Trukmė: 65 min.

Žanras: Lauko spektaklis (objektų teatras)

Amžius:  6+, šeimai

Rekomenduojame: norintiems pamatyti, ką teatre veikia puodai, šaukštai ir kiti rakandai.

Ar matėte spektaklį sukurtą iš puodų, šaukštų ir kitų rakandų? Toks yra režisierės Saulės Degutytės spektaklis „Mergaitė su šau(kš)tuvu“. Neribotas vaizduotės erdves atveriantis spektaklis sukurtas pagal populiarią Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu“.

Tai jautri ir drąsi istorija apie devynerių Magdutę – mergaitę, kurios vaikystę sujaukia karo ir pokario išbandymai. Netekusi į Sibirą ištremtos šeimos, ji mokosi nepasiduoti baimei ir atrasti savyje stiprybę veikti. Magdutė tampa ryžtinga pagalbininke partizanams, o jos asmeninė istorija – visos Lietuvos kovos, ištvermės ir vilties atspindžiu.

„Stalo teatras“ šią istoriją perpasakoja netikėtu būdu – pasitelkdamas objektų teatrą. Po atviru dangumi istoriją kuria… puodai ir šaukštai. Skirtingų formų ir dydžių daiktai tampa veikėjais, emocijų ir prisiminimų nešėjais. Tai žaismingas, bet kartu ir prasmingas teatras, kuriame kasdieniai objektai prabyla apie drąsą, netektį, viltį ir vaiko širdies jautrumą.

 „Mergaitė su šau(kš)tuvu“ kviečia mažus ir didelius žiūrovus ne tik pažinti istoriją, bet ir pasimėgauti išradinga vaizduotę lavinančia teatro forma. Tai spektaklis, kurį pamatyti trokšta tiek vaikai, tiek suaugusieji, tad bilietai paprastai išnyksta akimirksniu.

*Spektaklis nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ (2025 m.).

Režisierė – Saulė Degutytė, scenarijaus autorės – Rūta Mėlynė, Saulė Degutytė, kompozitorius – Mantvydas Leonas Pranulis, dailininkės – Eglė Degutis, Gedimina Šalkauskaitė. Aktoriai – Andžela Vitauskaitė, Saulius Čėpla. Spektaklio balsai: Veronika Šiekštelytė, Urtė Karpušenkovaitė, Deimantė Lauciūtė, Marija Kontrimaitė, Uršulė Dačinskaitė. Techninis vadovas - Rimas Molis

Plačiau: https://teatrodromas.lt/mergaite-su-saukstuvu/

Žanras: šiuolaikinis cirkas su žongliravimo, akrobatikos, fizinio teatro ir komedijos elementais

Amžius: 6+, šeimai

Rekomenduojame: aštrių tarsi peiliai pojūčių mėgėjams.

US“ – šiuolaikinio cirko reginys, kuriame du ekscentriški atlikėjai kuria pavojingą, absurdišką ir nenuspėjamą pasaulį. Čia viskas balansuoja ant ribos – tarp tikslumo ir klaidos, kontrolės ir chaoso. Ar tai, ką matysite scenoje yra tikra? Taip- peiliai yra tikri. Scenoje susipina peilių mėtymas, žongliravimas, akrobatika ir fizinė komedija. Trejus metus kūrėjai tyrinėjo ir perkonstravo peilių mėtymo discipliną, paversdami ją įtampos kupinu žaidimu su aštriu pavojaus prieskoniu.

Virš jų galvų – savotiškas „trečiasis veikėjas“: konstrukcija su maždaug šimtu objektų, galinčių kristi bet kurią akimirką. Viską valdo vienas mygtukas – jokių paslėptų triukų, jokios išorinės kontrolės. Tik tikslumas, pasitikėjimas ir nuolatinis „kas bus toliau?“ jausmas.

Vienas mygtukas. Šimtas objektų. Jokios garantijos.

„US“ – tai įtampos, humoro ir technologijų žaismingas derinys, kuriame ir didelis, ir mažas žiūrovas nuo pirmos iki paskutinės minutės lieka įtrauktas į nenuspėjamą, adrenalino kupiną veiksmą.

Atlikėjai:  Joris Verbeeren ir Simone Scaini

Plačiau: https://teatrodromas.lt/us-company-midnight-belgija/

Trukmė: 50 min.

Žanras: Muzikos ir šokio kelionė į save

Rekomenduojame: norintiems koncertinės, šokį ir gyvą muziką apjungiančios patirties, panardinančios į svajonių kosmosą.

 „Žmogus mėnulyje“ – tai vizuali ir garsinė patirtis, kurioje judesys, muzika ir šviesa susilieja į vieną kvėpavimą, kviečiantį stebėti ir patirti. Tai muzikos ir šokio spektaklis, kviečiantis ten, kur susitinka šviesa ir tamsa, tvarka ir lengvumas, muzika ir šokis. Scenoje šokio menininkai Marius Pinigis ir Andrius Stakelė kviečia kartu leistis į kelionę, kurioje atsiveria matomi ir paslėpti,  mūsų išgyvenimų kosmosai.

