Grupė Fristail (ФРИСТАЙЛ) su auksiniais hitais „Ah kakaya ženšina, Metelica“

Legendinės Ukrainos grupės „Freestyle“,  šventinis koncertas. Visų mylimi auksiniai  hitai, kurie yra nepamirštami: «Ah kakaya ženšina (Ах, какая женщина!»), «Belaya metelica (Белая метелица )», «Cvetiot kalina (Цветет калина»), « Belaya akacija (Белая акация»), «Os jaka panianočka ( Ось Яка Паняночка»), «С днем рожденья, мама», «Bolno mne bolno (Больно мне, больно»), «Dogoraet svečia «(Догорает свеча) , Ja tobi ne viriu ( я тоби не вирю )

Per visą savo istoriją, grupė koncertavo praktiškai visam pasaulyje,  jiems plojo tokiose šalyse, kaip JAV, Izraelis, Vokietija , Anglija ir kt. Dainas, kurios buvo sukurtos grupės įkūrėju,  radijo stotys groja visame Pasaulyje.

Jūsų mylimi grupės „Freestyle“ atlikėjai:  Sergejus Kuznecovas, Nata Nedina, Sergejus Ganža, Jurijus Savčenko, Jurijus Zirka,  – savo gerbėjams paruošė šventinė koncertinę programą iš savo auksinių hitų– ryškų, gyvą, šventinį, šiltą ir dvasingą reginį, kurio pagrindą sudaro originali scenografija, grandiozinis muzikinis veiksmas. Naujus sceninius kostiumus ir atlikėjų įvaizdį sukūrė profesionali mados dizainerių komanda.

ŠVIESŲ FESTIVALIS „BISTRAMPOLIO VĖLIŲ NAKTYS“

Kai Bistrampolio dvaro parke užsidega žibintai, ruduo tampa visai kitoks.

2026 m. spalio 10 d. – lapkričio 8 d. Bistrampolio dvaro parkas nušvis šviesomis, prisipildys moliūgų, rudens spalvų ir paslaptingos atmosferos.

Tai vieta, kur norėsis lėtai pasivaikščioti tarp žibintų, pasigrožėti šviesų instaliacijomis ir pasidžiaugti rudens spalvomis. Čia galėsite užsukti sušilti į paslaptingą Raganaitės rūsį, užfiksuoti gražiausias akimirkas, o norintys daugiau pramogų galės išbandyti savo drąsą ir pasinerti į nuotykius.

MAŽŲJŲ IR DIDŽIŲJŲ LANKYTOJŲ LAUKIA:

•  Įspūdingi žibintai ir šviesų takas;
•  Moliūgais pasipuošęs rudens parkas;
•  Foto stotelės smagioms rudens akimirkoms;
•  Raganaitės rūsys su šiltais gėrimais;
•  Kukurūzų labirintas ir siaubo kambarys – norintiems daugiau adrenalino ir nepamirštamų įspūdžių.

Bistrampolio dvare rudens vakarais Jūsų lauks šviesos, jaukumas, pramogos ir nuotykiai visai šeimai.

Susitikime Bistrampolio dvare – šviesų festivalis „Bistrampolio vėlių naktys“ Jūsų lauks visą mėnesį!

2026 m. spalio 10 d. – lapkričio 8 d.
Penktadieniais–sekmadieniais | 16:00–21:00

BILIETAI

• Vaikams iki 3 metų – nemokamai
• Nuo 3 metų – 12 €
• Šeimos bilietas: 2 suaugę + 1 vaikas – 30 €
• Šeimos bilietas: 2 suaugę + 2 vaikai – 40 €

Bilietus galėsite įsigyti ir vietoje.

„Bistrampolio vėlių naktys“ – kai ruduo nušvinta kitaip.

Some places have shaped history. Others are shaping the future. The Ignalina Nuclear Power Plant is one of the few where both come together.

We invite you to embark on an extraordinary atomic adventure – an expedition to the Ignalina Nuclear Power Plant.

Once home to the world's most powerful nuclear reactors, the Ignalina Nuclear Power Plant is now the site of Lithuania's most complex environmental megaproject, carried out by Altra.

This is a unique opportunity to witness firsthand how a nuclear power plant is safely dismantled and how the nuclear legacy accumulated over several decades is being responsibly managed.

Join us to explore Lithuania's megaproject, see the progress achieved, discover how every stage of the work is carried out safely and responsibly, and get answers to all your questions! The first thing you will have to do is dress up in real, snow-white worker’s clothes. 

During the expedition, we will explore the plant's controlled area. You will have the opportunity to see how its impressive facilities and systems once operated. You will visit exclusive areas of the plant that are rarely accessible to the public, including the turbine hall, the spent fuel pool, the reactor control room, and other unique facilities. We will discuss reactor operation, the management of liquid radioactive waste, the destination of decontaminated materials, and what awaits the plant components that will continue to emit radiation for hundreds of years.

This expedition is far more than a standard guided tour – it is a unique opportunity to explore the entire nuclear energy lifecycle: from uranium mining and fuel production, through the construction and operation of a nuclear power plant, to the critically important final stage of safely managing the legacy of nuclear energy.

Important Information

·        Depending on the situation at the plant, the itinerary may be adjusted.

·        Access to the controlled area of the nuclear facility is only possible with a temporary visitor permit. The permit is issued (or declined) following a personal data verification process required by applicable legislation. When requested to provide your personal information, please respond promptly. Failure to submit the required information within the specified deadline will result in denied access to the facility, and tickets will not be refunded or exchanged. In exceptional cases, if the security screening results in a decision not to issue a permit, the full ticket price will be refunded.

·        Before embarking on the expedition, please take a responsible assessment of your health condition – during the expedition we will be walking intensively a lot, climbing stairs, and will be on our feet all the time. 

Yra vietų, kuriose buvo kuriama istorija. Yra vietų, kuriose kuriama ateitis. Lietuvoje veikusi atominė elektrinė – viena iš nedaugelio, kurioje susitinka ir viena, ir kita.

Kviečiame leistis į atominį nuotykį – įtraukiančią ekspediciją po Ignalinos atominę elektrinę.

Elektrinėje kadaise veikė galingiausi branduoliniai reaktoriai pasaulyje, o šiandien čia įgyvendinamas kompleksiškiausias Lietuvos aplinkosaugos megaprojektas, kurį vykdo „Altra“.

Tai unikali galimybė savo akimis pamatyti, kaip saugiai išmontuojama branduolinė jėgainė ir tvarkomas per dešimtmečius susikaupęs branduolinis palikimas. 

Kviečiame iš arti susipažinti su Lietuvos megaprojektu – pamatyti progresą, įsitikinti, kad visi darbai vykdomi saugiai ir atsakingai bei gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus. O pirmasis darbas, kurį turėsite padaryti – persirengti tikrais, sniego baltumo darbuotojų drabužiais.

Ekspedicijos metu tyrinėsime kontroliuojamąją jėgainės teritoriją. Turėsite progą pamatyti, kaip atrodė ir veikė įspūdingos erdvės ir mechanizmai. Aplankysite išskirtines jėgainės vietas, į kurias patenka ne kiekvienas – turbinų salę, kuro išlaikymo baseiną, reaktorių valdymo skydą ir kitas unikalias erdves. Diskutuosime apie reaktorių valdymo ypatumus, aptarsime skystųjų radioaktyvių atliekų tvarkymo niuansus ir  dar daugiau – kur keliauja dezaktyvuotos medžiagos ir kas laukia tų jėgainės detalių, kurios radiaciją spinduliuos dar šimtus metų.   

