logo
Krepšelis: 0
logo
Krepšelis: 0
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Operos „Lokys“ režisierius Gintaras Varnas: šiais laikais dainuoti gerai – būtina, bet nepakankama sąlyga

Žinomas režisierius Gintaras Varnas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre su meile ir atidumu stato Broniaus Kutavičiaus operą „Lokys“, skirtą 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Publika nekantriai laukia spalio 7, 8 ir 22 dienomis Žvejų rūmuose įvyksiančių premjerinių operos spektaklių.

Su rudeniu grįžta Šiuolaikinio šokio asociacijos pamokos – ir profesionalams, ir senjorams

Šiuolaikinio šokio asociaciją (ŠŠA), kurią sudaro net 64 profesionalūs šiuolaikinio šokio lauko pedagogai, atlikėjai ir choreografai, šiemet mini 15-kos metų sukaktį ir kviečią į dar vieną šokio sezoną.

Belaukiant operos „Lokys“ premjeros atskleidžiamos užkulisių paslaptys

Artėjant Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerai, kviečiame pasižvalgyti po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užkulisius ir išvysti kaip gimsta operos sceniniai rūbai bei atributai.

Mantas Stonkus: Gelminei sunku bučiuotis su manim prie kitų žmonių

Komedija „Gal nedarom tragedijos“ su Giedriumi Savicku, Mantu Stonkumi, Gelmine Glemžaite ir Milda Noreikaite leidosi į gastroles po Lietuvą. Paskelbus spalio ir lapkričio datas, publikos susidomėjimas muša rekordus – kai kur jau prireikė papildomų parodymų. „Sprendžiant iš žiūrovų reakcijos, mums gerai pavyko“, – sako G. Savickas.

Ambicingas sumanymas pasiteisino – muzikinė sakmė kitą vasarą sugrįžta į Trakus

Po sėkmingai įvykusios ansamblio „Lietuva“ premjeros, skelbiamos naujos muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ pasirodymų datos. Į kitų metų vasarą perkeltas spektaklis atgims 2023 m. rugpjūčio 18-19 dienomis Trakų salos pilyje. Daliaus Abario režisuotas spektaklis vėl sugrąžins į Vytauto Didžiojo laikus bei moderniai atskleis gyvą dviejų tautų legendą.

Svarbiausios naujojo teatrų sezono naujienos

Įsibėgėja naujasis šių metų teatrų sezonas ir didžiausio bilietų platintojo „Bilietai.lt“ valdoma svetainė „Teatrai.lt“ pristato svarbiausias 2022-2023 metų premjeras. „Teatras prasideda čia!“ devizu besivadovaujanti ir didžiausią spektaklių pasirinkimą siūlanti platforma „Teatrai.lt“ pristato scenos naujienas, kurių teatro mėgėjams nevalia praleisti.

Dirigentas Martynas Staškus kviečia atsakymų į egzistencinius klausimus ieškoti kartu su operos „Lokys“ herojais

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjai spalio 7-8 ir 22 dienomis Žvejų rūmuose išvys sceniniam gyvenimui atgimstančios Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, premjerą. Tarp naujojo pastatymo kūrėjų – muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, į operos „Lokys“ muzikos ir scenarijaus subtilybes neriantis ne pirmą kartą.

Šeiko šokio teatro premjeroje – 260 kilogramų mėlynų pelenų

Šiemet Klaipėda mini 770 metų miesto įkūrimo jubiliejų, o Europa – Heinricho Schliemanno, Trojos atradėjo, gimimo 200-ąsias metines. Šiame kontekste Šeiko šokio teatras pristato premjerą, šokio spektaklį „Indigo. Das Schliemann Projekt“, kurį įkvėpė ši XIX a. asmenybė, jos kontrastinga biografija ir sąsajos su Klaipėda. Spektaklis apgaubtas archeologijos paslapties: tarsi iš molio kylančių figūrų, mumijų, o gal fosilijų ir mėlynų pelenų lietaus. Tai kūrinys apie (ne)pasiekiamą svajonę, aistringą ir nuožmų tikslo siekimą, tiesą ir melą, kuriamą įvaizdį ir realybę, bei nesibaigiančias savęs paieškas. Premjera pristatoma rugsėjo 27, 28 d. 19 val. „HOFO“ kiemo angare, Klaipėdoje.

Klaipėdos muzikinio teatro technologinės įrangos publika nepamatys Technologinė įranga Muzikiniame teatre atliks nepastebimą, tačiau ypatingai svarbų vaidmenį

„Į rekonstruojamą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalį jau montuojama technologinė įranga!“, – akcentuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas, pasakodamas apie svarbų etapą šio teatro rūmų rekonstrukcijoje.