„Laike, kuriame gausu skubos ir chaoso, Mėnulis tampa ta metaforiška vieta, kur galime susitikti su savimi, pažvelgti į save šviesoje ir paliesti mažiau apšviestas asmenines vidines gelmes. Tai vieta, kur susiduriame ne tik su tuo, kas matoma ir aišku, bet ir su tuo, kas slypi giliau“, – sako vienas spektaklio kūrėjų M. Pinigis.

„Norėjome, kad žmonės pasijustų lyg koncerte, kad būtų ne tik ritminio garso, bet ir hipnotizuojančių, į svajones panardinančių skambesių. Groti gyvai – didelė atsakomybė, nes tiesiogiai bendrauji su šokančiu žmogumi. Garsais valdai šokį, o jis valdo tave“, – teigia A. Stakelė.

* Šokėjas Marius Pinigis nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ (2025 m.)

Idėjos autorius, choreografas – Marius Pinigis, kompozitorius, choreografijos bendrakūrėjas – Andrius Stakelė, asistuojantis choreografas – Tadas Almantas, scenografijos ir kostiumų dailininkas – Arvydas Gudas, šviesų dailininkas – Renaldas Bartulis, vizualinio identiteto kūrėja – Eglė Simonavičiūtė, projekto sklaidos koordinatorė – Vaida Virbickaitė, spektaklio komunikacijos vadovė – Agnė Pinigienė.

Plačiau: https://teatrodromas.lt/zmogus-menulyje-sokio-trupe-nuepiko/

Žanras: Stand up comedy show

Amžius: 16+

Rekomenduojame: Turintiems aukštąjį humoro išsilavinimą.

 „Aukštasis išsilavinimas“ – tai ilgai rūsiuose išgludinta stand-up programa, kuri drąsiai laužo teatro rimties mitus. Programoje sofistikuotas humoras su išnašom, intelektualus sarkazmas, lingvistinė akrobatika, gyvos muzikos atmosfera ir, žinoma, labai žemiškas, nuoširdus juokas. Viskas, ko reikia geram stand-up‘ui.

Lauksime visų, nepriklausomai nuo išsilavinimo! Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje išaugintas (ir į gyvenimą švelniai išspirtas) aktorių ir režisierių kolektyvas „Comedy Kasta“ grįžta į teatro sceną – šįkart be ketvirtos sienos, be saugaus atstumo ir su vienu aiškiu tikslu: pasijuokti ir gerai praleisti laiką. Penki žinomi teatro žmonės su diplomais – Elias Martynenko, Marius Čižauskas, Žilvinas Vingelis, Motiejus Ivanauskas ir Adomas Juška - kviečia į vakarą, kuriame išsilavinimas gali būti ir aukštas, ir visiškai nereikalingas.

Plačiau: https://teatrodromas.lt/comedy-kasta-aukstasis-issilavinimas/

Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you’’

Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.

Šaltas, pilkas betonas, o lygiai toks pat ir dangus, kuriame kartais, tik kartais išvysdavom saulę. Paklydę gatvėmis, bastėmės daugelis, nenorėdami grįžti namo, net sutemus, o vėliau, jau ir auštant. Slampinėjant tarp betoninių namų, kur kiekvienas kampas savas, kiekvienas veidas žinomas, jau toks iki skausmo matytas ir įgrisęs. O kartu, taip stipriai primenantis namus. Vakarais skambanti muzika, kurios niekur daugiau pasaulyje neišgirsi, o jei išgirsi - mintimis grįši būtent į tuos šiltus vasaros vakarus. Ši gatvės kultūra su savomis taisyklėmis, savais žaidimais, kai diena iš dienos išbarstom ne vien daiktus, bet ir po dalelę savęs. Ir jau užaugę vaikštant lygiai tomis pačiomis rajono gatvėmis, galime jas surinkti atgal. Ką kiekvienas iš mūsų, diena iš dienos nešasi kartu su savimi ir kartais po truputį pameta? Tereikia užeiti į laiptinę ir kilti aukštyn. Ten, kur skamba ilgesingi balsai ir aidintys žingsniai, atsimušantys į betonines sienas. Į tas pačias, kurios kartais atrodo, ir tapo visų mūsų namais.

Vaidina: Dominykas Vaitiekūnas, Vaiva Ona Makūnaitė, Armanda Rudelytė, Rugilė Jankauskytė / Kristina Baranauskaitė, Justina Biekšaitė

Kompozitorius: Edvinas Siliūnas

Kostiumų dizaineris: Paulius Večera

Trukmė: 1 val. 30 min.

Spektaklyje vartojama necenzūrinė leksika.

N-14

OKT / Vilniaus miesto teatras: „Šventoji” (Rež. Eglė Jackaitė ir Oskaras Koršunovas)

Gandais ir mistika apipinta Marijos Egiptietės istorija – tai taškas, nuo kurio atsispiria spektaklio kūrėjai. Ši savo kūną priversta pardavinėti moteris, gyvenusi IV a. Aleksandrijoje, kartu su piligrimais keliavo į Jeruzalę. Visgi, vartai prie Šventojo kapo jai buvo užverti. Po to ji ilgus metus klajojo dykumoje, ieškodama atgailos ir ramybės.