Ekspedicija nėra įprastas turas – tai išskirtinė pažintis su branduolinės energetikos ciklu: nuo branduolinio kuro gavybos, jėgainės statybos, elektros gamybos ir šiuo metu vykstančio ypatingai svarbaus etapo – branduolinės energetikos palikimo tvarkymo. 

Svarbi informacija:

Pirmosios ledo ritulio klubo „Energija“ namų rungtynės – rugsėjo 26 d. Kauno ledo rūmuose! Čia mūsų laukia atkakli kova su Latvijos komanda „Prizma“. Kviečiame Jus atvykti palaikyti komandą ir kartu kurti tikrą namų rungtynių atmosferą.

Rungtynių pradžia – 15:00 val.

Mes kartu – ENERGIJA!

Magiškas 2027 metų sutikimas su Merūnu Vitulskiu ir Mantu Wizard Kauno OAZĖJE

Sutikime stebuklingą Naujųjų metų naktį kartu Kauno OAZĖJE!

Jūsų lauks nuostabusis vakaro vedėjas Mantas Wizard, kuris privers patikėti, kad tikra magija egzistuoja! Muzikinį pasirodymą dovanos Lietuvos tenoras – Merūnas Vitulskis.

Pasitiksime jus su šventine nuotaika vos tik įžengus į salę, o sutikus Naujuosius metus vakarą tęsime šokių aikštelėje su DJ.

Pirmiesiems 200 bilietų dovanojame nuolaidą.
Bilietai brangs.

SVARBI INFORMACIJA

Maistas ir gėrimai neįskaičiuoti į bilieto kainą.

Karštus patiekalus galite užsisakyti iš anksto telefonu +37064066899, užsakymai priimami nuo gruodžio 7 d. iki gruodžio 28 d. 17.00 val., renginio metu karštų patiekalų užsakymai nebus priimami.

Viso renginio metu bare galėsite užsisakyti gėrimus ir užkandžius.

Bioplastiko dirbtuvės: TRAPIOS FORMOS IR GAMTOS PĖDSAKAI. Su menininke Arūne Baronaite

Rugsėjo 26 d., šeštadienį, 13.00 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme, Daržų g. 10, vyks kūrybinės bioplastiko dirbtuvės, kuriose iš natūralių medžiagų gaminsime bioplastiką ir kursime permatomus, trapius objektus su augalų, žemės bei kitais organiniais pėdsakais. Dirbtuves ves menininkė ir biotechnologė Arūnė Baronaitė.

Eksperimentuodami su skaidrumu, sluoksniais ir paviršiais, ieškosime formų, primenančių membranas, odą ar mažus gamtos archyvus. Dirbtuvių metu susipažinsime su bioplastiko gaminimo principais, maišysime medžiagas, liesime formas ir stebėsime, kaip jose atsiskleidžia augalų struktūros, spalvos bei surinktų fragmentų kompozicijos. Sukurti darbai gali tapti mažais kabančiais objektais, šviesą praleidžiančiais paviršiais ar savitais medžiaginiais atspaudais.

Dirbtuvės skirtos visiems, norintiems kūrybiškai išbandyti tvarias medžiagas ir pažinti jų meninį potencialą.

Arūnė Baronaitė yra menininkė ir tyrėja, kurios kūrybą formuoja fotografija, ekologija, mikrobiologija ir lauko tyrimai. Jos praktika kyla iš ilgametės patirties laboratorijoje, darbo su jūrinėmis ekosistemomis ir dalyvavimo ekspedicijose Baltijos jūros regione, Kuršių nerijoje, Šiaurės Švedijoje ir Suomijoje. Šios patirtys jai leidžia žvelgti į kraštovaizdį ne kaip į foną ar vaizdą, bet kaip į gyvą, pažeidžiamą, nuolat kintančią terpę, kurioje kaupiasi žmogaus veiklos, klimato kaitos, išsekimo ir atsinaujinimo pėdsakai.

Bioplastiko dirbtuvės: TRAPIOS FORMOS IR GAMTOS PĖDSAKAI. Su menininke Arūne Baronaite

Rugsėjo 25 d., penktadienį, 18.00 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Meno kieme, Daržų g. 10, vyks kūrybinės bioplastiko dirbtuvės, kuriose iš natūralių medžiagų gaminsime bioplastiką ir kursime permatomus, trapius objektus su augalų, žemės bei kitais organiniais pėdsakais. Dirbtuves ves menininkė ir biotechnologė Arūnė Baronaitė.

Eksperimentuodami su skaidrumu, sluoksniais ir paviršiais, ieškosime formų, primenančių membranas, odą ar mažus gamtos archyvus. Dirbtuvių metu susipažinsime su bioplastiko gaminimo principais, maišysime medžiagas, liesime formas ir stebėsime, kaip jose atsiskleidžia augalų struktūros, spalvos bei surinktų fragmentų kompozicijos. Sukurti darbai gali tapti mažais kabančiais objektais, šviesą praleidžiančiais paviršiais ar savitais medžiaginiais atspaudais.

Dirbtuvės skirtos visiems, norintiems kūrybiškai išbandyti tvarias medžiagas ir pažinti jų meninį potencialą.

Arūnė Baronaitė yra menininkė ir tyrėja, kurios kūrybą formuoja fotografija, ekologija, mikrobiologija ir lauko tyrimai. Jos praktika kyla iš ilgametės patirties laboratorijoje, darbo su jūrinėmis ekosistemomis ir dalyvavimo ekspedicijose Baltijos jūros regione, Kuršių nerijoje, Šiaurės Švedijoje ir Suomijoje. Šios patirtys jai leidžia žvelgti į kraštovaizdį ne kaip į foną ar vaizdą, bet kaip į gyvą, pažeidžiamą, nuolat kintančią terpę, kurioje kaupiasi žmogaus veiklos, klimato kaitos, išsekimo ir atsinaujinimo pėdsakai.

WHAT THE FUNK – į funk šokių stilius (popping, locking, waacking) orientuotos gatvės šokių kovos. Pirmą kartą šis renginys buvo organizuotas 2023 metais, jame dalyvavo daugybė Lietuvos bei užsienio gatvės šokėjų. Tuo metu WHAT THE FUNK tapo vienu ryškiausių gatvės šokių renginių ir vieninteliu renginiu Lietuvoje, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas būtent funk šokių stiliams. Šokių aikštelėje susibūrė šokėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos ir Prancūzijos.

Šiais metais, spalio 17–18 dienomis, WHAT THE FUNK vėl grįžta, tik dar stipresnis – teisėjų vietas užims trys gerai žinomi, ryškūs ir užtikrintai savo stilius atstovaujantys šokėjai – Monika Čibiraitė – Kozo iš Lietuvos (popping), Ariadna Arànega – Lady Campbellock iš Ispanijos (locking) ir Kajtek Januszkiewicz iš Lenkijos (waacking).

Spalio 17 dieną šie teisėjai užims savo vietas Lukiškių kalėjime 2.0, kur susiburs visi gatvės šokių entuziastai – dalyvaujantys bei stebintys. O spalio 18 dieną, Low Air šokio mokykloje, susitiksime vėl – WHAT THE FUNK teisėjų seminaruose.

