Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.LEGENDINIAM LIETUVOS TEATRO SPEKTAKLIUI „NUSIŠYPSOK MUMS, VIEŠPATIE“ – 30 METŲ
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre lapkričio 5 d. buvo paminėta režisieriaus Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ premjera, ta proga VMT įvyko parodos atidarymas skirtas spektaklio 30-mečiui. Į Lietuvos teatro aukso fondą įtraukto kūrinio premjera įvyko 1994 m. lapkričio 4 d. tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame teatre, kuriame glaudėsi vietos dar neturėjusi Mažojo teatro trupė.
Spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ – brandus ir menine kalba turtingas darbas, žymėjęs ir reikšmingus pokyčius Mažojo teatro istorijai, ir režisūrinės kalbos raidai Lietuvoje. Teatrologė D. Šabasevičienė tuo metu pasirodžiusį sceninį kūrinį pavadino „Mažojo teatro išpažįstamų etinių ir estetinių idėjų kondensatu“. Apie išskirtinį scenos meno kūrinį kalba Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėjas Vincentas Klipčius.
Lapkričio 5 d. atidarytoje parodoje paminėti spektaklio trisdešimtmečiui eksponuotos 9 nuotraukos iš spektaklio, 5 nuotraukos – kadrai, daryti filmuojant juostą „Mažasis“ grįžta namo“ (rež. V. Damaševičius ir J. Matonis), kurioje teatralizuotai pasakojama Mažojo teatro istorija. 1996 m. ir 2005 m. nuotraukų autorius – žymus Lietuvos teatro scenos fotografas Dmitrijus Matvejevas.
Parodos atidaryme Mažojo teatro vardu sveikinimo žodį tarė Vilniaus mažojo teatro vadovo pavaduotoja Daiva Baltūsytė-Len, spektaklio idėjos autorius ir mecenatas Daumantas Levas Todesas, spektaklyje Efraimo vaidmenį sukūręs aktorius Sigitas Račkys, savo ir tėvo žodžiais apie spektaklį kalbėjo Grigorijaus Kanovičiaus sūnus, poetas Sergejus Kanovičius, mintimis ir įspūdžiais dalinosi nuotraukų autorius Dmitrijus Matvejevas.
Spektaklis buvo sukurtas pagal litvakų rašytojo, jonaviškio Grigorijaus Kanovičiaus romanų dilogiją „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“. Romanuose psichologiškai įtaigiai ir spalvingai įamžinti realių žmonių gyvenimai – lyg paminklas žydų tautai, žmonėms, amžinosioms vertybėms. Šiandien juokaujama, kad spektaklio kūrimo procesas buvo toks turtingas ir įdomus, kad apie jį būtų galima rašyti atskirą romaną.
G. Kanovičiaus romanai originalo kalba pasirodė 1989 m. ir 1991 m., kai Lietuva išgyveno lūžio metus. Nepriklausomybės pradžia nebuvo lengva ir meno pasauliui, tad kiekvienas pasirodęs aukšto meninio lygio darbas tapdavo dideliu kultūriniu laimėjimu. Stambios apimties romaną adaptuoti scenai buvo tikras iššūkis. Kūrinio inscenizacijai pamatus sudėjo kino režisierius Almantas Grikevičius, 1993 m. bandęs paversti jį kino filmu. Visgi, kino industrijai išgyvenant sunkmetį, romanas ėmė keltis į teatro sceną – iš pradžių, žinoma, tik idėjiškai.
Teatro kūrybiniu procesu patikėjo verslininkas Daumantas Levas Todesas – jis laikomas spektaklio idėjos autoriumi, taip pat prie spektaklio įgyvendinimo prisidėjusio finansiškai. D. Todeso siūlymu spektaklio idėja pradeda vystytis Mažajame teatre. Jis tampa saitu sujungusiu kūrybinę grupę su į Izraelį persikeliančiu gyventi romanų autoriumi.