Kaip galėtų atrodyti XXI amžiaus Marijos Egiptietės, klaidžiojančios po urbanizuotą „dykumą“ ir ieškančios išsilaisvinimo, istorija? Ar tapus labiau civilizuotai mūsų visuomenėje liko mažiau prievartos? Ar ji tapo labiau empatiška? Atlaidesnė? Tolerantiškesnė? Galiausiai, mažiau patriarchalinė?

Šiandien Marija Egiptietė gali būti kiekviena moteris – mama, dukra, sesuo, žmona, kasdien laviruojanti ta aštria riba tarp šventosios ir nuodėmingosios.

Šioje premjeroje OKT/Vilniaus miesto teatras kvies įžengti į dar vieną neištirtą ir šį kartą itin nepatogią, tačiau ypač svarbią X teritoriją. „Šventoji“ – tai prievartos teritorija, kurioje moteris, visą gyvenimą kentusi prievartą ir priklausomybę, atranda jėgų išeiti iš savo krizės ir pasirinkti kardinaliai kitokią gyvenimo kryptį. Tai spektaklis apie moters išgyvenimą radikalioje patriarchalinėje visuomenėje, kupinoje prievartos moteriai.

Inscenizacijos autoriai

Eglė Jackaitė, Kunigunda Dineikaitė, Dali Rust, Oskaras Koršunovas

Režisūra, choreografija, scenografija ir kostiumai

Eglė Jackaitė, Oskaras Koršunovas

Šviesos

Vilius Vilutis

Muzika

Gintaras Sodeika

Vaidina

Eglė Jackaitė

Premjera

2024 lapkričio  24

Spektaklio metu aktorė rūko, naudojama stroboskopo švies

Oskaro Koršunovo „Vestuvės“ pajūryje
Kviečiame visus į išskirtinę teatro šventę prie jūros!

Liepos 16 d. – Palangoje
Liepos 18 d. – Nidoje

„Bertoldo Brechto „Miesčioniškos vestuvės" (toks yra tikrasis pjesės pavadinimas) kalba apie visuomenės moralinį dviveidiškumą. Iš esmės, viskas sukasi apie paaiškėjusį ikivestuvinį nuotakos skaistybės praradimą. Spektaklyje kalbame plačiau. Ne tik apie dviveidišką moralę ir skaistybę, bet ir apie papročių suirimą, absurdišką deformaciją to, kas kadaise buvo labiausiai sakralūs dalykai žmogaus egzistencijoje: vestuvės, laidotuvės, kosmogoninio ciklo pajautos ir šventimo tradicijos.

Žinoma, atveriama ir itin lietuviška specifika. Tai kaimo žmogaus, ateinančio gyventi į miestą, sutrikimas, netgi nesugebėjimas tapti taip vadinamu miesčionimi ir, žinoma, visiškas nesuvokimas vienaip ar kitaip jį įtakojančių globalizacijos procesų. Žinoma, visų pirma tai yra gera komedija, lyg veidrodis atsukta į mus ar mūsų artimuosius. Čia mes tikrai galime pasijuokti, jei ne iš savęs, tai bent iš kaimyno, o būtent ši tradicija pas mus yra nemirtinga. Bet koks juokas yra gerai, jeigu jis kyla ne iš pykčio.

Spektaklis itin atviras, jame daug improvizacijos. Į jį vis įtraukiamos naujausios visuomeninės ir politinės aktualijos, todėl jis nuolat kinta. Spektaklis atviras žiūrovui. Taigi, jis niekada nesikartoja ir kiekvieną kartą būna vis kitoks. Tad jei jums patiks ši dionisija su lietuviška balta mišraine, galite drąsiai eiti vėl ir vėl."

Režisierius Oskaras Koršunovas

Spektaklio prodiuseriai – OKT/Vilniaus miesto teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Vaidina
Jaunasis - Džiugas Grinys, Karolis Vilkas
Jaunoji - Žygimantė Jakštaitė
Vyras - Kęstutis Cicėnas
Žmona -  Augustė Pociūtė
Jaunosios sesuo - Greta Petrovskytė
Jaunojo draugas - Lukas Malinauskas
Jaunuolis - Martynas Mockevičius
Tėvas - Artiom Rybakov
Motina - Kamilė Petruškevičiūtė

Legendinis muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“ atgimsta!

Legendinis muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“ atgimsta naujai — brandesnis, muzikalesnis ir dar artimesnis šiandienos žiūrovui. Tai istorija apie laisvę, meilę ir drąsą būti savimi, tūkstančius žiūrovų privertusi juoktis, susimąstyti ir patikėti, kad tikra laisvė prasideda nuo sprendimo gyventi savo gyvenimą.