Šiuo renginiu siekiama suburti gatvės šokių bendruomenės narius į vieną vietą, kur funk šokių stilių atstovai turėtų terpę vėl susiburti, auginti, plėsti bei stiprinti šokio bendruomenę. Taip pat norime supažindinti naujus gatvės šokių bendruomenės narius su gatvės šokio kultūra ir funk šokių stiliais Lietuvoje, įveiklinti jaunus žmones bei suteikti galimybę geriau pažinti šią kryptį per savanoriavimo veiklas.

Jis nepripažįsta jokių kompromisų, nebijo deginti tiltų ir jau daugiau nei dešimtmetį diktuoja lietuviškos komedijos taisykles. Jo humoras vienus priverčia dusti iš juoko, kitus – griebtis teisinių priemonių, tačiau abejingų nepalieka niekada.

„Kitokiuose pasikalbėjimuose“ – žmogus, kuris niekada nevynioja žodžių į vatą ir visuomet eina prieš srovę – Dominykas Klajumas.

Artimiausiu metu paskelbsime muzikinius laidos svečius.

Renginio vedėjas – Merūnas Vitulskis.

Pagrindiniai „Kitokių pasikalbėjimų“ rėmėjai – CBet, Dehome Space, Cannumo ir Evolution

▼ ◄ ▲ ► ▼ ◄ ▲ ► ▼ ◄ ▲ ► ▼ ◄ ▲ ► ▼ ◄ ▲ ► ▼

Vieta: Kino teatras „Daina“, (Savanorių pr. 74, Kaunas)
Laikas: Ketvirtadienis (10.15), durys atsidaro 18:00 val., pradžia – 19:00 val.

     (Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 5 metų.) Kažkur dideliame pasaulyje yra nuostabi sala. Kiekvieną vasarą į ją susirenka princesės iš įvairiausių šalių - mokytis princesiškų paslapčių. Čia ir išmintingoji Amelija iš kalnų šalies, ir nerūpestingoji indė Maja, kruopščioji japoniukė Juki, šmaikščioji prancūzaitė Faustina bei baikščioji Smiltelė iš debesų ir lietaus šalies. Jos labai skirtingos, bet visos svajoja tapti tikromis princesėmis. Tad saloje įkuria Princesių mokyklą, o pamokas pavadina „įdomybėmis“ – jos visai kitokios nei įprastoje mokykloje...

Spektaklį pagal savo knygelę „Princesių sala“ režisavo Birutė Mar, daineles sukūrė ir pati gyvai atlieka žinoma atlikėja Gintarė Bauerytė. Prieš spektaklį kviečiame susipažinti su istorijos herojėmis - princesėmis, perskaitant knygelę „PRINCESIŲ SALA:   https://www.patogupirkti.lt/knyga/princesiu-sala.html

Spektaklio trukmė – 1 val.

Rekomenduojama vaikams nuo 5 metų.

NAUJIENA! Dabar galite pamatyti spektaklį ir gauti knygą perkant bilietą „Spektaklis + knyga”!

Galite įsigyti viena iš Birutės Mar knygelių vaikams bibliotekos:

•  „MARIJA IR PŪKELIS“
•  „PRINCESIŲ SALA“
•  „GĖLININKĖ“
•  „NAKTUKAS“

Daugiau informacijos: www.birutemar.lt

Perkant bilietą kartu su knygele („Spektaklis + bilietas“), jos kaina – vos 7 Eur, o įsigyjant knygelę vietoje prieš spektaklį – 10 Eur.

Taip pat bus galima gauti rašytojos ir spektaklio režisierės Birutės Mar autografą su asmeniniu palinkėjimu. Knygelė bus įteikta prieš arba po spektaklio. Serijos dailininkė – žinoma grafikė ir knygų iliustratorė Kristina Norvilaitė.

Knygas internetu galite įsigyti: https://www.patogupirkti.lt/BirutėMar

Režisierė – BIRUTĖ MAR

Kompozitorė – GINTARĖ BAUERYTĖ

Dailininkė – INDRĖ PAČĖSAITĖ

Vaizdo projekcijų dailininkas ir garso režisierius – MARIUS VILČINSKAS

Šviesų dailininkas – AUDRIUS JANKAUSKAS

Choreografė ir režisierės asistentė – SIGITA MIKALAUSKAITĖ

VAIDINA: Gabrielė Malinauskaitė, Aleksandra Metalnikova, Birutė Mar, Gintarė Bauerytė.

Plačiau apie spektaklį ir nuotraukos — https://soloteatras.lt/spektakliai/princesiu-sala/

Yra žmonių, kurie sutelkia tautą: Zitos Kelmickaitės 75-metis Vilniaus rotušėje

Spalio 16 d. 18 val. Vilniaus rotušėje bus paminėtas etnomuzikologės, pedagogės, folkloro puoselėtojos ir visuomenės veikėjos Zitos Kelmickaitės 75-metis. Jai skirtame vakare bus rodomas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Zitai“, o vakaro dalyvius dainomis suburs Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

„Yra žmonių, kurie savo buvimu sutelkia tautą. Net ir tada, kai jų jau nebėra šalia. Zita Kelmickaitė – viena tokių“, – sako VšĮ „A Propos Studija“ direktorė Ramunė Landsbergienė.

Dokumentinis filmas „Zitai“ – režisieriaus Vytauto V. Landsbergio autorinis pasakojimas apie Zitą Kelmickaitę ir jos kartą. Filmas nukelia į 1980–1990-ųjų Lietuvą – laiką, kai atgimstanti liaudies daina tapo ne tik kultūrinės savasties išraiška, bet ir svarbia tautinio atgimimo bei kelio į Nepriklausomybę dalimi.

Pasitelkiant iki šiol nematytą archyvinę medžiagą ir pačios Zitos Kelmickaitės balsą, filme pasakojama ne tik apie išskirtinę asmenybę, bet ir apie ištisą kartą, puoselėjusią tautinę tapatybę. Tai pasakojimas apie laiką, kai daina galėjo tapti tyliosios rezistencijos forma, telkusia žmones ir stiprinusia bendrystę.

Zitos Kelmickaitės vardas neatsiejamas nuo Lietuvos folkloro atgimimo. Ji aktyviai prisidėjo prie folkloro judėjimo, buvo susijusi su festivaliu „Skamba skamba kankliai“ ir kitomis iniciatyvomis, kurios tradicinę kultūrą išvedė iš archyvų į gyvą žmonių bendravimą. Jai folkloras buvo ne praeities reliktas, o gyva kultūra, padedanti žmogui pažinti savo šaknis ir stiprinanti tautinę savimonę.

Ypatingas ryšys Zitą Kelmickaitę siejo ir su Vilniaus universiteto folkloro ansambliu „Ratilio“. Beveik šešis dešimtmečius dainuojantis, šokantis, griežiantis ir tarmišką žodį puoselėjantis kolektyvas tris dešimtmečius buvo vadovaujamas Zitos Kelmickaitės.

„Zitos meilė kaimo žmogui ir užsidegimas tradicine kultūra tebegyvuoja naujose ansamblio kartose. Buvusios vadovės gimtadienio vakare „ratiliokai“ užves visiems žinomų liaudies dainų, kad sugaustume tvirta bendryste“, – sako „Ratilio“ meno vadovas Vilius Marma.

Zitos Kelmickaitės palikimas gyvas ne tik prisiminimuose. Jos puoselėtos vertybės perduodamos iš kartos į kartą – per dainą, muzikavimą, šokį, tarmišką žodį ir bendrą buvimą.

