LT kūrėjai Europoje – Gretė Šmitaitė, Dovydas Strimaitis ir Lukas Karvelis

ĮSKILIMAI

Grėtė Šmitaitė

Lietuva

Trukmė: 20 min.

„Įskilimai“ prasideda distopija, kuri kyla iš atsiskyrimo. Aš nepakeliu vienatvės, neišsilaikau joje. Suskilinėjusi ir daugialypė slepiu tą nuo savęs, taip žeisdama save. Tačiau perdrėksdama savo tvirtumą, juntu, kaip noriu sietis. Atsigulu ant žemės. Lietaus lašai krenta man ant veido. Vėjas viršum manęs judina medžių šakas. Išdrįstu sietis su savimi ir kitais – mirusiais ir gyvais žmonėmis, vietomis, gyvūnais, augalais ir metų laikais.

Grėtė Šmitaitė – šokėja ir choreografė, kurianti ir gyvenanti Šveicarijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Baigusi šokio ir choreografijos studijas Berlyno menų universitete. Dirbusi su choreografėmis(-ais) Anna Aristarkhova, Doris Uhlich, Min Tanaka. Nuo 2014 m. praktikuoja Body Weather šokio metodiką. Nuo 2021 m. mokosi klounados ir kūrybiškumo su Ira Seidenstein. Savo kūrinius Šmitaitė yra pristačiusi Het Veem teatre Amsterdame, Uferstudios Berlyne, Sõltumatu Tantsu Lava Taline, Menų spaustuvėje Vilniuje.

Mentorius: Ira Seidenstein

Šviesos dizainerė: Monika Šerstabojevaitė

Fotografija: Philipp_Weinrich

HAIRY 2.0

Dovydas Strimaitis

Lietuva

Trukmė: 20 min.

Tai choreografinis kūrinys šokėjui ir jo plaukams. Plaukai yra viena iš nedaugelio žmogaus kūno dalių, kurios negalima judinti tiesiogiai ir savo noru. Kita vertus, choreografiją ir šokį galima laikyti fizinės (savi)kontrolės menu. Taigi plaukų choreografija savyje užkoduoja dramatišką įtampą – kaip suvaldyti tai, kas nekontroliuojama? Ši įtampa ir yra „Hairy 2.0“ atspirties taškas. Dėl savo nekontroliuojamos prigimties, plaukai gali būti suvokiami kaip nuo mūsų kūno atskirta, tačiau nuo jo priklausoma esybė. Plaukai yra riba, kuri mus ir atskiria, ir sujungia su tuo, kas fiziškai yra už mūsų ribų, kuo mes nesame. Taigi plaukams sukurta choreografija kelia ontologinius klausimus, susijusius su mūsų tapatybe, kūnu ir jo autonomija. Ilgi, palaidi plaukai Vakarų visuomenėje turi labai stiprią simbolinę reikšmę. Jie asocijuojasi su laisve, romantizmu, natūralumu ir išsilaisvinimu iš tradicijų ar priespaudos. Visus šiuos simbolius D. Strimaitis pasitelkia kaip formalistinę priemonę, kad sukurtų priešpriešą ne tik laiko ir erdvės, bet ir prasmės požiūriu.

Koncepcija, choreografija, šokis: Dovydas Strimaitis

Muzika: Julijona Biveinytė, Johannas Sebastianas Bachas (interpretuoja Yo-Yo Ma)

Apšvietimo dizainas: Lisa M. Barry

Dovydo Strimaičio „Hairy 2.0“ pastatytas Conny Janssen Danst ir Dansateliers (Roterdamas, Nyderlandai) dėka.

INSTRUCTIONS ON HOW TO FALL

Crespo Barba ir Lukas Karvelis

Ispanija, Lietuva

Trukmė: 35 min.

Tai scenos performansas, kuriame į vieną meninę visumą susijungia performanso menas, flamenkas, elektroninė muzika ir šokis. Pasirodymo koncepciją galima padalinti į dvi pagrindines tyrimų sritis: flamenko permąstymą per teatro prizmę ir įsigilinimą į fizinį laisvo kritimo reiškinį.