Nedideliame Niujorko bute pirmą kartą vienas apsigyvena jaunas vyras Donas Beikeris. Tai pirmieji jo žingsniai į savarankiškumą — trapūs, kupini nerimo, bet ir drąsos įrodyti sau bei pasauliui, kad jis gali gyventi savo gyvenimą. Jo kasdienybę netikėtai sujaukia kaimynė Džila — spontaniška, laisva mergina, gyvenanti be planų ir taisyklių. Jų susitikimas tampa lūžiu abiejų gyvenimuose. Tačiau jų santykiams iškyla rimtas išbandymas: Dono motina, visą gyvenimą saugojusi sūnų, nenori jo paleisti. Ji tiki, kad laisvė gali būti pavojinga, o meilė — skaudinti. Ir tam yra svarbi priežastis…

Tai jautri ir šviesi istorija apie drąsą rinktis — likti saugiam ar pagaliau išdrįsti būti laisvam.

Šiame spektaklyje ypatingą emocinę patirtį kuria Manto Jankavičiaus gyvai atliekamos dainos. Daug kam gerai pažįstama daina „Drugeliai laisvi“, tačiau ne visi žino, kad ji buvo sukurta būtent spektakliui „Laisvi drugeliai“. Žinoma, dainą išgirsite ir šiame pastatyme – ji jau tapo neatsiejama spektaklio dalimi. Taip pat žiūrovai išgirs ir naują Manto kūrybą, kuri praturtins istoriją ir leis panirti į personažų vidinį pasaulį.

„Pasirodymuose ieškau daugiasluoksniškumo. Vien koncertinis ar vien teatro formatas tradicine prasme man jau yra nebe toks įdomus. Todėl šis spektaklis, kaip ir paskutinis Manto teatrinis darbas spektaklyje „Dviese ant stogo“, susilaukusiame itin didelio populiarumo, bus su gyva muzikine dalimi. Tai bus spektaklis ir koncertas viename“, — sako Mantas.

Spektaklio režisierius Dainius Kazlauskas, režisavęs ir pirmąjį pastatymą, sako: „Nors istorija išlieka ta pati, ji įgauna naują spalvą ir kvėpavimą. Keičiasi scenografija, muzika, pjesės momentai, keičiasi aktoriai, jie yra brandesni, ir tai suteikia spektakliui naują energiją. Dvasia liko ta pati, tačiau įgavo naują vidinę brandą, spalvą ir skambesį — kaip ir Manto dainos, kurios šiam spektakliui taip pat keitėsi ir augo.“

Šis kūrinys net šešerius metus iš eilės rinko pilnas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro sales ir tapo vienu mylimiausių žiūrovų spektaklių. Dabar spektaklis leisis į turą po Lietuvą, kad šią romantišką, žaismingą ir dramatišką istoriją galėtų išvysti žiūrovai įvairiuose šalies miestuose.

„Tie drugeliai iš tikrųjų skraido. Ir tai nesusiję su žmogaus amžiumi ar kitomis gyvenimo aplinkybėmis. Kiekvienas tai gali patirti — meilę, vėjavaikiškumą, tą energiją, kuri verčia daryti nesąmones ir jaustis laimingiems. Spektaklis leidžia tai parodyti ir priminti“, — priduria Mantas, kviesdamas žiūrovus atrasti istoriją iš naujo arba pamatyti ją pirmą kartą.

Premjera nuo spalio 21 d. jau visoje Lietuvoje
Aktoriai: Mantas Jankavičius, Gabriele Malinauskaitė, Dalia Storyk, Dainius Kazlauskas
Režisierius: Dainius Kazlauskas
Kostiumų dailininkė: Indrė Pačėsaitė
Muzika: Mantas Jankavičius

„Karlas ir gėlės”, tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams. Tai bendras baigiamasis projektas BBT profesionalų ir BBT studijos mokinių. Laukiami žiūrovai nuo 2 metų iki senjorų. 

Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą. Siužeto autorė – BBT režisierė choreografė, Marija Simona Smolskienė. 

Istorija apie sodininką burtininką Karlą, kurio stebuklingame, spalvingame gėlių parke, vieną kartą išaugo mažas pilkas daigas, negražus, kuklus, liūdnas, jį visi vadino Tėja. Šalia Tėjos klestėjo nuostabi ryški, rožinė, puikybės pilna gėlė Flora, kurią visi mylėjo, prižiūrėjo, garbino, bei aukštino. Priešingai nei pilkąją Tėją. Flora nemėgo šalia jos augančio mažo, purvino, daigo, kartais net tyčia užmindavo ant jos, nenorėdama, kad jos pačios grožį užgoštų pilki ne gražūs augalai.
Visų gėlių prižiūrėtojas buvo burtininkas, sodininkas Karlas. Jis buvo labai linksmas pokštininkas, kurį mylėjo visi vaikai ir sodo gėlės. Tačiau kartą Karlas pastebėjo, kad Tėja niekaip neišsiskleidžia, visada liūdna, daug verkia, ji niekam nepatinka. Sodininkas nepralinksmindavo daigo net savo triukais. Kartą Karlas pamatė baisų įvykį, kaip žavioji gėlė Flora bando nunuodyti daigą Tają. Jis labai supyko ant Floros, bandė ją pamokyti, kad taip elgtis negalima. Pakilo didelė audra, kurios išsigando visos sodo gėlės, bet, Karlas nebūtų buvęs stebukladarys – jis palaistė mažąją Tają stebuklingomis dulkėmis, kurių dėka daigas ėmė augti, skleistis, ir tapo rožine, tokia pat gražia gėle kaip ir Flora. Gražuolė Flora pasiuto iš pykčio, tik ji net neįtarė, kad netrukus turės mažą gerą draugę Tają, kurią ims mylėti kaip savo sesę. Finale visi kartu su Taja laimingai šoko, vėjo, ir rasos lašuose ir pagaliau daigas tapo laiminga ir linksma gėle, kaip visi sodo augalai. Karlo burtai atvėrė akis ne tik Florai, bet ir visoms sodo gėlėms. Pykčio audros išnyko, žaibai nurimo, ir visi šoko džiaugsmingus šokius, maudėsi gėlių žieduose ir šventė naują gražią harmonijos šventę. 