Todėl spalio 16-osios vakaras Vilniaus rotušėje bus ne vien prisiminimas apie iškilią asmenybę. Tai bus susitikimas su tuo, ką Zita Kelmickaitė visą gyvenimą puoselėjo ir kuo tikėjo – gyva tradicija, lietuviška daina ir žmones telkiančia bendryste.

Įėjimas nemokamas, su kvietimais. Būtina išankstinė registracija

Renginio organizatorius – Vilniaus rotušė

Partneriai: VšĮ „A Propos Studija“, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis„Ratilio“, mineralinis vanduo AKVILĖ

Informacinis partneris - DELFI

JOHN MALKOVICH | THE MUSIC CRITIC

2027 m. balandžio 7 d. | COMPENSA, VILNIUS

John Malkovich atvyksta į Vilnių su išskirtiniu sceniniu projektu „The Music Critic“ – spektakliu, kuriame klasikinė muzika susitinka su kandžiu humoru, ironija ir vienu ryškiausių šiuolaikinio kino aktorių.

Kas nutinka, kai didžiųjų kompozitorių šedevrai atsiduria negailestingiausių muzikos kritikų akiratyje? Beethovenas tampa pernelyg triukšmingas, Brahmsas – beviltiškai neįdomus, o net muzikos istorijos klasika sulaukia negailestingų ir absurdiškai juokingų įvertinimų.

Malkovich scenoje įkūnija ekscentrišką muzikos kritiką, o jam į sceninę dvikovą stoja išskirtiniai klasikinės muzikos atlikėjai, tarp jų – projekto sumanytojas Aleksey Igudesman ir pianistas Hyung-ki Joo. Gyvai skambanti Bacho, Mozarto, Beethoveno, Chopino, Brahmso, Debussy, Prokofjevo, Piazzollos ir kitų kompozitorių muzika tampa pagrindu vakarui, kuriame pagarba klasikai netrukdo iš jos pasijuokti.

„The Music Critic“ – tai daugiau nei klasikinės muzikos vakaras. Tai teatrališkas, intelektualus ir netikėtas pasirodymas, kuriame muzika, aktorinis meistriškumas ir britiško humoro įkvėpta ironija susijungia į vieną sceninį pasakojimą.

O vakaro kulminacijoje kritiko taikiniu tampa pats Johnas Malkovichius – „The Malkovich Torment“. Nes net pats negailestingiausias kritikas anksčiau ar vėliau turi būti sukritikuotas.

Muzikinė drama EMILIJA

Karžygės Emilijos Pliaterytės istorija grįžta į sceną su nauja garsia dainininke!

Didžiąsias Lietuvos arenas užkariavusi valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinė drama „Emilija“ sugrįžta vieninteliam vakarui – vasario 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje. Naujas Emilijos veidas, bet vardas – tas pats: pagrindinį vaidmenį ir vėl kurs Monika. Publikos pamiltą Moniką Liu pagrindiniame vaidmenyje keičia Monika Pundziūtė – viena ryškiausių Lietuvos muzikos atlikėjų, nerianti į naują kūrybinį iššūkį ir žadanti savąją Emiliją: artimą istorinei asmenybei, tačiau kartu papildytą jos pačios charakteriu ir interpretacija.

„Sulaukus šito pasiūlymo mane apėmė labai geras jausmas. Atrodo, kad net prisimanifestavau: labai norėjau ir svajojau, kad atsirastų naujas vaidmuo, kuriuo galėčiau džiaugtis ir į kurį galėčiau visa pasinerti. Dabar mano mintys sukasi tik apie Emiliją – skaitau apie kovingas moteris, Žaną d’Ark, Mickevičiaus „Gražiną“, pačią Pliaterytę ir labai nekantrauju ją pažinti bei atrasti, kartu į vaidmenį įnešant daug savęs – nes nemažai savęs matau ir jos nusiteikime. Noriu vaidmenį įsisavinti, suprasti ir, kai jau reikės lipti į sceną, būti visiškai pasiruošusi padaryti geriausią įmanomą variantą“, – džiaugiasi būsimo spektaklio „Emilija“ herojė.

Monika Pundziūtė, anksčiau prisistačiusi sceniniu vardu Monique, Lietuvos publikai gerai pažįstama nuo pergalės muzikiniame projekte „X Faktorius“ ir vėliau sekusios sėkmingos karjeros ryškesniais epizodais. Muzikinio teatro scena atlikėjai taip pat gerai pažįstama – Laimio Vilkončiaus roko operoje „Eglė“ ji atliko pagrindinį Žalčių karalienės Eglės vaidmenį, o miuzikle „Lituanica“ įkūnijo Stepono Dariaus žmoną Jaunutę. Pastaraisiais metais M. Pundziūtė pasuko į asmeniškesnę autorinę kūrybą ir kamerinius koncertus, todėl Emilijos vaidmuo žymi ir jos sugrįžimą į didžiąją sceną.

Kartu su M. Pundziūte „Žalgirio“ arenoje dalyvaus ir istorinius personažus įkūnys kiti garsūs kviestiniai aktoriai bei atlikėjai – gerai žinomas operos bosas Tadas Girininkas, Mantas Zemleckas, Jovita Jankelaitytė, Andrius Kaniava, Žygimantas Galinis ir kiti. Spektaklio vaidmenis taip pat atliks ansamblio „Lietuva“ choras ir šokio trupė, gyvai gros vyr. dirigento Egidijaus Kavecko diriguojamas orkestras ir kviestiniai muzikantai.

„Kalbant apie pokyčius pagrindinės herojės vaidmenyje, norime pasakyti, kad dalis tos karžygės gali būti kiekvienoje mūsų – mes skirtingos ir kartu skirtingais gyvenimo atvejais galime būti labai ryžtingos. Tai istoriškai yra ir mūsų tapatybės dalis. Suprantu, kad projektą stebėję žiūrovai gali nustebti pamatę kitokį tipažą, bet neabejoju, kad naujoji Emilija nustebins savitumu. Esame laimingi turėję progą kurti kartu su anksčiau vaidmenį atlikusia Monika Liu, bet jai nutarus nerti į savo kūrybinius planus pamatėme galimybę atskleisti daugiau atlikėjų. Su komanda įsitikinome, kad Monika Pundziūtė turi tam reikalingą charakterį ir sceninę jėgą  – neatsitiktinai Emiliją vadiname viena iš mūsų istorijos „milžinių“, tad stipri istorinė asmenybė ir scenoje reikalauja tvirtybės visomis prasmėmis“, – pasakoja projekto sumanytoja, ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Klaunauskaitė.

Muzikinė drama „Emilija“ – ambicinga valstybinio ansamblio „Lietuva“ programa, kurios sėkminga premjera įvyko 2024 m. penkiose didžiausiose šalies scenose. Užgimusi Pliaterytės legenda sutraukė arenas žiūrovų ir įkvėpė batališkomis mūšio scenomis, didinga kino filmus primenančia muzika ir netikėtuose amplua atsidūrusiais žinomais veidais.