Flamenko atlikėjų teatrališkumas, gyvybingumas sutelkiant dėmesį į tokius elementus kaip išraiškingi rankų judesiai, jų sąveika su scenoje esančiais elementais ar santykis su juos supančia muzika, jungiamas su fiziškumu ir laisvuoju kritimu. Kai kūnas suvokia kritimo grėsmę, smegenys sureaguoja, kad suteiktų žmogaus sistemai energijos pliūpsnį, daugiausia pasireiškiantį jėgos ir greičio pavidalais. Šią fizinę reakciją palengvina hormonas epinefrinas (adrenalinas). „Matome didžiulį potencialą šią idėją susieti su mūsų flamenko tyrimu, nes toks kritimas į bedugnę galėtų mus nuvesti į giliausius flamenko muzikos sluoksnius. Siekdami tyrinėti laisvo kritimo judesį, naudosimės vienas kito kūnais ir kontaktinės improvizacijos principais.“

Garso šaltiniu perfomanse tapo protoflamenko muzikos apraiškų perkonstravimas elektroninės muzikos metodais: sinusoidinių bangų manipuliavimas tarsi jie būtų flamenko dainininkai (į A. Crespo Barbos burną įdedant garsiakalbį) ir jų sąveika su baltuoju triukšmu; impulsų kūrimas stochastiniais procesais, kurie primena flamenko ritminius modelius.

Dainininko ir šokėjos santykis – tai galios santykis, kuriame vienas visada stengiasi atsidurti pranašesnėje padėtyje už kitą. Bet kas, jei ištrintume šias hierarchijas? Kas, jei dainininkas nebedainuoja? Kas, jei šokėja sugeba išgryninti visus flamenko elementus, kad sukurtų naują gestų kalbą? Štai čia atsiranda lietuvių šokėjas ir choreografas Lukas Karvelis. Per pastaruosius trejus metus L. Karvelis ir A. Crespo Barba bendradarbiavo keliuose projektuose, taip kurdami ypatingą kalbą, kurioje susikerta flamenko eksperimentai ir fiziškumas bei tyrinėjamos begalinės laisvo kritimo galimybės – L. Karveliui aktualios temos.

Crespo Barba gimė Madride (1995 m.), yra ispanų menininkas ir kompozitorius. Jis su pagyrimu baigė šiuolaikinės muzikos kompozicijos studijas Escuela TAI (Madridas), kur buvo apdovanotas „Beca al talento“ stipendija. Jis taip pat studijavo kompozicijos magistrantūros studijas Codarts (Roterdamas) menų universitete, kurias baigė su pagyrimu.

Jo muzikoje susipina daugybė įtakų – nuo „Radiohead“ iki klasikinės muzikos ar seniausių flamenko formų; pastarosios yra pagrindinė jo naujausių kūrinių tema. Be to, jo mąstymas apie meną įtvirtina bendras idėjas su kitų sričių menininkais, kadangi jis dirbo su eksperimentinės choreografijos kūrėjais, vizualiųjų menų ar mados dizaineriais, tokiais kaip Mateja Drev, MAISON the FAUX, Boris Edrosa, LITTLE WOTAN ar Luku Karveliu. Jis yra dalyvavęs įvairiuose festivaliuose Nyderlanduose, tokiuose kaip „Flamenco Biënnale Nederland“, „Red Sofa!“, „Grachtenfestival“, „Gaudeamus Muziekweek“, „November Music“, „O-Festival“ ir „New Music Conference“ (kur buvo apdovanotas geriausio naujo kompozitoriaus prizu); taip pat užsienyje, kur pristatė savo kūrinių premjeras kituose Europos festivaliuose ir renginiuose, tokiuose kaip Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalis Anglijoje, „Naujasis Baltijos šokis“ Lietuvoje ar „Musika-Música“ Ispanijoje. Nuo 2019 m. jis taip pat yra AMEE (Asociación de Música Electroacústica de España) narys.

Lukas Karvelis (1997 m.) – šokėjas ir choreografas. Studijavo M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau įgijo bakalauro laipsnį Codarts menų universitete Roterdame.

Karvelis jau dirbęs su tokiais žinomais choreografais kaip Anouk Van Dijk, Marina Mascarell, Dunja Jocic ir Falk Richter. Luko Karvelio kaip choreografo kūryba atspindi priklausomybės ir prisirišimo procesus.

Jis gastroliavo Olandijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Brazilijoje, Vokietijoje, Turkijoje. Su monospektaklu „Blank Spots“ menininkas 2018 m. Štutgarte vykusiame „Solo-Tanz“ konkurse laimėjo 2 vietą už choreografiją ir 1 vietą vaizdo įrašų kategorijoje. 2019 metais šis kūrinys Jeruzalės šokių savaitėje laimėjo 2 vietą. 2020 metais Lukas Karvelis buvo nominuotas kaip geriausias šokėjas jaunojo menininko apdovanojimuose „Piket Kunst Prijs“ Nyderlanduose.

Fotografija: Mateja Drev