Skaityti daugiau
PREMJEROS „ORFĖJAS“ REŽISIERIUS ŽILVINAS VINGELIS: „TEATRAS – KAIP KOLEKTYVINIO MĄSTYMO INSTRUMENTAS“
Balandžio 26, 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo, poeto, dramaturgo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“. Apie artėjančią premjerą, kūrybinius spektaklio procesus ir Jeano Cocteau asmenybę kalbėjosi Valstybinio Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėja Kristina Noreikienė.Tarptautinės teatro dienos proga apdovanoti geriausi metų aktoriai
Kovo 29 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyko šventinis renginys, skirtas Tarptautinei teatro dienai. Jo metu pagerbti geriausieji praėjusio sezono teatro kūrėjai. Kiekvienais metais inicijuojami apdovanojimai tapo gražia tradicija, kuria siekiama pažymėti svarbiausius praėjusių metų teatrinius įvykius. Šventinio vakaro metu apdovanoti teatro kūrėjai už įsimintiniausius, reikšmingiausius bei labiausiai publiką sužavėjusius darbus.Auksinio scenos kryžiaus laureatas Kirilas Glušajevas: „Išmokęs griežtoje disciplinoje jaustis gerai, aš jaučiuosi laisvas“
Teatro ir kino aktorius, režisierius, improvizacijos teatro KITAS KAMPAS meno vadovas ir improvizatorius Kirilas Glušajevas kovo 27 d. pelnė pirmąjį Auksinį scenos kryžių. Aktorius apdovanotas Nepagrindinio vaidmens nominacijoje už sukurtą Žano vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Raganosiai“. Tą pačią dieną didžiausias Lietuvoje bilietų platintojas „Bilietai.lt“ paskelbė, kad per pastaruosius metus populiariausias spektaklis Lietuvoje buvo Kirilo Glušajevo režisuoti „Nuostabūs dalykai“.Įdomiausi balandžio renginiai Lietuvoje: Pasaulio ledo ritulio čempiontas, „69 Danguje“ sugrįžimas ir atsinaujinusi LVSO koncertų salė
Atšventę Velykas Lietuvoje džiaugsimės tiek gerėjančiais orais, tiek didžiule renginių įvairove. Balandį renginių mylėtojus kvies į sceną vienam vakarui sugrįžtančios „69 danguje“ merginos ir tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz“, o Vilniuje išvysime pasaulio ledo čempionato kovas.Šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija“ – trys pasaulinės premjeros
Trys savaitgaliai ir šešios asmeniškos cirko kalba papasakotos istorijos. Iš jų – trys pasaulinės premjeros. Visa tai galės pamatyti, patirti, pajausti gegužės 30–birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2023 metų scenos menininkai
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ atvyksta į Lietuvą
Puikios naujienos teatro gerbėjams – gegužės mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje pirmą kartą bus rodomas populiarusis spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ su talentingąja aktore Lija Achedžakova priešakyje.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.VILNIAUS MAŽOJO TEATRO AKTORIUS ARVYDAS DAPŠYS APDOVANOTAS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA
Kovo 8 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje įvyko Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo renginys, tarp kurių buvo apdovanotas ir Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktorius, režisierius Arvydas Dapšys. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.20 populiariausių 2023 metų renginių Lietuvoje: didžiausias koncertas per 30 metų ir nesustabdoma Jessica Shy
Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ skelbia populiariausių 2023 metų renginių dvidešimtuką. Praėjusiais metais Vilnių aplankiusi grupė „Imagine Dragons“ surengė didžiausią mokamą koncertą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o atlikėja Jessica Shy užėmė daugiausiai sąrašo pozicijų.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.70-ąjį jubiliejų pasitinkantis Rimantas Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė
Kovo 7 d. 70-ąjį gimtadienį švenčia fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantas.„Mažvydo“ turo kulminacija Vilniuje: tarp svečių – garsūs istorikai ir prezidentas G.Nausėda
„Tokie kūriniai yra nemirtingi“, – sostinėje šeštadienį koliažinę operą „Mažvydas“ apibendrino gausus būrys žiūrovų. Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų po anšlaginio turo darkart sugrįžo į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę. Sėkmingą įvertinimą pelniusi drama pagal Justiną Marcinkevičių sutraukė ir žinomus šalies istorikus bei garbius svečius, tarp kurių – į renginį atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana.Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!
Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju
„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis
Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa
Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.,,Hiperbolės“ Legendos atskleidžia, kokie atlikėjai kartu pasirodys jubiliejiniuose koncertuose ir skelbia papildomą šou
Neseniai Lietuvą apskriejo džiugi žinia – 50-mečio proga į sceną grįžta grupės ,,Hiperbolės“ legendos. Planavę surengti tris koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, muzikantai dėl didelio susidomėjimo skelbia papildomą pasirodymą – balandžio 19 dieną jie savo šou surengs ir Šiaulių arenoje.Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum
Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Publiką sužavėjo patriotiškas Muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę“
Savaitgalį pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, diriguojami vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistai Rita Petrauskaitė, Mindaugas Rojus ir Šarūnas Šapalas atliko įspūdingą programą, kurioje skambėjo svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika.
Mintis ir jausmus paveikęs koncertas
Anot muzikologės, profesorės Daivos Kšanienės, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 – mečiui Muzikinis teatras parengė solidų, ilgaamžę šio krašto muzikinės kultūros vystymosi istoriją atliepiantį akademinį renginį – aukštosios muzikos koncertą. „Turint galvoje šiandieninę, kruvino karo siaubu paženklintą būtį, suprantant, kad muzika savo poveikio bei dvasinės įtaigos dėka, yra galingas, mintis ir jausmus veikiantis substantas, šis koncertas tapo vienu ryškiausių svarbiosios Klaipėdos krašto dienos akcentų“,- sako profesorė.
„Puikus koncertas visomis prasmėmis: gerai sudėliota koncentruota programa, tiek idėjiškai, tiek dramaturgiškai; sukurta pakili, šventiška, tačiau be pompastikos atmosfera. Meninė kokybė taip pat aukšta, itin „išaugo“ Muzikinio teatro orkestras. Naujos kokybės lygį jis ypač pademonstravo atlikdamas M. K. Čiurlionio "Miške". Džiugina vyriausiojo dirigento maestro Tomo Ambrozaičio darbas“,- akcentavo muzikologė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Laima Sugintienė.
Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, parašiusio libretą istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjerą išvysime vasarą elinge, koncertą „Lietuviais esame mes gimę“ galima vadinti ypatingos šviesos švente: „Muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, pranešėjai, spalvinis scenos sprendimas – viskas buvo aukščiausios kokybės. Atlikti rečiausi muzikiniai kūriniai, nuskambėjo ir atliekami pirmą kartą. Visa tai suteikė žmonėms ir Klaipėdos kultūrai nepakartojamos istorinės akimirkos pajūtį!“.
„Dėkoju už nuostabias jaudinančias akimirkas. Didžiulis pasididžiavimas kūrėjais ir kūrinių atlikėjais“,- rašė Irena Baltiejienė.
„Šių dienų kontekste būti lietuviu, kalbėti savo kalba ir turėti taikų dangų virš galvos - didžiulė vertybė. Lietuvybės puoselėjimas, savo indentiteto, kalbos, tradicijų, kultūros saugojimas ir vystymas - didžioji mūsų visų užduotis“,- sako koncerte dainavusi Muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė.
Daug grožio tiesų
Sausio 14 dieną muzikos gerbėjams pristatytas iškilmingas koncertas „Lietuviais esame mes gimę“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui sujungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą ir chorą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistus Ritą Petrauskaitę, Mindaugą Rojų ir Šarūną Šapalą. Programoje skambėjo svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika. Publiką sužavėjo lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) sukurtos simfoninės poemos „Miške“ (1900–1901) atlikimas.