„Nebeįmanoma nepastebėti, kad ansamblis „Lietuva” jau kuris laikas eina sau visiškai nauju, ambicingu kūrybos keliu <...> Šie spektakliai – kaip gyvi paminklai. Jie prikelia sceniniam gyvenimui ne tik iškiliausių Lietuvos asmenybių, karžygės Emilijos Pliaterytės, lietuvių raštijos pradininko Mažvydo istorijas, bet ir vykdo svarbią misiją – primindami visoms kartoms mūsų mažos šalies svarbiausius istorijos momentus, puoselėja ir saugo lietuvių tautos identitetą. Nežinodami savo tautos istorijos, mes neturėsime ateities, todėl norisi išreikšti pagarbą ir palaikymą ansamblio „Lietuva” idealistams, kurie sugalvojo šią kryptį, šiuo nelengvu keliu atkakliai eina, džiugindami Lietuvos žmones pastatymais, kurie susvarbina mūsų šalies praeitį ir sukelia pasididžiavimo jausmą širdyse“, – atsiliepė garsi choreografė ir režisierė Anželika Cholina.

„Emilija Pliaterytė yra XIX a. laikmečio herojus, o mes apie savo herojus kalbame per mažai. Dažnai galvodavau, kodėl taip sparčiai vystėsi mūsų valstybė, ir manau, kad tai lėmė ryškios asmenybės, pradedant Vytautu Didžiuoju ir baigiant Emilija. Remiantis istorija, jie ėmėsi drąsių žingsnių ir viską įveikė tikėjimu. O kas mūsų šių dienų herojus? Ar mes apskritai turėsime XXI amžiaus herojus, kas jie bus?“, – svarsto spektaklio režisierius Kęstutis Stasys Jakštas, kuris su ansambliu „Lietuva“ režisavo koliažinę operą „Mažvydas“.

Emilija Pliaterytė yra pirmoji 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos kapitonė bei sukilimo dalyvė, pasipriešinusi rusijos imperijai. Jos pėdomis vėliau sekė kitos moterys lyderės, kovojusios už lygias teises. Todėl muzikinės istorijos siužetas sukurtas remiantis tikrais įvykiais, kartu gilinantis į jaunos moters vidinius išgyvenimus dėl meilės savo žmonėms, vyrui, mamai, tėvui. Uždaro būdo, gyvenanti nuolatinio tėvų konflikto šešėlyje Emilija Pliaterytė nuo pat mažumės troško laisvės. Emilijos netenkino tuometė moters padėtis šeimoje ir visuomenėje, ji nenorėjo būti tik vyro išlaikoma „namų židinio saugotoja“, mokėsi šaudyti ir kovoti su kardais, išmoko puikiai joti. Sužinojusi, kad Lenkijoje prasidėjo sukilimas, Emilija persirengė vyriškais drabužiais, nusikirpo plaukus ir su kitais sukilėliais išėjo versti caro valdžią. Taip užgimė Emilios Plater legenda.

Istoriniai įvykiai bus perteikiami šiuolaikiniais scenos meno sprendimais – scenografija, stilizuotais kostiumais, emociškai paveikiomis, trimačio vaizdo įspūdį sukeliančiomis vizualizacijomis ir choreografiniais paveikslais. Pajėgas sujungė net keturi kompozitoriai – Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Gintautas Venislovas ir Rytas Svilainis, kurie spektakliui sukūrė muziką, pritaikytą gyvai skambantiems nacionaliniams instrumentams, styginiams ir elektronikai.

KŪRĖJAI:

Režisierius: Kęstutis Stasys Jakštas

Kompozitoriai: Jievaras Jasinskis, Jonas Jurkūnas, Rytas Svilainis ir Gintautas Venislovas

Vyr. dirigentas: Egidijus Kaveckas

Scenarijaus ir libreto autorė: Sandra Bernotaitė

Scenografijos dailininkas: Gintaras Makarevičius

Kostiumų dailininkė: Olga Filatova Kontrimienė

Choreografė: Aušra Krasauskaitė

Režisieriaus asistentė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Videoprojekcijų dailininkai: Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas

Šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas

Garso režisierius: Tomas Ždanavičius

SOLISTAI:

Emilija Pliaterytė: Monika Pundziūtė

Emilijos pusbrolis Cezaris Pliateris: Mantas Zemleckas

Adjutantė Marija Prušinskaitė: Jovita Jankelaitytė

Emilijos motina Ana fon Mol: Ilona Pliavgo

Rusų generolas Michailas Kablukovas: Tadas Girininkas

Kazokų vadas Verzulinas: Žygimantas Galinis

Poetas: Andrius Kaniava

Emilijos pusbrolis Mykolas Pliateris: Donatas Kaikaris

Emilijos tėvas Pranciškus Ksaveras Broel-Pliateris: Zenius Sakalauskas

ATLIKĖJAI:

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikantai: kamerinis styginių instrumentų ansamblis (vadovė Ingrida Raupaitė) ir varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Sonum Brass Ensemble” (vadovas Sergijus Kirsenka)

Šokio spektaklis

MARCELĖ. NEMATOMA FRONTO LINIJA

Elegantiška, graži agentė, tvirto charakterio ir kartu labai jausminga, net fatališka. Tarpukario Lietuvos žvalgė Marcelė dažnai vadinama lietuviška Mata Hari.

Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Marcelė. Nematoma fronto linija“, įkvėptą legendinės Lietuvos žvalgės Marcelės Kubiliūtės gyvenimo ir vidinės laikysenos. Spektaklio premjera įvyks 2027 m. balandžio 21 d. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, vėliau jis bus rodomas ir kituose Lietuvos miestuose.

„Istorijoje iškyla garsūs vardai, tačiau yra žmonių, kurie tyliai, be apdovanojimų ir garantijų, kad kada nors bus prisiminti, daro tai, kas keičia valstybės likimą. Tokia buvo Marcelė Kubiliūtė – tylioji herojė, kurios gyvenimas neatsiejamas nuo sudėtingo Lietuvos istorijos laikotarpio: kovų dėl nepriklausomybės, politinių įtampų, slaptų operacijų ir nuolat kintančių grėsmių. Nesiekiame perpasakoti jos biografijos – kuriame jautrią, vizualią interpretaciją, kurioje per judesį atsiskleidžia žmogaus pasirinkimai, vidinė įtampa, ištikimybė vertybėms ir pasipriešinimas“, – apie sumanymą pasakoja režisierė, ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė.

Marcelė Kubiliūtė – viena paslaptingiausių Lietuvos XX amžiaus moterų. Spaudos ir visuomenės veikėja, slapta kurjerė, žvalgė ir šaulė, 1941 m. birželio sukilimo dalyvė, žydų gelbėtoja, rezistentė ir politinė kalinė, tačiau visų pirma – žmogus, pasirinkęs gyvenimą, kuriame asmeninis likimas buvo paaukotas dėl laisvės idėjos. 1918–1925 m. dirbo Lietuvos žvalgyboje ir 1919 m. perdavė į Kauną, tuometinę sostinę, slaptus lenkų valdžios dokumentus, tarp jų ir lenkų karinės organizacijos rengiamo sukilimo Lietuvoje organizatorių šifrus (tai padėjo likviduoti maištininkų organizaciją). M. Kubiliūtė yra vienintelė moteris Lietuvoje, apdovanota visais svarbiausiais nepriklausomos Lietuvos ordinais (Vyčio Kryžiaus, Gedimino ir Vytauto Didžiojo), tačiau sovietmečiu ji mirė skurde, dirbdama eiline mašininke, ištikima savo paslapčiai ir šaliai.

Šokio pasakojimas apie Marcelę yra trečias projektas A. Krasauskaitės iškilių Lietuvos moterų linijos šokių spektaklių triptike: 2025 m. ji sukūrė „Žemaitę N.18(0)”, 2026 m. – „Sofija. Genijaus šešėly“, sėkmingai rodomą iki šiol.