Naujas Muzikinio teatro sezonas: pasimatymai su publika vyks ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje bei užsienyje

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) 2022 metų rudenį publiką kvies į išskirtines premjeras bei į publikos jau pamėgtus spektaklius, gastroliuos Lietuvoje ir užsienyje. Publikos laukia ne tik žmogiškumo klausimus gvildenanti opera „Lokys“, šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“ pasakojantis apie šių dienų moterų iššūkius ir atsakomybes, atgimstantis miuziklas „Čikaga“, bet ir naujovė – edukaciniai renginiai arba galimybė stebėti spektaklių repeticijas bei diskutuoti su jų kūrėjais.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro abonementas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasiruošęs apdovanoti ištikimiausius savo gerbėjus Iki spalio 31 d. interneto svetainėje www.klaipedosmuzikinis.lt perkant ne mažiau kaip po 2 bilietus į nemažiau kaip 3 spektaklius – taikoma 50 procentų nuolaida!

Klaipėdos muzikinio teatro kvietimas aukoti kraują sulaukė didelio donorų susidomėjimo

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro organizuota kraujo donorystės akcija sulaukė didelio susidomėjimo: kraują aktyviai aukojo ne tik Muzikinio teatro darbuotojai, bet ir aplinkinių įstaigų darbuotojai, studentai ar tiesiog praeiviai.

Muzikinis teatras ir istorinio laivų statytojo Pauliaus Lindenau anūkas planuoja bendrus projektus

Žinomo laivų statytojo Pauliaus Lindenau istorinis elingas kasmet tampa jūrą ir meną sujungiančia scena išskirtiniams Klaipėdos festivalio pastatymams. Į šį „uostą“ jau trejus metus atplaukdavo Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ laivas, o 2023 metais žiūrovus nustebins nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) premjera.

Šiuolaikinio šokio asociacijos vasara: kultūrinės atskirties mažinimas Lietuvoje ir tarptautiniai projektai

Lietuvoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad kultūros prieinamumas mažesniuose miesteliuose, kaimuose ir kitose gyvenvietėse vis dar ribotas – dažnai trūksta tiek profesionaliojo meno pasiūlos, tiek gyventojų susidomėjimo. Šiuolaikinio šokio asociacija (ŠŠA) trečius metus iš eilės prisideda prie reikalingų pokyčių – šokio menininkai vasarą praleidžia rezidencijose Lietuvos regionuose, kur ne tik vysto savo kūrybą, bet ir pristato šiuolaikinį šokį įtraukdami vietos bendruomenes. Rugpjūtį ŠŠA nariai taip pat tęsė rezidencijų mainus su Švedijos ir Italijos kūrėjais.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras koncertuos Anykščiuose, Panevėžyje ir Birštone

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, atvyksta į Anykščius, Panevėžį ir Birštoną. Kartu su solistais, vienu žymiausių Lietuvos baritonų Vytautu Juozapaičiu ir sopranu Ieva Barbora Juozapaityte, rugsėjo 21 d. orkestras koncertuos Anykščių kultūros centre, rugsėjo 23 d. Panevėžio kultūros centre bendruomenių rūmuose, rugsėjo 24 d. Birštono kultūros centre. Čia klausytojai galės išgirsti klasikos šedevrais tapusių G. Verdi, G. Puccini, V. Bellini, Ch. Gounod ir kitų operų arijų programą.
Belaukiant intriguojančio siužeto Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, kviečiame pasidomėti kuo išskirtinis kompozitorius, kurio vaizduotės ir gabumų dėka pasaulis išgirdo vieną gražiausių kada nors Lietuvoje sukurtų operų. 

Praėjusių amžių magija atgyjanti muzikoje 
Bronius Kutavičius - lietuviško minimalizmo pradininkas, Antano Račiūno kompozicijos klasės absolventas, pats išauginęs savo mokinių kompozitorių būrį. Už savo kūrybą apdovanotas Lietuvos valstybine premija, Lietuvos Nacionaline premija bei pelnęs festivalio „Probaltica“ (Torunė, Lenkija) prizą už kūrybinius laimėjimus, pagerbtas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, taip pat Karininkų kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai, ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Jam skirtas ir Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizas už kūrybą, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) „Metų autoriaus“ apdovanojimas, tačiau didžiausias įvertinimas kompozitoriui – skambanti jo muzika. B. Kutavičiaus sukurta muzika vertinama ne tik Lietuvoje, ji atliekama įvairiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose užsienyje – Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, JAV, Meksikoje, Rusijoje ir kitur. Kai kuriose šalyse surengti kompozitoriaus autoriniai koncertai. 
B. Kutavičiaus kūrybinis palikimas gausus įvairaus žanro kūrinių: tarp ryškiausių 5 oratorijos: „Panteistinė“ (1970 m.), „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978 m.), „Iš jotvingių akmens“ (1983 m.), „Pasaulio medis“ (1986 m.), „Magiškasis sanskrito ratas“ (1990 m.), dideli vokaliniai orkestriniai ciklai „Jeruzalės vartai“ ir „Metai“, „Epitafija praeinančiam laikui“ chorui ir orkestrui (1998 m.), kantata „Du paukščiai girių ūksmėj“, „Mažasis spektaklis“ (1975 m.), operos „Lokys“ (2000 m.) ir „Kaulo senis ant geležinio kalno“ (1976 m.), opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“. 

