logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Paieška žemėlapyje
Pasirinkite periodą
Skaityti daugiau

Spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ rašomas žmogiškumo išsaugojimo dienoraštis

Jų pasaulis žiaurus, tad norėdami jame išlikti jie turi savo sielas išvalyti nuo švelnaus sentimentalumo. Su aklu užsispyrimu jie alina savo kūnus sunkiais fiziniais pratimais ir mokosi gyventi neveikiami jausmų. Jei kažkam reikia maisto – jie pasidalins, jei kažkas norės mirti – jie taip pat padės. Tokie yra iki šiol skaitytojų vaizduotę jaudinantys broliai dvyniai iš Agotos Kristof romano „Storas sąsiuvinis“. Režisierius Jokūbas Brazys pagal šį modernios klasikos kūrinį kuria spektaklį Klaipėdos dramos teatre, o įspūdinguosius brolius scenoje įkūnys aktoriai Saulius Ambrozaitis ir Džiugas Grinys. Likus savaitei iki premjeros jie dalinasi savo mintimis apie „Storą sąsiuvinį“, savo personažus ir darbą su J. Braziu.

Arturo Bumšteino garso instaliacija-performansas „Olympian Machine“ – vasarį Kaune ir Vilniuje

„Olympian Machine“ neveikia nė vienas realus žmogus, bet šis kūrinys – labai žmogiškas, apie žmones“, – apie garso menininko, Boriso Dauguviečio auskaro laureato Arturo Bumšteino garso instaliaciją-performansą „Olympian Machine“ pasakojo viena jo dalyvių, šokėja Greta Grinevičiūtė. „Iliados“ istoriją savotiškai dekonstruojantis atminties tyrimą žiūrovai galės išvysti vasario 8 d., trečiadienį, 18 val., Kauno miesto kameriniame teatre, o vasario 9 d., ketvirtadienį, 18 val., Menų spaustuvėje Vilniuje.

Nuo super galią turinčių asmenų iki senjorų – Šiuolaikinio šokio asociacija kviečia šokti kiekvieną

2007 m. įsikūrusi Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) šokiu jungia ne tik 63 asociacijos narius, bet ir kiekvieną norintį šokti bei skirtingus miestus Lietuvoje. Šiais metais ŠŠA ir vėl startuoja su šiuolaikinio šokio pamokomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o prisijungti prie jų kviečia ne tik šokio mėgėjus ir profesionalus, bet ir senjorus bei specialiuosius poreikius turinčius asmenis.

LNDT DARBĄ PRADEDA NAUJIEJI MENO VADOVAI

Pradedant naują veiklos etapą ir keičiant kūrybinės programos kryptį, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovais pradeda dirbti trys režisieriai – Kamilė Gudmonaitė, Antanas Obcarskas ir Eglė Švedkauskaitė. Naujieji meno vadovai formuos LNDT kūrybinę ir meninę kryptį, užtikrins teatro premjerų meninę kokybę, plės alternatyvias veiklas, leisiančias teatrą įvairiapusiškai integruoti į visuomenės gyvenimą ir dar labiau priartinti prie šiuolaikinės auditorijos.

Šokio spektaklis „Altorių šešėly“ pasiruošęs atskleisti nepranokto lietuviško psichologinio romano paslaptis

Publikai belaukiant vieno populiariausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrinių – šokio spektaklio „Altorių šešėly“, skirto Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms, poeto, prozininko ir dramaturgo kūrybos ir gyvenimo vingius aptariame su Aldona Ruseckaite neseniai pristačiusia biografinį romaną „Emmi. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“.

Jokūbo Brazio režisuoto „Storo sąsiuvinio“ premjera įvyks po beveik metų pauzės

Autobiografiniais motyvais remiantis rašyta Agotos Kristof knyga „Storas sąsiuvinis“ ne vieną jo skaitytoją nuo 1986 m. privertė pašiurpti ar nejaukiai pasimuistyti. Knygoje vaizduojamas švelnumą praradęs pasaulis, jis nurengtas iki esminių buities darbų, jame nėra puošnių smulkmenų ir jaukių patogumų. Tai – karo suniokotas pasaulis, o jo žmonės sunkiausiomis akimirkomis jėgų turi tiesiog išgyvenimui, niekam daugiau.

Pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius atvyksta į Lietuvą

2023 m. balandį į Lietuvą atvyks pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius. Jis kartu su lietuvių aktore Ingeborga Dapkūnaite atliks pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Medvilnės laukų vienatvėje“. Režisieriaus Timofėjaus Kulabino spektaklį pagal prancūzų dramaturgo Bernardo-Marie Koltèso pjesę žiūrovai galės išvysti balandžio 26-27 d. Vilniuje.

Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms – aktualumo neprarandantis „Altorių šešėly“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skiria milžiniško pasisekimo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtą pagal poeto, prozininko ir dramaturgo romaną. Vasario 22 dieną, trečiadienį, 18.30 valandą Žvejų rūmuose išvysite visą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir daugybę debiutų.

Klaipėdos muzikinis teatras - tarptautiniame baleto pasaulio žemėlapyje: čia šiuo metu gimsta Alexanderio Ekmano „Kaktusai“!

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!