„Po Žemaitės ir Sofijos norisi atsigręžti į dar vieną moterį, kuri mūsų istorinėje atmintyje vis dar užima per mažai vietos. Marcelė veikė tyliai, šešėlyje, bet jos pasirinkimai buvo milžiniški. Ji veikė itin pavojingomis sąlygomis, rizikavo savo gyvybe. Šokyje labai įdomu ieškoti būdo parodyti tai, kas iš esmės nematoma – slaptumą, budrumą, pavojų, informaciją, kuri keliauja iš žmogaus žmogui, ir vidinę žmogaus kovą. Kartu naujame ansamblio „Lietuva” sezone noriu, kad ir pati mūsų šokio trupė būtų dar veržlesnė – augintų meistriškumą, drąsą eksperimentuoti ir keltų sau vis aukštesnę kartelę“, – toliau pasakoja režisierė ir choreografė.

Viena svarbių spektaklio dramaturginių linijų – Marcelės Kubiliūtės ir Liudo Giros istorija. Iš pradžių veikę kartu, vėliau jie pasirenka priešingas puses: Gira ima bendradarbiauti su sovietų valdžia, o Marcelė lieka ištikima laisvos Lietuvos idėjai. Šis lūžis išryškina vieną svarbiausių spektaklio klausimų – ką reiškia išsaugoti savo vertybes, kai kiekvienas sprendimas turi realių pasekmių?

Istorinis fonas spektaklyje taps ne dekoracija, o aktyvia dramaturgijos dalimi. Jis veiks per judesio struktūras, ritmą, solo ir masines scenas, kur judesiai kurs tai, kas dažnai lieka už žodžių ribų: paslėptas žinutes, nutrūkstančius ryšius, tylų informacijos perdavimą, dvigubą gyvenimą. Kūnai scenoje veiks tarsi kodai, ženklai, fragmentai – kartais aiškūs, kartais sąmoningai slepiami, kuriantys įtampos ir paslapties lauką. Masinės šokėjų scenos gali virsti tinklais, struktūromis, per kurias teka informacija, o solo epizodai – intymiais išgyvenimais, atskleidžiančiais žmogaus vienatvę pasirinkimų akivaizdoje. Spektaklio meninėje kalboje šiuolaikinis šokis jungsis su fizinio teatro elementais ir simboliais. Transformuojama minimalistinė scenografija, šviesa ir atmosferinis muzikos takelis padės perteikti grėsmę, nuolatinį budrumą ir vidinius Marcelės virsmus.

Spektaklyje Marcelė atsiskleis kaip daugiasluoksnė asmenybė – stipri ir pažeidžiama, racionali ir giliai jaučianti. Jos istorija šiandienos žiūrovui kalbės apie atsakomybę, pilietiškumą, drąsą veikti ir gebėjimą išlikti savimi net sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Marcelė čia tampa ne tik istorine figūra, bet ir žmogaus, pasirenkančio ne patogų, o prasmingą kelią, simboliu. Kartu spektaklis primena, kad net nutildytas ar nepastebėtas žmogaus balsas gali veikti ir keisti istoriją.

Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Padėkos kaukės“ laureatė, kurianti įvairiuose Lietuvos teatruose. Be minėtų šokio spektaklių, ansamblyje „Lietuva“ ji sukūrė choreografiją muzikinei dramai „Emilija“, koliažinei operai „Mažvydas“, muzikinei dramai „Sakmė apie dovanotą širdį“ ir šokio spektakliui „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“, režisavo šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.

Premjerai suburta jau ne kartą kituose ansamblio pastatymuose dirbusi kūrybinė komanda: dramaturgė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, scenografas Modestas Jančiulis, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas, muzikos vadovas Andrius Čaplikas ir kiti.

Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.

Kūrybinė komanda:

Režisierė ir choreografė – Aušra Krasauskaitė

Dramaturgė – Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Scenografas – Modestas Jančiulis

Šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas

Muzikos vadovas – Andrius Čaplikas

Solistai:

Marcelė – Greta Frolovaitė-Czaplis / Alina Jazdauskytė

Atlikėjai:

Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė

Laima Vaikule - vienintelis koncertas Lietuvoje!

Lietuvoje itin mylima scenos diva Laima Vaikule sugrįžta su vieninteliu išskirtiniu koncertu! Kovo 5 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje žiūrovų laukia elegancijos, muzikos ir nepamirštamų emocijų kupinas vakaras.

Šventiniame koncerte skambės garsiausi atlikėjos kūriniai, jau ne vieną dešimtmetį gyvenantys klausytojų širdyse, taip pat naujos dainos ir muzikinės premjeros. Lietuvos publikai Laima Vaikule ruošia ne vieną ypatingą staigmeną!

Nepriekaištingo stiliaus ikona, išskirtinio, sodraus balso tembro savininkė, grakšti ir rafinuota scenos diva – šie epitetai Laimą Vaikulę lydi visus jos įspūdingos muzikinės karjeros metus. Dar devintajame dešimtmetyje į didžiąją sceną žengusi atlikėja publiką nustebino originalia choreografija, subtiliu muzikiniu skoniu ir niekam neprilygstančiu sceniniu įvaizdžiu. Jos išskirtinį talentą bei savitumą įvertino ir JAV prodiuseriai bei kompozitoriai.

Laima Vaikule iki šiol išlieka viena ryškiausių ir įtakingiausių Baltijos šalių scenos asmenybių. Ji aktyviai koncertuoja, rengia gastroles Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jos pasirodymai sulaukia didžiulio publikos dėmesio. Nuolat atsinaujinanti, drąsi ir kūrybiška atlikėja kiekvieną koncertą paverčia išbaigtu sceniniu reginiu, kuriame muzika susilieja su mada, teatru ir išskirtine choreografija. Laimos Vaikulės vardas jau seniai tapo elegancijos, aukščiausio profesionalumo ir tikros scenos didybės simboliu.

Nepraleiskite progos išvysti legendinę atlikėją gyvai. Kovo 5-ąją susitikime Vilniuje - vieninteliame Laimos Vaikulės koncerte Lietuvoje!

I Flixon Live Entertainment I

Žvelgdami į žmogaus portretą, kartais patys nesąmoningai kuriame jo istoriją. Tačiau kas nutinka, kai tą patį žvilgsnį, ar akimirkoje užfiksuotą veido išraišką palydi muzikos skambesys? Ar keičiasi tai, ką matome?

Kiekvienam Ludo kadrui klubo steigėjas Artašės atrinko iš įrašų skambėsiančius savitus, skirtingų žanrų ir skambesių kūrinius. Kas žino, galbūt muzika leis portrete užfiksuotą žmogų išvysti kitaip?

Ludo Segers kiekvieną nuotrauką pristatys anglų kalba.

***

Ludo Segers'as – fotografas, žurnalistas ir pedagogas, savo darbuose tyrinėjantis istorijos, galios ir atmosferos sankirtas. Per karjerą savo objektyvu jis yra užfiksavęs asmenis aukščiausiose galios pozicijose – nuo Obamos ir Biden'o Baltųjų Rūmų iki Elysée rūmų Prancūzijoje ar karališkųjų rūmų Norvegijoje ir Nyderlanduose. Visgi, kaip jis pats sako, jo kūrybos siela glūdi „tarp kadrų esančioje tyloje“.

Stilistė Véronique Lejeune kartą svarstė, ar Ludo yra fotografas, ar filosofas – ir priėjo išvados, kad jis ir tas. ir tas. 2017 m. dėl itin aukštų vizualinio raštingumo kompetencijų Ludo buvo pakviestas į MoMA (Niujorko modernaus meno muziejų) tapti kurso „Seeing Through Photographs“ mentoriumi. Ten Ludo padėjo šimtams studentų iš viso pasaulio išmokti „skaityti“ vaizdus ir ugdyti naują, kritišką žvilgsnį.

Latviai Deniss Pashkevich (saksofonas, fleita, sintezatoriai), Edvins Ozols (kontrabosas), Artis Orubs (būgnai) – trys ryškios asmenybės, susitinkančios retai pasitaikančioje muzikinėje bendrystėje. Šis jų projektas - spontaniškumo, improvizacijos laisvės ir asmeniškų muzikinių patirčių derinys.

Trio kūryboje susipina swing, funk, old school džiazo, pasaulio muzikos ir roko ritmai, o atlikėjai sąmoningai vengia komercinio skambesio. Koncerte skambėsiantys kūriniai iš šiemet išleisto albumo „Code of Ethics 2“ – tai drąsus, avangardinis žvilgsnis į šiuolaikinį džiazą, kurį patys muzikai vadina „radikaliu kvietimu į moderniojo džiazo pasaulį“.

***

Trio jau sulaukė tarptautinių džiazo kritikų įvertinimo:

„Deniss puikiai žino, ko siekia savo muzikoje. Spalvos, tekstūros, garsai – viskas kuriama su skoniu ir meistriškumu. Įsiklausykite į kuriamą atmosferą – ji išskirtinė ir unikali. Puikus pristatymas!“ - David Liebman (džiazo pedagogas, saksofonininkas, kompozitorius).

„Pasaulyje, kuriame viskas dažnai perteikiama pernelyg tiesmukai, nuostabu išgirsti muziką, kuri įtraukia, o ne stumia šalin. Tobulai subtilu. Denisso grojimas – nuoširdus, kupinas niuansų. Grupė pasižymi puikia tarpusavio chemija ir brandžia laikysena. „Čia nėra nė vienos nereikalingos natos. Šiandien daugelis įrašų skamba tarsi iš repeticių ar konkursų, o jūsų muzika – gryna, tikra. Didelis malonumas klausytis. Sveikinimai.“ - Jerry Bergonzi (saksofonininkas, kompozitorius ir pedagogas)

„Šio trio kuriami garsai, ritmai ir muzikinės struktūros yra negirdėti, o patirtis išlieka mintyse net po daugelio perklausų. Tiems, kurie, kaip ir aš, siekia perteikti garsą kuo tiksliau, tai – tikras auksas.“ - Amedeo Schembri (garso įrangos kūrėjas)

Grupė „Fristail“ (ФРИСТАЙЛ) su auksiniais hitais „Ах какая женщина“, „Белая Метелица“, „Больно мне больно“

Legendinės grupės „Fristail“ šventinis koncertas. Visiems mėgstami auksiniai hitai, kurie yra nepamirštami: „Ach, kokia moteris“, „Balta pūga“, „Žydi kalina“, „Balta akacija“, „Osi jaka Panyanočka“, „Su gimtadieniu, mama“, „Man skauda, man skauda“, „Aš tau netikiu“. Per visą savo istoriją grupė koncertavo beveik visame pasaulyje, jiems plojo tokiose šalyse kaip JAV, Izraelis, Vokietija, Anglija ir kt. Grupės įkūrėjo sukurtos dainos skamba radijo stotyse visame pasaulyje.

Jūsų mėgstamiausi grupės „Freestyle“ atlikėjai: Sergejus Kuznecovas, Nata Nedin, Sergejus Ganza, Jurijus Savčenko, Jurijus Zirka – savo gerbėjams parengė šventinę koncertinę programą iš savo auksinių hitų – ryškių, gyvų, šventinių, šiltų ir nuoširdžių dainų.

Pagal Justino Marcinkevičiaus dramą

Į sceną sugrįžta abejingų nepalikusi, sėkmingą įvertinimą pelniusi koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių.  Šiam vakarui vėl susiburs išskirtinė kūrybinė grupė bei žiūrovų pamilti aktoriai ir atlikėjai: Giedrius Arbačiauskas, Jovita Vaškevičiūtė, Rokas Laureckis, Rokas Spalinskas, Dovilė Kazonaitė ir kiti.

Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų jau šeštus metus sulaukia didžiulio žiūrovų susidomėjimo – po spektaklių dalinamasi teigiamais įspūdžiais ir padėkomis, į pasirodymus keliaujama net po keletą kartų, o tie, kas neturėjo progos išvysti „Mažvydo“, darkart kviečiami tą padaryti. Muzikinio teatro ir šviesaus atminimo rašytojo gerbėjai neliko abejingi įtaigiam tekstui, širdį veriančioms arijoms, įkvepiančioms herojų istorijoms bei įvairius stilius apjungiančiai muzikai.

„Tiesiog pasididžiavimas jumis kiekvienu. Kiekviena spektaklio atkarpėle, kiekvienu įkvėpimu. Žvilgsniais choristų, plastika šokėjų, emocijomis atlikėjų. Atrodė, kad salėje žiūrovai net kvėpuoti nustojo, tokia vyravo tyla ir susikaupimas viso spektaklio metu, o po jo didžiulė aplodismentų jūra, susižavėjimo šūksniai, gėlės ir jaudulio ašara, ne vienam nuriedėjusi skruostu. Neįtikėtina, kad taip skoningai, lengvai, taip profesionaliai ir šiuolaikiškai galima perteikti lietuvybę ir mums visiems puikiai žinomą „Mažvydą“, – viešoje erdvėje kalbėjo žiūrovai.

Unikalus muzikinis spektaklis „Mažvydas“, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakoja apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – autorių Martyną Mažvydą, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, iššūkius ir realybę XVI amžiuje, didelių politinių ir religinių permainų fone.

Tremtis, mylimo žmogaus ilgesys ir sunkūs pasirinkimai – su tokiu Mažvydu susitapatina aktorius ir dainininkas G. Arbačiauskas. Jis pirmiausia ieško žmogaus – abejojančio, daug paaukojusio, tačiau nepalūžusio. „Šioje dramoje Mažvydas daug aukoja, jam tenka priimti didžiulius sprendimus. Kartais pasirenkame tai, kas atrodo svarbiau, bet laikui bėgant suvokiame, kaip trūksta to, ko atsisakėme. Prisiliesti prie tokio žmogaus ir tokios medžiagos yra didžiulė dovana – čia kalbame apie žmogiškumą, mūsų kalbą ir savastį, iš kur atėjome ir kur einame“, – pasakoja G. Arbačiauskas.

„Kaip tikimės vėl paliesti žiūrovų širdis? Visos komandos sąžiningu darbu. Čia svarbi emocija, žodis ir to žodžio gylis. Mažvydo tema yra lietuvių prigimtiniai dalykai, amžina tremties tema. Tai įkvepia tikėjimo, kad ir vieno žmogaus padaryti darbai nulemia visos tautos egzistencinę ateitį. Mūsų tautoje yra personalijų ir kūrėjų, kurie verti pasaulinės auditorijos dėmesio“, – įsitikinęs koliažinės operos režisierius Kęstutis Stasys Jakštas.