Kūriniai neturintys ribų 
Anot Lietuvos muzikos informacijos centro surinktos medžiagos, B. Kutavičiaus kūryba išėjo toli už grynosios muzikos ribų apimdama platų kultūrinį kontekstą bei atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Apie B. Kutavičiaus kūrybą išleistos net keturios knygos, įrašytos aštuonios autorinės kompaktinės plokštelės. 
 „Tai yra vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių. Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių. Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis. Jis buvo labai kūrybiškai nuoširdi asmenybė ir nepaisant to, kad didžiausi jo kūriniai buvo sukurti labai sudėtingu laikotarpiu, priespaudoje, jis sugebėjo niekada neatsižadėti savo kūrybos tikslų ir jo ryškiausi kūriniai kaip „Paskutinės pagonių apeigos“, oratorija „Iš jotvingių akmens“ turbūt išliks kaip tam tikras kultūros ženklas – kaip ir Čiurlionio simfoninės poemos“, – sako Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius. 

Gimę iš nuojautos 
B. Kutavičius yra sakęs, kad jo kūriniai ateina iš širdies, vidinės nuojautos. Esą kartais muziką jis net susapnuojantis, tad tenka keltis naktį ir užsirašyti: „nors dažniausiai muzika gimsta po ilgo galvojimo, mintyse dėliojimo, jos girdėjimo ir matymo. Mėgstu vaikščiodamas viską apgalvoti. Ir laikausi tokios nuomonės: šimtą kartų pagalvok, vieną kartą užrašyk. Norint kurti, reikia visą save atiduoti. Atiduoti viską, ką gali. Paviršutiniškai geriau nieko nedaryti“.  
Apie B. Kutavičiaus kūrybą specialistai, muzikologai atsiliepia ypač gerai. Teigiama, jog jai būdingas savitas laiko ir erdvės traktavimas, muzikos teatrališkumas, išsilaisvinimas nuo bet kokio akademiškumo, minties koncentracija, pasitelkiant nedaug išraiškos priemonių. Jo kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, įvairaus pobūdžio simboliai. Muzika akivaizdžiai turi glaudų ryšį su praeitimi, Lietuvos kultūra ir istorija, mūsų tautos pasaulėjauta. 
Tuo tarpu B. Kutavičius žavėjo ir stebino savo bendražygius bei talento gerbėjus ne tik kūryba, bet ir begaliniu kuklumu: „Niekada nesupratau, kodėl gabūs žmonės giriasi. Ne jų nuopelnas, kad yra galbūt pralaidesni, atviresni idėjoms už kitus. Kūryba – tai gamtos dovana“.  

Istorinių asmenybių susitikimas 
Ar žinojote, kad Panevėžyje kompozitorius B. Kutavičius kūrė muziką kai kuriems čia statytiems spektakliams, tarp jų ir vienam iš paskutinių Juozo Miltinio režisuotų „Requiem vienuolei“. Kompozitorius artimai draugavo su teatralais Vaclovu Blėdžiu, Donatu Banioniu ir kitais. „Visi jie buvo J. Miltinio mokiniai, o aš galėjau pasigirti režisieriaus mokytoju buvęs“, – ne kartą yra pasakojęs kompozitorius B. Kutavičius.  
J. Miltinis norėjo išmokti griežti smuiku, tad prašė jį pamokyti garsų smuikininką ir pedagogą V. Kligį, tačiau šis nesutiko. Smuikininkas nusiuntė pas J. Miltinį geriausią savo mokinį B. Kutavičių. Būsimasis kompozitorius žinomą režisierių mokyti nuo pradėjo nuo pačios muzikinės pradžios – taisyklingos laikysenos, smuiko paėmimo, pirmų natų. Pamokos truko kelis metus. 
B. Kutavičių domino praėję amžiai, tad jis sakydavo: „nežinau, ką paaukočiau už vieną Vytauto laikų dieną“. Savo sodyboje kaime, netoli Merkinės, kompozitorius buvo įsirengęs mažą muziejų bei kaupė senovinius buities rakandus, kuriuos panaudodavo ir kūrybiniam įkvėpimui žadinti. Kai kuriuos pats surasdavo, kai ką žinantys jo pomėgį padovanodavo. Būdavo, atvažiuoja menininkas į sodybą ir randa senovinių daiktų paliktų prie durų. „Turiu šukas linams, kurios skamba mano „Magiškajame sanskrito rate“, linų minyklę, daug kitų rykų“, – yra pasakojęs kompozitorius. 

Opera „Lokys“ 
"Bronius Kutavičius yra vienas unikaliausių ir stipriausių šiandienos muzikos kūrėjų, - teigė įrašų kompanijos „Ondine“ vadovas Reijo Kiilunenas, tarptautinei publikai pristatęs lietuvišką CD - "Bronius Kutavičius. Lokys".  B. Kutavičiaus opera "Lokys" (2000) neabejotinai buvo labiausiai laukta 1999/2000 m. koncertinio sezono nacionalinė premjera. Tai buvo pirmoji nauja opera, nepriklausomybės metais pastatyta pagrindinėje Lietuvos operos scenoje, ir pirmasis "Vilniaus festivalio", įtakingiausio tokio pobūdžio krašto renginio, scenos veikalo užsakymas. Projektą inspiravo JAV gyvenančios lietuvių rašytojos Aušros Sluckaitės libretas pagal Prospero Merimée novelę "Lokys", o jį realizuoti buvo pakviesti žymūs lietuvių menininkai - kompozitorius B. Kutavičius, teatro režisierius Jonas Jurašas, dailininkas Mindaugas Navakas; sutelktos rimtos operos solistų pajėgos - Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis, Inesa Linaburgytė, Irena Zelenkauskaitė ir kiti. Muzikiniam operos pastatymui vadovavo dirigentas Martynas Staškus. 

Tikro ir anapusinio pasaulio susidūrimas 
"Lokys" - trečioji B. Kutavičiaus opera, tačiau pirmasis kompozitoriaus muzikos veikalas LNOBT scenoje rodytas iki 2007 m. Prieš kūrinio premjerą kompozitorius prisipažino nuo seno svajojęs parašyti tradicinę operą XIX a. stiliumi su dideliu orkestru, choru, baletu. Operos ašis - meilės ir likimo drama, realaus ir anapusinio pasaulių susidūrimas. Šie gana tipiški romantinei operai motyvai "Lokyje" yra vieninteliai saitai su tokia operos tradicija. Nors kompozitorius teigė siekęs atsiriboti ir nuo XX a. operinės muzikos stereotipų (ypač vokalo), "Lokio" sąsajos būtent su šio amžiaus operos tradicija yra akivaizdžios. Muzikinėje partitūroje individualios kompozitoriaus idiomos natūraliai susipina su įvairių epochų muzikos stilizacijomis, o muzikinės medžiagos įvairovę bei greitą sceninio veiksmo kaitą valdo instrumentinei muzikai būdingi principai: minimalizmui tipiški repeticija ir transponavimas, modernizmui artimi polifoniniai kontrastai, postmoderizmui - koliažo technika, ekstramuzikinės formos.
 
Operos „Lokys“ premjerą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rengia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant operą LNOBT bei rengiant operos įrašą kompaktinei plokštelei, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Susidomėję labai laukiami spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. 

Parengta pagal spaudą 
Pirkti bilietą B. Kutavičius "Lokys" I premjera B. Kutavičiaus jubiliejui B. Kutavičius "Lokys" I premjera B. Kutavičiaus jubiliejui Kultūros centras Žvejų rūmai, Klaipėda 13.00 - 31.00
Saugok gamtą – rinkis skaitmeninį IšmanųBilietą!
IšmanusBilietas – visų renginių bilietai visada tavo telefone.
Daugiau informacijos čia!
Pirkti bilietą B. Kutavičius "Lokys" II premjera B. Kutavičius "Lokys" II premjera Kultūros centras Žvejų rūmai, Klaipėda 13.00 - 31.00
Saugok gamtą – rinkis skaitmeninį IšmanųBilietą!
IšmanusBilietas – visų renginių bilietai visada tavo telefone.
Daugiau informacijos čia!
Pirkti bilietą KVMT | LOKYS (edukacinis renginys) KVMT | LOKYS (edukacinis renginys) Kultūros centras Žvejų rūmai, Klaipėda 6.00
Saugok gamtą – rinkis skaitmeninį IšmanųBilietą!
IšmanusBilietas – visų renginių bilietai visada tavo telefone.
Daugiau informacijos čia!
Pirkti bilietą B. Kutavičius "Lokys" III premjera B. Kutavičius "Lokys" III premjera Kultūros centras Žvejų rūmai, Klaipėda 10.60 - 27.00
Saugok gamtą – rinkis skaitmeninį IšmanųBilietą!
IšmanusBilietas – visų renginių bilietai visada tavo telefone.
Daugiau informacijos čia!