Skaityti daugiau
Netikėtos šokio draugystės: Lukas Karvelis ir Dovydas Strimaitis
Paskutiniosiomis kovo dienomis du buvę Nyderlandų CODARTS mokyklos kursiokai Lukas Karvelis ir Dovydas Strimaitis pristatys savo darbus publikai. Luko, vos prieš kelias dienas laimėjusio prizą Štutgarte už darbą „She Dreamt of Being Washed Away To the Coast“, choreografinį debiutą „Yet Another Day in Paradise“ kovo 24 d. Menų Spaustuvėje galės išvysti Vilniaus žiūrovai. Dovydo premjera „A Duet“ bus rodoma kovo 30d. Vanves teatre, ArtDanThé festivalyje Paryžiuje. Štai taip, kažkada džiaugęsi, kad galime kalbėti apie pirmąją Lietuvos šiuolaikinio šokio kartą, vėliau – pirmuosius lietuvių užaugintus šokėjus, šiandien turime jauną tarptautinę lietuvių kūrėjų kartą, kurią pristato jauna ir nepriklausoma šokio organizacija „Be Kompanijos“.„Sapnai ir kaktusai“: premjera Klaipėdoje gėrėjosi ir pasaulyje žinomi šiuolaikinio šokio kūrėjai
Tik likus pusantros valandos iki premjeros Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre Palangoje nusileido lėktuvas pirmą kartą į Lietuvą atskraidinęs baleto pasaulio įžymybę, choreografą Alexanderį Ekmaną. Kūrėjas nusprendė kartu su publika ir kolega choreografu Robertu Bondara pasimėgauti pirmą kartą Baltijos šalyse pastatytu savo kūriniu „Cacti“ (Kaktusai).„Sapnai ir kaktusai“: premjerą Klaipėdoje pasitiks ir pasaulinė žvaigždė Alexanderis Ekmanas
Ypatingas įvykis: pristatyti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre užgimusios premjeros atvyksta žinomas kūrėjas – baleto pasaulio įžymybė, choreografas Alexanderis Ekmanas, kuris pajūryje viešės tik vieną dieną. Prieš premjerą publikos laukia staigmena – susitikimas su choreografu.Donatas Bielkauskas: pri(si)minti praeitį, pažinti dabartį, kurti ateitį
„Istorijų opera „Klaipėda“, kuri rugpjūčio 4-ąją bus pristatyta Klaipėdos elinge, viena iš gražių istorinių iniciatyvų. Norėtųsi, kad ši istorijų opera klausytojus paakintų pasidomėti mūsų krašto išskirtinumu ne vien minint reikšmingą visai Lietuvai įvykį, bet ir suvokiant daugiasluoksnę čia gyvenusių žmonių kasdienybės patirtį, jų viltis“,- pasakoja Donatas Bielkauskas (Donis).Tarptautinį pripažinimą ir visus įmanomus apdovanojimus Lietuvoje pelniusi „Eglė žalčių karalienė“ atvyksta į Kauną
Gegužės 17 dieną Kauno publikos laukia pažintis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektakliu „Eglė žalčių karalienė“ sukurtu choreografo Martyno Rimeikio. „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanotas, LRT įrašytas ir transliuotas bei prancūzų kultūros kanale „Mezzo TV“ rodytas Eduardo Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ buvo gastrolėse Lenkijoje, o dabar ruošiasi susitikimui su Kauno publika.Pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius atvyksta į Lietuvą
2023 m. balandį į Lietuvą atvyks pasaulinio lygio žvaigždė Džonas Malkovičius. Jis kartu su lietuvių aktore Ingeborga Dapkūnaite atliks pagrindinius vaidmenis spektaklyje „Medvilnės laukų vienatvėje“. Režisieriaus Timofėjaus Kulabino spektaklį pagal prancūzų dramaturgo Bernardo-Marie Koltèso pjesę žiūrovai galės išvysti balandžio 26-27 d. Vilniuje.Klaipėdos muzikinis teatras - tarptautiniame baleto pasaulio žemėlapyje: čia šiuo metu gimsta Alexanderio Ekmano „Kaktusai“!
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šeiko šokio teatro premjera: sceną užvaldys matematiški ritmai ir šokis iš širdies
Šeiko šokio teatras (LT) ir Recoil šokio trupė (DK) subūrė aštuonių šokėjų komandą, kad publikai pristatytų galingą ritmo ir šokio sinergiją – šokio spektaklį „Sound of Five“. Kūrėjų ambicija – aštuonių judančių kūnų simfonija, nukelianti į visas jusles virpinančią garso ir vaizdo kelionę. Premjera kovo 21 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje, kovo 23 d. Mažeikių kultūros centre bei kovo 24 d. „Kultūros fabrike“ Klaipėdoje.
„Sound of Five“ sukurtas iš itin preciziško judesio bei skirtingų ritmų. Šokėjams duota užduotis – visus judesius kurti iš krūtinės srities. Kūrėjai tai vadina šokimu iš širdies. Iš čia atlikėjai kuria ritmus ir impulsą siunčia į visą kūną – lyg širdies plakimą. Spektaklyje kūnų kuriami garsai, taip pat ir širdies ritmas bei judesio garsas išplėtojami kompozitoriaus Mathias Friis-Hansen ir tampa muzikiniu takeliu. Rezultatas – jautri ir galinga garso ir šokio sinergija.
„Ritmas ir šokis – vieni pagrindinių žmonijos vystymosi elementų. Juk ritmiškas judėjimas yra esminis vaiko kalbos ir koordinacijos ugdymo elementas, tad būtent šios pirmapradės jėgos valdo spektaklį. Kūrybiniame procese jas tyrinėju lyg archeologiniuose kasinėjimuose.“ – spektaklio idėją pristato choreografė Tina Tarpgaard.