Ši projekto sumanytojo – valstybinio ansamblio „Lietuva“ programa yra vienas iš bandymų prisiliesti prie klasikos, atveriant ją ir paverčiant sava, suprantama ir artima kuo didesniam žiūrovų ratui. Koliažinis žanras klasikinės operos pagrindu vienija įvairius muzikos stilius, todėl opera „Mažvydas“ sujungė tautinių ir simfoninio orkestro styginių instrumentų, varinių pučiamųjų ir elektroninės muzikos skambesį, kino filmams būdingą muziką ir populiariosios muzikos stilių.

„Man didžiausia prasmė ir intriga – kaip elgsis „Lietuva“, jeigu kalbėtume apie tolimesnius istorinius projektus. Kas dar būtų epiniai stulpai Lietuvos kultūroje? Mažvydas, muzikinė drama apie Emiliją Pliaterytę. O kas šalia to, kaip susidėlios kūrybinė panorama, kas toliau bus statoma? Svarstau matydamas visas šias ansamblio ir vadovės Editos ambicijas“, – stebisi sceninį „Mažvydo“ pastatymą žiūrėjęs prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas.

Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.

Projekto globėjas – Prezidentas Valdas Adamkus. Premjera 2020 metais buvo skirta Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui ir Just. Marcinkevičiaus 90-osioms gimimo metinėms.

DALYVAUJA:

Valstybinis ansamblis „Lietuva“

Solistai:

Mažvydas – Giedrius Arbačiauskas

Mažvydo mylimoji Marija – Dovilė Kazonaitė

Mažvydo sūnus Kasparas – Rokas Spalinskas

Mažvydo posūnis Kristupas – Rokas Laureckis

Mažvydo žmona Benigna – Jovita Vaškevičiūtė

Liuteronų kunigas, Mažvydo pusbrolis Vilentas – Saulius Vasiliauskis

Vienuolis-inkvizitorius – Martynas Žukauskas

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Režisierius – Kęstutis Stasys Jakštas

Libreto ir scenarijaus autorius – Arnas Ališauskas

Kompozitorius – Jonas Jurkūnas

Vyr. dirigentas – Egidijus Kaveckas

Scenografas – Gintaras Makarevičius

Kostiumų dailininkė – Olga Filatova Kontrimienė

Choreografė – Aušra Krasauskaitė

Šių metų sezoną užbaikime su trenksmu dvi dienos pilnos veiksmo Ukmergės autokroso trasoje

Rugsėjo 26 d. (šeštadienis)

SARVYDA LIETUVOS AUTOKROSO ČEMPIONATO ETAPAS IR AUKŠTAITIJOS KROSO 3 ETAPAS! 
Rugsėjį autokroso sezonas pasieks savo kulminaciją!
Paskutiniame Lietuvos autokroso čempionato etape dėliosis paskutiniai ir lemiami čempionato taškai, todėl kiekviena kova trasoje bus itin svarbi.
Sportininkų laukia daug atkaklių kovų, įtemptų finišų ir netikėtų posūkių, o variklių gausmas ir vėl užlies trasą! 
Čia jau nebebus vietos klaidoms – kiekvienas lenkimas, kiekviena sekundė ir kiekvienas taškas gali pakeisti galutinę čempionato rikiuotę. 
Kas taps Lietuvos autokroso čempionais?
Atsakymas paaiškės paskutiniame etape! 

Susitinkame trasoje – laukia tikras autokroso spektaklis! 


Papildomi nuostatai - https://bit.ly/3VgVFh5
Registracija - https://app.timingteam.lt/events/E-J7IV3X8J69L2
--------------------------------------------

Rugsėjo 27 d. (sekmadienis)

Pripažinimo dalyvių tarpe sulaukusios komandinės megėjų autokroso varžybos - "Weekend Grand Race "TRANSWINA" taurei laimėti.

Reglamentas - https://bit.ly/3Q3sr2W

Papildomi nuostatai - https://bit.ly/4cx1o8r

Techniniai reikalavimai – https://bit.ly/4enYrbR

Registracijos forma - https://forms.gle/R34Z2J3Vt6T2nRyBA
Dalyvio paraiška (nenorintiems laukti eilėje, registracijos metu) - https://bit.ly/4yhIwCC

Įkvėptas naktinio gyvenimo gyvybingumo ir aistros muzikai, DRIULE XL, dar žinomas kaip KØLE (Audrew Kolesnikov) pasirodys Panevėžyje!

Jis turi meno ir kultūros vadybos bakalauro laipsnį. Groja įrašus savo savaitinėje radijo laidoje „Driule & The Gang“ populiariausiame Lietuvos radijuje „PowerHit Radio“, o 2013 m. laimėjo „Burn Residency Baltics“ konkursą – iš 5000 didžėjų iš viso pasaulio pateko į geriausiųjų 20-uką ir išvyko į Ibizą. Jo talentas iškėlė jį iš mažos vietinės erdvės į didžiausias klubų scenas Lietuvoje ir Europoje, o jo vardas tapo įspūdingo, įsimintino ir kaskart kitokio renginio vizitine kortele, nes DRIULE XL yra labai prisitaikantis didžėjus. Jis grojo visuose didžiausiuose ir žinomiausiuose Lietuvos klubuose bei renginiuose. Eksperimentai su muzika ir garsais parodė, kad DRIULE XL stilius yra tikras elektroninės muzikos gurmanų vaistas, garantuojantis seksualiai įkrautą, melodingą house, pagardintą techniškais ar progresyviais garsais. Jis geba miksuoti skirtingų stilių kūrinius taip, kad jie skambėtų kaip vienas kūrinys. DRIULE XL priklauso jaunajai ir naujajai Lietuvos didžėjų kartai ir įneša gaivumo į LT klubų kultūrą. Jam patinka groti melodingai, energingai house stiliumi ir sukelti žmonėms labai TEIGIAMUS JAUSMUS.

Esame vieninteliai Europoje, siūlantys tokią pramogą - Zombių Safaris!
Sėsk į specialią zombių apokalipsei sukurta transporto priemonę ir šaudyk dažasvydžio markeriais į tikrus zombius, kurie užplūsta miestelį. Ar pavyks tau išgyventi šį kelionės iššūkį? (N-7).

Siaubo labirintas - pasiklysk tarp painių takų, sužinok, kas nutiko kaimelio gyventojams, ir atrask išėjimą. (N-14).

Zombių šaudymas “Kritinė Operacija” - tavo užduotis: sustabdyti zombių grėsmę ir atkurti pusiausvyrą tarp žmonių ir numirėlių. Tik drąsiausi įveiks šią misiją! (N-7).

Pramoginis naktinis dažasvydis - suburk draugų komanda registruokis žaidimui ir parodyk kas yra kiečiausias.

Be kvapą gniaužiančių pramogų, Jūsų lauks ir poilsio zonos, kuriose rasite karštą maistą, gėrimus, lauko žaidimus, dideles dekoracijas su kuriomis galėsite nusifotografuoti.

Tai ne tik pramogos – tai adrenalino kupina unikali patirtis, kurioje kiekvienas žingsnis gali tapti lemtingas.

Data: spalio 3 d. – Lapkričio 1 d.
Darbo laikas II-IV ir VII 18:00 - 22:00, V-VI 18:00 - 00:00
Adresas: Jonavos r., Upninkėlių k., Jonavos g. 14
Daugiau informacijos: www.zombiuzeme.lt 

Tamsus ir ritmiškas įsipainiojimas industriniuose voratinkliuose.

Vladas Dieninis (live) 
Solo Ansamblis (live)
dj TBA