Choreografė, libreto autorė – Marija Simona Smolskienė
Baleto solistai – Evelina Fokina, Pijus Ožalas, Audronė Stelionė ir BBT studijos mokiniai 
Kostiumai – Erlandas Smolskas, IG leotards
Video projekcijos – Agnė Danieliutė
Garso inžinierius – Simon Gimelstein
Apšvietimo dizainas – Mantas Bartusevičius

Šokio-teatro spektaklis, premjera 

Kūrybinė spektaklio komanda

Idėjos autorius, choreografas: Tadas Almantas

Šviesų dailininkas: Renaldas Bartulis

Kompozitorius: Andrius Stakelė

Konsultantas, prodiuseris: Marius Pinigis

Trukmė: 40 min.

Rekomenduojamas amžius: N-14

„Kartais gyvenimas būna tamsus“ – šokio-teatro spektaklis apie sudėtingas emocines būsenas ir šešėlinę žmogaus pusę, kuri dažnai slopinama įvairiais, kartais net kenksmingais būdais. Tai žaismas tarp kenčiančio žmogaus – menininko vidinių išgyvenimų – ir išorinio pasaulio absurdiškumo, persmelkto juodojo humoro. Šie prieštaravimai, nuolat peraugantys į atvirą konfliktą, perteikiami per šokio, teatro ir muzikos sintezę, reikalaujančią didelių emocinių ir fizinių pastangų.

Spektaklis inspiruotas nostalgiško 9-ojo dešimtmečio pabaigos ir 10-ojo dešimtmečio pradžios grupės „Mazzy Star“ skambesio bei prarastos maištingosios praėjusio amžiaus pabaigos kartos estetikos. Pasitelkdamas absurdiškus vaizdinius ir sąmoningai fragmentišką scenografiją, kūrėjas kviečia žiūrovą į kelionę po vidinį pasaulį, temdomą realių ir įsivaizduotų šešėlių. Į šią kelionę leidžiamasi su viltimi ištrūkti iš skausmo labirinto ir užverti jo duris, pakeliui ieškant sveikesnių būdų egzistuoti, gyventi ir kurti.

Kūrinys glaudžiai siejasi su asmeninėmis patirtimis, artimomis kone kiekvienam: nesėkmių išgyvenimu, akistata su savimi, pagalbos paieška emocinių krizių metu bei prasmės klausimais. Spektaklis kviečia pradėti dialogą apie nutylimas temas, reflektuoti, priimti vidinę tamsą ir nenusigręžti nuo sudėtingų savo asmenybės aspektų.

Grupės „Mazzy Star“ muzika patraukė autoriaus dėmesį neatsitiktinai. Vokalistės Hope Sandoval balsas ir švelni, ilgesinga atlikimo maniera, kalbanti apie ilgesį ir vidinę tamsą, subtiliai atspindi spektakliui svarbų priešybių žaismą. Kaip ir jos muzikoje, taip ir spektaklyje, greta geliančio skausmo bei pasimetimo skleidžiasi švelnumo, ryšio ir vilties paieškos. Spektaklio leitmotyvas ir pavadinimas taip pat įkvėpti šios atlikėjos žodžių. Paklausta, ką pasakytų tiems, kurie jos muziką laiko pernelyg tamsia, ji atsakė: „Kartais gyvenimas būna tamsus“.

Apie choreografą

Lietuvių šokėjas ir choreografas Tadas Almantas mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Codarts Roterdame ir HfMDK Frankfurte, kur įgijo šokio bakalauro ir šiuolaikinio šokio edukacijos magistro laipsnius.

Kaip šokėjas pasirodė „Hollow Bones“ (chor. Jacopo Godani, Dresdeno-Frankfurto šokio kompanija, rodyta LAC Lugano), „Juodvarniai“ (chor. Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, festivalis „Euro-Scene Leipzig“) bei debiutavo Oper Frankfurt spektakliuose „Maskerade“, „Rosenkavalier“, „Norma“ ir „Boris Godunov“.

Kaip pedagogas dėstė Kauno miesto kameriniame teatre, HfMDK Frankfurt, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Stokholmo menų universitete ir Darmštato valstybiniame teatre.