Koncerto ekskliuzyvas - ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelniusio Stasio Šimkaus (1887–1943) retai atliekamos simfoninės poemos „Nemunas“ ištrauka. „Talentingieji teatro solistai R. Petrauskaitė (sopranas), M. Rojus (baritonas) padainavo ir nuostabias, visų mylimas S. Šimkaus harmonizuotas lietuvių liaudies dainas „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“ bei jautriąją, melodingąją „Kur bakūžė samanota “(ž. P. Vaičaičio). Klausydami šių talentingų miniatiūrų, galėjome prisiminti S. Šimkaus žodžius: „Kukli sielos gelmėse gimusi dainužė trumpai valandėlei gali mums atskleisti daug didžiojo grožio tiesų“. (Nespausdinti S. Šimkaus dienoraščiai).“,- primena profesorė D. Kšanienė. Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Šimkaus dainos – patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“, tapusios ir visą koncerto programą įvardijančiu šūkiu.
Nekantriai laukiame premjerų
Klaipėdos šiandienos laikotarpį koncerte atstovavo nauji Klaipėdoje gyvenančių ir kuriančių lietuvių kompozitorių kūriniai. „Nekantraudami laukėme talentingos, produktyvios, plačiai žinomos kompozitorės L. Narvilaitės kūrinio ištraukos iš kelių autorių kuriamos istorijų operos „Klaipėda“, kurios premjera įvyks šų metų vasarą. Intriguojantį fragmentą atliko KVMT choras (chormeisteris V. Konstantinovas), orkestras, solistai R. Petrauskaitė ir Š. Šapalas. Kompozitorius V. Konstantinovas taip pat yra vienas iš būsimos operos „Klaipėda“ autorių, tačiau koncerte girdėjome kitą, pirmą kartą atliktą, jo veikalą – 2022 m. sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė“. Maestro V. Konstantinovas puikiai pažįsta Mažosios Lietuvos liaudies dainas, jų savybes, yra sukūręs ne vieną kompoziciją, remdamasis šio krašto dainų motyvais, tad neabejotina, kad ir šis kūrinys gražiai įsilies į Klaipėdos krašto dienos atmosferą ir bus pamėgtas publikos“,- sako D. Kšanienė.
Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį priminė koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekta Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935–1936) pirmoji dalis „O Fortuna“. Šis kūrinys anonsavo vasarą vyksiantį III-iąjį Klaipėdos festivalį, kuriame numatoma kantatos sceninio pastatymo premjera Klaipėdos elinge.
DKFOTO nuotr.
Mintis ir jausmus paveikęs koncertas
Anot muzikologės, profesorės Daivos Kšanienės, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 – mečiui Muzikinis teatras parengė solidų, ilgaamžę šio krašto muzikinės kultūros vystymosi istoriją atliepiantį akademinį renginį – aukštosios muzikos koncertą. „Turint galvoje šiandieninę, kruvino karo siaubu paženklintą būtį, suprantant, kad muzika savo poveikio bei dvasinės įtaigos dėka, yra galingas, mintis ir jausmus veikiantis substantas, šis koncertas tapo vienu ryškiausių svarbiosios Klaipėdos krašto dienos akcentų“,- sako profesorė.
„Puikus koncertas visomis prasmėmis: gerai sudėliota koncentruota programa, tiek idėjiškai, tiek dramaturgiškai; sukurta pakili, šventiška, tačiau be pompastikos atmosfera. Meninė kokybė taip pat aukšta, itin „išaugo“ Muzikinio teatro orkestras. Naujos kokybės lygį jis ypač pademonstravo atlikdamas M. K. Čiurlionio "Miške". Džiugina vyriausiojo dirigento maestro Tomo Ambrozaičio darbas“,- akcentavo muzikologė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Laima Sugintienė.
Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, parašiusio libretą istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjerą išvysime vasarą elinge, koncertą „Lietuviais esame mes gimę“ galima vadinti ypatingos šviesos švente: „Muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, pranešėjai, spalvinis scenos sprendimas – viskas buvo aukščiausios kokybės. Atlikti rečiausi muzikiniai kūriniai, nuskambėjo ir atliekami pirmą kartą. Visa tai suteikė žmonėms ir Klaipėdos kultūrai nepakartojamos istorinės akimirkos pajūtį!“.
„Dėkoju už nuostabias jaudinančias akimirkas. Didžiulis pasididžiavimas kūrėjais ir kūrinių atlikėjais“,- rašė Irena Baltiejienė.
„Šių dienų kontekste būti lietuviu, kalbėti savo kalba ir turėti taikų dangų virš galvos - didžiulė vertybė. Lietuvybės puoselėjimas, savo indentiteto, kalbos, tradicijų, kultūros saugojimas ir vystymas - didžioji mūsų visų užduotis“,- sako koncerte dainavusi Muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė.
Daug grožio tiesų
Sausio 14 dieną muzikos gerbėjams pristatytas iškilmingas koncertas „Lietuviais esame mes gimę“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui sujungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą ir chorą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistus Ritą Petrauskaitę, Mindaugą Rojų ir Šarūną Šapalą. Programoje skambėjo svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika. Publiką sužavėjo lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) sukurtos simfoninės poemos „Miške“ (1900–1901) atlikimas.
Koncerto ekskliuzyvas - ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelniusio Stasio Šimkaus (1887–1943) retai atliekamos simfoninės poemos „Nemunas“ ištrauka. „Talentingieji teatro solistai R. Petrauskaitė (sopranas), M. Rojus (baritonas) padainavo ir nuostabias, visų mylimas S. Šimkaus harmonizuotas lietuvių liaudies dainas „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“ bei jautriąją, melodingąją „Kur bakūžė samanota “(ž. P. Vaičaičio). Klausydami šių talentingų miniatiūrų, galėjome prisiminti S. Šimkaus žodžius: „Kukli sielos gelmėse gimusi dainužė trumpai valandėlei gali mums atskleisti daug didžiojo grožio tiesų“. (Nespausdinti S. Šimkaus dienoraščiai).“,- primena profesorė D. Kšanienė. Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Šimkaus dainos – patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“, tapusios ir visą koncerto programą įvardijančiu šūkiu.
Nekantriai laukiame premjerų
Klaipėdos šiandienos laikotarpį koncerte atstovavo nauji Klaipėdoje gyvenančių ir kuriančių lietuvių kompozitorių kūriniai. „Nekantraudami laukėme talentingos, produktyvios, plačiai žinomos kompozitorės L. Narvilaitės kūrinio ištraukos iš kelių autorių kuriamos istorijų operos „Klaipėda“, kurios premjera įvyks šų metų vasarą. Intriguojantį fragmentą atliko KVMT choras (chormeisteris V. Konstantinovas), orkestras, solistai R. Petrauskaitė ir Š. Šapalas. Kompozitorius V. Konstantinovas taip pat yra vienas iš būsimos operos „Klaipėda“ autorių, tačiau koncerte girdėjome kitą, pirmą kartą atliktą, jo veikalą – 2022 m. sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė“. Maestro V. Konstantinovas puikiai pažįsta Mažosios Lietuvos liaudies dainas, jų savybes, yra sukūręs ne vieną kompoziciją, remdamasis šio krašto dainų motyvais, tad neabejotina, kad ir šis kūrinys gražiai įsilies į Klaipėdos krašto dienos atmosferą ir bus pamėgtas publikos“,- sako D. Kšanienė.
Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį priminė koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekta Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935–1936) pirmoji dalis „O Fortuna“. Šis kūrinys anonsavo vasarą vyksiantį III-iąjį Klaipėdos festivalį, kuriame numatoma kantatos sceninio pastatymo premjera Klaipėdos elinge.
DKFOTO nuotr.
Paieška nedavė rezultatų