Jadvygai Grikšienei ir Viačeslavui Tarasovui suteikti emeritų solistų garbės vardai

Spalio 18-ąją, prieš operą „Paryžiaus katedra“, pajūris pasitiko ypatingą, išskirtinį, istorinį įvykį – pirmą kartą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijoje buvo suteikti teatro emeritų garbės vardai. Ilgamečiai solistai – Jadvyga Grikšienė ir Viačeslavas Tarasovas – paskelbti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro emeritais solistais.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

Naujausiame „Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ spektaklio sumanytojas, dramaturgas, lėlių ir scenografijos autorius Linas Zubė su komanda imasi nepatogios ir viešajame diskurse primirštos temos – pokariu vykdytos Klaipėdos krašto autochtonų, dar vadinamų šišioniškiais, kolonizacijos ir naikinimo pasekmių analizės. Spektaklis lėlių teatro priemonėmis permąsto vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais.

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Šokio spektaklio premjera: „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“

Ar kada nors pastebėjote, kiek daug romantinių filmų premjerų vyksta žiemą? Ar pagalvojote apie tai, jog iš esmės prieš Šv. Kalėdas mums stengiamasi parduoti... jaukumą? Jaukumą, kuris turėtų atspindėti, o kitiems – pakeisti intymumą: mūsų kultūroje taip plačiai apdainuotą buvimą kartu su kitu. Tačiau ar buvimas kartu ir meilė yra tas pats? Ar ieškodami santykių nepamirštame mylėti, ir ką labiausiai mylėti reikia – kitą, ar save? Gruodžio 9, 10 d. Menų spaustuvėje „Be kompanijos“ įkūrėjos ir choreografės Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė pristatys premjerą „I Slave: šiuolaikinė meilės istorija“, klausdamos ar meilė egzistuoja tik tokia, kokią mes ją jau esame pažinę?

Pasirinkusi kurti spektaklį daugumai šypseną keliančia ir nuvalkiota vadinama meilės tema, kūrybinė grupė čia išryškins savajai kartai aktualias situacijas, kurias gyvenime dažnai nutylime ar nesame pratę aptarinėti garsiai. Išeities tašku kūriniui tapo Šiuolaikinio šokio asociacijos organizuotos nuotolinės rezidencijos metu gimęs etiudas. Tarp Lietuvos ir Švedijos vykusiame projekte G. Grinevičiūtės ir A. Lisičkinaitės duetas formuodavo ir keisdavosi užduotimis su Brita Kangas ir Mari Vittradoter, o rezultatais dalindavosi vaizdo įrašų formatu. Taip, viena užduotis meilės dainų tematika, Agnietės ir Gretos improvizacijoje tapo savo būsenoms vergaujančių moterų duetu. Pradėjus dalintis mintimis su kūrybinės komandos nariais, tapo akivaizdu, jog meilės dainų, filmų, serialų ir pop kultūros indėlis į mūsų santykių formavimo suvokimą įsirėžęs labai giliai.

Spektaklyje veikia vieniša ir santykių pilnatvę išgyvenančios moterys, o galbūt tos pačios moters atspindžiai skirtinguose laikuose ir situacijose, kuriantys ir komentuojantys vienas kitą erdvėje. Strateguodamos savęs pristatymą aplinkai, moterys konstruoja kito žvilgsnį į save. Ieškodamos geriausio tokio pristatymo kampo, Agnietė ir Greta kuria intymią, bet atvirą susitikimo su žiūrovu erdvę. Viena vergauja santykių ir abstraktaus meilės jausmo siekiamybei, o kita - aplinkos suformuotų tobulų santykių įvaizdžiui. Ir abi jos klausia: kaip iš „I slave“ pereiti į tą šiandien išrėktą „I slay“? Kaip pasiekti medijų suformuotą idealą? Ar tai iš viso gali būti realu?
Stebėdami, kiek daug juose suformuotų meilės ir laimės įvaizdžių ateina iš populiariosios kultūros, muzikos ir filmų įtakos, kaip giliai jie mumyse įsišakniję ir kokią mažą jų dalį sudaro autentiškas kiekvieno mūsų suvokimas, kūrėjai ir į patį spektaklį ėmė sąmoningai pinti populiariosios kultūros nuorodas. Veiksme jos įsiterpia įvairiais formatais, kartais antrindamos, kartais komentuodamos, o kartais tiesiog įkvėpdamos vaizdinius.

Ironiškai būsimąjį spektaklį vadindami „Šiuolaikine Titaniko istorija“, kūrėjai spektaklyje naudoja ne tik choreografinę raišką, bet ir Auksiniu scenos kryžiumi įvertinto kompozitoriaus Dominyko Digimo kuriamą muziką. Dokumentika ir  garsiausių romantinių filmų citatomis paremtus tekstus dėlioja dramaturgė Sigita Ivaškaitė. Kitokį intymumą spektaklio erdvėje kurti padeda išskirtinio žvilgsnio scenografė ir kostiumų dailininkė Morta Nakaitė bei šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis. Spektaklio prodiuserė Domantė Tirilytė, o jo atsiradimą remia Lietuvos kultūros taryba.

Kaip grįžti prie savo tikrųjų poreikių, būties ir, pirmiausia, meilės sau? Kaip joje formuoti tą naują, galbūt net nepažintą meilės kitam žmogui jausmą? O galbūt jo mums niekada nereikėjo? Atsakymų kūrybinė komanda nepažada, greičiau kviečia patirti ironiškų paieškų ir atpalaiduojančio atvirumo, primenančio, jog mūsų išgyvenimai ir abejonės yra tai, kas mus sujungia.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti