai pristatytas dar 2024 m. gruodį Vilniuje, Kaune ir vėliau Marijampolėje. Tradiciškai į parodymus, skirtus vaikų klasėms ir grupėms, kviečiama atvykti ir ansamblio „Lietuva“ patalpose. Pirmasis spektaklis „Pelėda Drūlija“ sukurtas pagal vieną iš I. Narijauskienės pasakų „Kaip Pelėda Drūlija kantrybės ieškojo”.

„Temos ateina su asmeninėmis patirtimis. Visada kuriu apie tai, ką pati jaučiu ir išgyvenu. Antra serija palies įsiklausymo į savo kūną temą – kai norisi viską veikti, daug visko spėti, ir imi nebeklausyti, kai kūnas sako NE, – laikas pailsėti. Tai aktualu tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – pozityvus santykis į poilsį. Būna smagu, kuomet vaikai į spektaklius ateina jau žinodami pačią literatūrą, skaitę knygeles, šiuo atveju, Pelėdos Drūlijos. Prisimenu, labai miela buvo Marijampolėje, kai po pasirodymo vaikas atnešė savo pagamintą Drūliją ir Taputapą iš kartono, audinių, sagų – tokį kūrybiškai sukurtą – ir padovanojo aktoriams“, – prisimena režisierė.

„Man pačiai spektaklis labai patinka, o žiūrovai iš pasirodymų išeina su didžiausiomis šypsenomis, pakylėti. Ir maži, ir labai maži, ir dideli. Po spektaklio atkeliauja daugybė šiltų atsiliepimų. Matau, su kokia meile ir džiaugsmu dirba visi šio spektaklio kūrėjai. Didžiulis malonumas matyti, kad miuziklas „Pelėda Drūlija“ patinka visai ansamblio „Lietuva“ komandai ir kad šokama, grojama, dainuojama, diriguojama, kuriama ir organizuojama su dideliu noru. Jeigu suaugusieji laimingi žaidžia scenoje ir kviečia į savo žaidimą vaikus, o vaikai žiūri išsižioję, ploja ir džiaugiasi, – ar gali būti geriau?“, – įspūdžiais dalinasi rašytoja Inga.

Pelėda Drūlija – tai terapinių istorijų kūrėjos I. Narijauskienės sukurtas veikėjas, kuris tik smarkiai vėliau, lietuvių autorei tapus ankstyvojo vaikų ugdymo specialiste ir močiute, namuose pasakotomis istorijomis buvo užrašytas ir išleistas gyventi savo atskirą autentišką gyvenimą. Drūlijos pasakos – smagios ir įtraukiančios istorijos, kurios ugdo vertybes ir padeda vaikams augti. Jas lengva suprasti, todėl mažieji greitai susitapatina su personažais, atranda svarbias gyvenimo pamokas, lavina vaizduotę ir stiprina emocinį bei socialinį intelektą. Šmaikštus ir daugiasluoksnis pasakojimas leidžia rasti išeitį kartais ir ne tokiuose paprastuose vaikų raidos etapuose tiek mažiesiems, tiek jų tėveliams.

Kūrybinė komanda:

Knygos autorė – Inga Narijauskienė

Režisierė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Libreto autorė – Daiva Čepauskaitė

Kompozitorius – Pijus Narijauskas

Aranžuotojas – Viktoras Rimša

Choreografė – Aušra Krasauskaitė

Scenografas ir kostiumų dailininkas – Antanas Dubra

Dirigentas – Egidijus Kaveckas

Pelėda Drūlija – Eliza Bondarenko / Gintarė Kulikauskytė

Atlikėjai – valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro, orkestro ir šokio grupės bei solistai:

Voverė Umba – Ieva Granickienė / Justina Kaminskaitė

Dramblys Taputapas – Zenius Sakalauskas / Saulius Vasiliauskis

Ančiukas Magagas – Smiltė Murencevaitė-Janušienė  / Laura Stančikaitė-Tichonovė

Varlė Pompocė – Aušra Kiuraitė-Svilainienė / Viktorija Šedbaraitė

Geniukai – Jevgenijus Kovalčukas, Donatas Kaikaris, Elzita Girčytė-Snapkauskienė, Ingrida Siemaškienė