T. Tarpgaard kūryboje drąsiai peržengia nusistovėjusias estetikos kategorijas. Dukart nacionalinio Danijos teatro apdovanojimo Reumert laureatė Lietuvos žiūrovams žinoma iš 2019 metais festivalyje „Plartforma“ didelio atgarsio, susižavėjimo ir net nepasitenkinimo bangos sulaukusio bio meno projekto „MASS–BLOOM EXPLORATIONS“, kur tūkstančiai didžiųjų milčių lervų kartu su atlikėja ir lervų maistu tapusiu putoplastu, gyveno skaidriame plastikiniame kupole. Šiame bio meno projekte ryškus T. Tarpgaard kūrybos bruožas, kai atlikėjai tiesiogiai sąveikauja su scenografija (šiuo atveju didžiųjų milčių lervomis), tačiau scenoje ji dažnai kuria ir kitokias, sensorines, analogines visatas, kur šviesa ir garsas tampa realiai judančiais elementais. Spektaklyje „Sound of Five“ realiai judančiu elementu tampa ritmas, keliaudamas iš širdies ir tapdamas unikaliais šokėjų judesiais.
„Dažnai šokio spektakliuose muzika naudojama kaip fonas arba būdas emocinei išraiškai sustiprinti. „Sound of Five“ ritmas ir šokis yra lygiaverčiai partneriai, spektaklio metu vienas kitą veikiantys ir kuriantys. Naudojamos sudėtingos ritminės struktūros, kaip, pavyzdžiui, flamenkui būdingos įmantrus amalgamos ritmas, kurio taktą sudaro 12 kirčių. Choreografė į ritmą ir muziką žiūri kaip matematikė, su mokslininko mikroskopu. Scenoje dominuoja grynumas – tik kūnas, ritmas ir šviesa.“ – danų choreografės braižą atskleidžia Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko.
Anot organizatorių, šis įtraukiantis šokio spektaklis skirtas tiems, kurie teatrą nori ne tik žiūrėti ir girdėti, bet ir jausti visu kūnu, pajusti ir pažinti pirmaprades grynojo šokio ir grynosios muzikos jėgas savyje.
Bilietus platina bilietai.lt.
Šeiko šokio teatro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
.jpg)
„Sound of Five“ sukurtas iš itin preciziško judesio bei skirtingų ritmų. Šokėjams duota užduotis – visus judesius kurti iš krūtinės srities. Kūrėjai tai vadina šokimu iš širdies. Iš čia atlikėjai kuria ritmus ir impulsą siunčia į visą kūną – lyg širdies plakimą. Spektaklyje kūnų kuriami garsai, taip pat ir širdies ritmas bei judesio garsas išplėtojami kompozitoriaus Mathias Friis-Hansen ir tampa muzikiniu takeliu. Rezultatas – jautri ir galinga garso ir šokio sinergija.
„Ritmas ir šokis – vieni pagrindinių žmonijos vystymosi elementų. Juk ritmiškas judėjimas yra esminis vaiko kalbos ir koordinacijos ugdymo elementas, tad būtent šios pirmapradės jėgos valdo spektaklį. Kūrybiniame procese jas tyrinėju lyg archeologiniuose kasinėjimuose.“ – spektaklio idėją pristato choreografė Tina Tarpgaard.
T. Tarpgaard kūryboje drąsiai peržengia nusistovėjusias estetikos kategorijas. Dukart nacionalinio Danijos teatro apdovanojimo Reumert laureatė Lietuvos žiūrovams žinoma iš 2019 metais festivalyje „Plartforma“ didelio atgarsio, susižavėjimo ir net nepasitenkinimo bangos sulaukusio bio meno projekto „MASS–BLOOM EXPLORATIONS“, kur tūkstančiai didžiųjų milčių lervų kartu su atlikėja ir lervų maistu tapusiu putoplastu, gyveno skaidriame plastikiniame kupole. Šiame bio meno projekte ryškus T. Tarpgaard kūrybos bruožas, kai atlikėjai tiesiogiai sąveikauja su scenografija (šiuo atveju didžiųjų milčių lervomis), tačiau scenoje ji dažnai kuria ir kitokias, sensorines, analogines visatas, kur šviesa ir garsas tampa realiai judančiais elementais. Spektaklyje „Sound of Five“ realiai judančiu elementu tampa ritmas, keliaudamas iš širdies ir tapdamas unikaliais šokėjų judesiais.
„Dažnai šokio spektakliuose muzika naudojama kaip fonas arba būdas emocinei išraiškai sustiprinti. „Sound of Five“ ritmas ir šokis yra lygiaverčiai partneriai, spektaklio metu vienas kitą veikiantys ir kuriantys. Naudojamos sudėtingos ritminės struktūros, kaip, pavyzdžiui, flamenkui būdingos įmantrus amalgamos ritmas, kurio taktą sudaro 12 kirčių. Choreografė į ritmą ir muziką žiūri kaip matematikė, su mokslininko mikroskopu. Scenoje dominuoja grynumas – tik kūnas, ritmas ir šviesa.“ – danų choreografės braižą atskleidžia Šeiko šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko.
Anot organizatorių, šis įtraukiantis šokio spektaklis skirtas tiems, kurie teatrą nori ne tik žiūrėti ir girdėti, bet ir jausti visu kūnu, pajusti ir pažinti pirmaprades grynojo šokio ir grynosios muzikos jėgas savyje.
Bilietus platina bilietai.lt.
Šeiko šokio teatro veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Paieška nedavė rezultatų