Kaip choreografas pristatė darbus „Aura‘35“ festivalyje, „Nuepiko“ (asistentas) ir Kauno miesto kameriniame teatre („Prisirišimas“, su negalią turinčiais menininkais), už kurį pelnė „Fortūnos“ apdovanojimą.

„Šeimos audra“

Lyrinė komedija

Meilė neišnyksta.

Ji tiesiog pavargsta.

„Šeimos audra“ – tai lyriška komedija apie vyrą ir moterį, kurie ilgus metus gyveno kartu ir staiga suprato, kad nebegirdi vienas kito.

Pykčio, neišsakytų dalykų, pavydo, nuovargio – visa tai susimaišo į tikrą emocinę audrą. Bet ten, kur atrodo, kad viskas sugriauta, gali prasidėti naujas supratimas.

Juokinga ir jaudinanti.

Ironiška ir atpažįstama.

Apie mus. Apie šeimas. Apie meilę, kuri nepasiduoda.

Vaidina (tarptautinė aktorių sudėtis):

Valentinas Melnikas

Elizaveta Podrez

Taisija Sidorenkova

Borisas Bogdanovas

Aleksejus Avrašenko

ir kt.

Muzikinė komedija

„Čarlio tetutė“ arba „Sveiki, aš jūsų teta!“ – tik spalio 18 d. Lenkų kultūros namai.

Spektaklyje dalyvauja žinomi teatro ir kino aktoriai, tarptautinio miuziklo ir operetės teatro artistai, tarptautinių konkursų laureatai ir nugalėtojai.

Tai lengva, žaisminga ir tikrai teatrališka istorija apie tai, kaip vienas absurdiškas persikūnijimas gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis.

Siužeto centre – neturtingas, bet išradingas herojus, kuris dėl meilės ir draugų išgelbėjimo ryžtasi beprotiškiausiai avantiūrai: apsimesti turtinga teta iš tolimosios Brazilijos.

Painiava, persirenginėjimai, nesusipratimai ir puikus humoras keičia vienas kitą, paversdami spektaklį komiškų situacijų kaleidoskopu.

Muzika, šokiai ir gyvai atliekami vokaliniai numeriai sustiprina šventės ir nerūpestingo juoko atmosferą, o sąmojingi dialogai ir ryškūs personažai neleidžia žiūrovui nė minutei atsikvėpti.

Tai spektaklis apie meilę ir drąsą būti savimi – net ir po netikėčiausiu maskarado kostiumu.

„Sveiki, aš jūsų teta!“ – tikra situacijų komedija, dovanojanti gerą nuotaiką, puikią muziką ir žaižaruojantį humorą.

Vaidina:

Ruslanas Rudnyj

Veronika Kurmanova

Valerijus Klassenas

Konstantinas Kotelnikovas

Andrejus Ježovas

Sergejus Bartenevas

Vladislavas Solianykovas

Liubovė Kravčenko

Darija Daševski

Tatjana Vičkutkina

Režisierius: Ruslanas Rudnyj

Choreografė: Valerija Rudnaja

Muzikinis vadovas: Vladislavas Solynikkovas

Muzikinė komedija dviejuose veiksmuose, sukurta pagal B. Tomo pjesę „Čarlio tetutė“.

Trukmė: 2 val. 30 min. su pertrauka

Amžiaus cenzas: 16+

Spektaklis rusų kalba

Legendinis spektaklis pagal nemirtingą M. Bulgakovo romaną

Vaidina (tarptautiniai atlikėjai):

Diana Rozovljan

Michailas Kondratskij

Aleksejus Avramenko

Veronika Moroz

Konstantinas Cykinas

Valentinas Melnikas

Ivanas Česnokovas

ir kiti

Trukmė: 2 valandos 20 minučių su pertrauka

Amžiaus apribojimas: 16+

Spektaklis „Meistras ir Margarita“ – tai įtraukianti kelionė į misticizmo, filosofijos ir amžinųjų žmogiškųjų jausmų pasaulį. Scenoje susipina realybė ir fantazija, gėris ir blogis, tikėjimas ir abejonė. Pastatymas žavi dinamika, personažų gylio ir paslaptingą atmosferą, kuri neapleidžia iki pat finalo.

Tai ne tik spektaklis, bet ir ryškus teatrinis įvykis, kuris priverčia susimąstyti, pajusti ir naujai pažvelgti į pažįstamą istoriją. Rekomenduojama visiems, kurie vertina stiprias emocijas, kokybišką aktorių vaidybą ir nepamirštamus sceninius sprendimus.

Improvizacija neatsiejama nuo džiazo, o džiazas – nuo improvizacijos.

Išsiilgusiems jaukumo turime puikių žinių! Teatras „Kitas kampas“ kviečia jus į šiltą ir intymų akustinį koncertą „Meilė džiazo akimis“. Tai užburiantis, meilės kupinas muzikinis vakaras, kuriame suskambės legendinių džiazo atlikėjų – tokių kaip Nina Simone, Etta James ar Ben E. King – kūriniai, taip pat kitos gerai žinomos džiazo melodijos, savitai interpretuotos ir aranžuotos, įkvėptos tokių ikonų kaip Julie London ir Ella Fitzgerald.

Šio akustinio koncerto metu savo talentu žavės Inga Šepetkaitė – profesionali aktorė ir teatro „Kitas kampas“ improvizatorė. Anksčiau buvusi grupės „Delasferos“ pagrindinė vokalistė ir tekstų autorė, šiandien Inga klausytojus džiugina savo balsu spektakliuose bei muzikinėse kolaboracijose su įvairiais atlikėjais ir kompozitoriais.

Kartu su ja scenoje išvysime talentingą pianistą Dominyką Kazimierą Krulikovskį, aktyviai koncertuojantį su įvairiais kolektyvais ir atlikėjais, tarp kurių – grupė „SHWR“, Mantas Jankavičius, „Castor Stetson“, „Vilnius JJAZZ Ensemble“ bei choras „Artyn“. Kazimierą ne kartą galėjote matyti ir teatro „Kitas kampas“ spektakliuose.

Vakaro metu skambės ne tik vokalinės kūrinių interpretacijos, bet ir subtilios klavišinės improvizacijos. Visą muzikinę kelionę apjungs gražiausi istorijoje parašyti menininkų meilės laiškai, citatos ir pamąstymai apie meilę.

Susitikime padžiazuoti jaukioje teatro „Kitas kampas“ erdvėje – kokteilių bare, Malūnų g. 4, Vilniuje. Pradžia – 20:00 val.

TEATRADIENIO BILIETAS - įsigyk bilietą dabar!

Teatro dienos proga pristatome TEATRADIENIO BILIETĄ.
TEATRADIENIO BILIETAS tik 15.10€!
Įsigyk TEATRADIENIO BILIETĄ dabar ir aplankyk bet kurį TEATRO KRANTO renginį per 12 mėnesių.


Kaip įsigyti bilietą?
Pirkite kuponą www.bilietai.lt arba UAB „Bilietai PLG“ kasoje.

Kaip panaudoti bilietą?
Po apmokėjimo į nurodytą el.paštą gausite bilietą.
Kai norėsite pasinaudoti Teatradienio bilietu, pasirinkite norimą renginį ir parašykite mums el. paštu teatroasociacija.vita@gmail.com:
1. nurodykite renginio datą ir laiką
2. būtinai pridėkite turimą Teatradienio bilietą
Rezervacija su kuponais atliekama TIK darbo dienomis nuo 8 iki 16 val. Savaitgaliais kuponų nerezervuojame.
Be rezervacijos atvykti į spektaklį galimybės nėra.

Kodėl verta pasinaudoti pasiūlymu?
Bilietas galioja 12 mėnesių į visus Teatro Krante (Žvejų g. 2, Vilnius) vykstančius renginius.
Teatradienio bilietą įsigysite žemesne kaina dabar, o panaudoti galėsite per 12 mėnesių į Jūsų pasirinktą spektaklį ar renginį.
Jūsų laukia naujos premjeros, svečiai ir kiti renginiai.

Sąlygos:
Vienas bilietas - vienam asmeniui.
Vietų kiekis į spektaklius su kuponais - ribotas.
Įsigytas bilietas galioja 12 mėnesių nuo įsigijimo dienos į visus TEATRO KRANTE vykstančius spektaklius ir renginius.  

Patirtinis spektaklis „Kolonija Antika“
Rež. P. Markevičius

Kolonija Antika atveria vartus miesto svečiams! 

Įžengus pro sunkias metalines Lukiškių kalėjimo II korpuso duris atsidursi izoliuotame mitiniame mieste-kolonijoje. Tai – ne tokia tolima distopija, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įtaigi senovė, pavojingai atpažįstama dabartis ar užprogramuota ateitis? Ar tai – vienas ir tas pats? 

Keliuose Lukiškių kalėjimo aukštuose vienu metu vykstantis „Kolonija Antika“ veiksmas kviečia žiūrovus laisvai judėti ir rinktis savo patirties maršrutą. Pasitikėk likimu ir leiskis vedamas pirmyn į distopinį pasaulį. 

Imersinio (patirtinio) spektaklio centre – amžinas atsinaujinimo ciklas. Chaosas čia griauna sustabarėjusias formas ir atveria naujas galimybes. Erdvėse išnyrantys pasakojimo fragmentai leidžia kiekvienam susidėlioti savo istoriją, patiriant ją iš skirtingų perspektyvų. „Kolonijoje Antikoje“ sąmoningai tolstama nuo įprasto teatro. Sukurta aplinka provokuoja ritualą – kaip atsaką į griūtį ir būdą išlikti. 

Distopija, kurioje atgimimas ir griūtis neatskiriami.
Ką tau tai primena?

„Kolonija Antika“ – naujausias režisieriaus Pauliaus Markevičiaus ir teatro „Tolyn gilyn“ patiriminis darbas, suteikiantis žiūrovui autentišką patirtį. „Tolyn gilyn“ 2024 m. už kitą patiriminį spektaklį „Café Existants“ pelnė „Auksinį scenos kryžių“, taip pat „Išskirtinio spektaklio apdovanojimą“ Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“, 2024 m.

Spektaklis „Kolonija Antika“ sukurtas Lukiškių kalėjimo II korpuse, kuris dar niekada nebuvo atviras žiūrovui. Tai pirmas toks patiriminis spektaklis įvietintas unikaliame kultūros paveldo objekte.

Rekomenduojama patirties trukmė 1 val. 30 min.
Pradžia ir pabaiga yra ten, kur nuspręsi.

Žiūrovai įleidžiami grupėmis. 
Pasirink atvykimo laiką, nuo kurio prasidės patirtis.

Spektaklyje – mažos erdvės, siauri koridoriai, laiptai, naudojami dūmai, yra nuogumo scenų. 
Sėdimų vietų – nėra. Žiūrovai juda kartu su veiksmu. 
Spektaklio metu veikia baras. 

„Kolonijoje Antikoje“ veikia:
Emilija Dūdaitė, Gytis Ivanauskas, Oksana Griaznova, Pijus Ganusauskas, 
Rokas Petrauskas, Rokas Siaurusaitis, Simonas Dovidauskas, Sofija Gedgaudaitė,
Vilma Raubaitė, Aina Gasiūnaitė, Ignas Algirdas Stanys, Jogilė Ramoškaitė, laikas, erdvė, muzika ir kvapas.

Režisierius, dramaturgas – Paulius Markevičius
Scenografė – Sigita Šimkūnaitė
Choreografė – Ieva Navickaitė
Kompozitorius – Ernestas Kaušylas
Šviesų dailininkas – Martynas Norvaišas
Kostiumų dailininkė – Fausta Naujalė
Grimo dailininkė – Karolina Rukšnaitytė
Technikos vadovas – Povilas Laurinaitis
Prodiuserė – Inga Galvanauskaitė
Režisieriaus asistentė – Justina Biekšaitė
Koordinatorė – Gabrielė Pelakauskaitė
Komunikacija – Goda Urbonaitė
Grafikos dizaineris – Art Belikov
Visapusiškas palaikymas – Martynas Butkevičius ir Povilas Oželis
Kvapai – kvapaiverslui.lt

Spektaklyje atliekamos ištraukos iš šių muzikinių kūrinių: 
Jessica Shy – „1000 vėtrų“ 
An Tul – „Blade“

Spektaklį organizuoja teatras Tolyn Gilyn ir Lukiškių kalėjimas 2.0
Generalinis rėmėjas – DEXO profile ir Joldija
Informacinis partneris – LRT.lt
Spektaklį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos:

https://www.tolyngilyn.lt
https://www.facebook.com/tolyngilyn
https://www.instagram.com/tolyn.gilyn

https://www.facebook.com/Lukiskiukalejimas2.0
https://www.instagram.com/lukiskiukalejimas2.0

Bilietas būtinas ir vaikams, ir tėveliams :)

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje visai šeimai „Vieno kiemo istorija“ susipažinsite su paslaptingais, išradingais ir, be abejo, juokingais personažais – Kiemūnais. Pirmą kartą apie juos girdite? Žinoma! Juk Kiemūnų rasė slapta, o už teatro sienų vykstančiame gyvenime jų negalime nei pamatyti, nei pajusti, nei išgirsti. Tad kas tie Kiemūnai?

Kiemo enciklopedijoje rašoma:

Kiemūnai (liet. kiemo gyvūnai) – tai nematomi vaikų žaidimų aikštelių gyventojai, kurių tikslas vienas – suteikti kieme žaidžiančiam vaikui geriausius įspūdžius ir smagiausias patirtis. Kiemūnai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai randami įvairaus tipo ir dydžio kiemuose, jei šalia yra gyvenančių vaikų.

Jums vis dar atrodo, kad nesate su Kiemūnais susidūręs? Tada bent trumpam prisiminkite, kas vyksta kieme: vaikai išsisupa greičiau, nei leidžia jų baimė, saugiai nukrenta iš aukščiau nei leidžia logika ir nusibodus vienam žaidimui tuoj pat sugalvoja kitą. Už šias kiemo malones turėtume dėkoti Kiemūnams! Tik nematomų kiemo saugotojų dėka vaikas žaidimų aikštelėje saugiai, drąsiai ir pakankamai purvinai išgyvena visus kiemo nuotykius ir išmoksta susipažinti su kitais kiemo lankytojais.

Spektaklis „Vieno kiemo istorija“ suteikia galimybę pirmą kartą savo akimis pamatyti paslaptingą ir žaismingą Kiemūnų pasaulį ir verčia susimąstyti: gal verta dažniau išeiti į lauką ir apsilankyti kieme?

Kūrybinė komanda, aktoriai – Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys.

Dramaturgė – Ieva Pakštytė

Kompozitorius – Lukas Feser

Šviesų dailininkas – Povilas Apulis

Scenografijos konsultantė Angelina Furmaniuk – Savickienė

Kostiumų dizainerė - Rūta Venskutė

Spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 7 metų.

Vėluojantys asmenys į spektaklį neįleidžiami.

https://kjt.lt/lt/vieno-kiemo-istorija-2021/