Pagrindinis Efraimo ben Jokūbo Dudako vaidmuo teko aktoriui Sigitui Račkiui, tuo metu atlikusiam Galilėjaus vaidmenį ką tik pasirodžiusiame R. Tumino spektaklyje „Galilėjus“, pagal B. Brechto pjesę. Spektakliui suvaidinti pasirodė negana vien Mažojo teatro trupės aktorių – Šmulės Senderio vaidmeniui aktorius Vytautas Grigolis atvyko iš Kauno, Avnerį Rozentalį suvaidinti aktorius Gediminas Girdvainis buvo pakviestas iš Jaunimo teatro, o charizmatiškai meistriškam Chloinei-Genechui vaidmeniui buvo pasirinktas aktorius Vytautas Šapranauskas.
Statyti kūrinį buvo pasiūlyta Rimui Tuminui, tuo metu buvusiam Norvegijoje. Oslo mieste režisierius kūrė spektaklį „Vyšnių sodas“. Scenoms sujungti pasirinkta kelionės tema, plačiai ir įvairiais kampais plėtojama meno kūriniuose. Atokioje vietoje gyvenantis akmentašys Efraimas sužino, kad Vilniuje jo sūnus Hiršas pasikėsino į generalgubernatorių – jis suimtas ir bus teisiamas. Efraimas su kaimynu Šmule Senderiu ruošiasi į kelionę, prie jų nori jungtis ir pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jis praradęs parduotuvę, liūdnas ir nelaimingas. Vėliau prie jų prisišlieja Chloinė-Genechas, galiausiai Palestinietis.
Ypatingas spektaklyje atsiradęs Palestiniečio personažas (akt. Andrius Žebrauskas), kurio nebuvo romanuose ir kuris reikšmingas pasidaro išryškinant spektaklį jungiančią giją. Kelionė į Vilnių – ne tik tiesioginis keliavimas į mažą to meto miestą, bet ir tarpinė stotelė žydui kelionėje į Pažadėtąją žemę. R. Tumino spektaklyje kelionė įgijo ir dar vieną prasmę – amžino judėjimo, kuriame dalyvauja žmogus su jausmais, lūkesčiais, skausmu. Spektaklyje personažai išlaiko savąjį spalvingumą, psichologinę gelmę, jų nepamesti padėjo romanas, bet, kaip teatre ir tikimasi, scenoje jie buvo pakylėjami į simbolinę plotmę, tampo alegoriški, artimi kiekvienam. Emocinę spektaklio įtampą kūrė kompozitoriaus Fausto Latėno muzika, jai buvo būdinga besikartojanti muzikinė kompozicija. Charakterių sceninei išraiškai reikšmingi buvo kruopščiai kostiumų dailininkės Aleksandros Jacovskytės parinkti drabužių elementai: Efraimui – paltas-maišas, Chloinei – kepurėlė-jarmulka, Avneriui – bildantys mediniai batai, Šmulei – katiliukas. Ryškiausias scenografo, dailininko Adomo Jacovskio kurtos scenografijos elementas spektaklyje – iš virtinės daiktų „sulipęs“ žydų vežimas, vėlgi, ir tiesioginis, ir universalus kelionės ir paties gyvenimo simbolis. Scenografijoje buvo panaudota ir autentiškų detalių, rastų žydų kvartale.
„Nusišypsok mums, Viešpatie“ buvo bene pirmas spektaklis lietuvių teatro scenoje, kuriame žydai pavaizduoti ne kaip stereotipinės figūros, bet įvairiausių spalvų pilni veikėjai. Jie neturėjo įprasto, į parodiją linkusio akcento, buvo unikalūs, ryškūs, skirtingi. Kultūriniu požiūriu reikšminga ir F. Latėno muzikinė detalė – kompozitorius spektaklyje žydų giesmę sujungė su lietuviškos dainos motyvu.
Spektaklis laimėjo net tris šv. Kristoforus (dab. „Auksinis scenos kryžius“) – už geriausią režisūrą, geriausią muziką ir geriausią vyro vaidmenį (G. Girdvainis). Tais pačiais metais režisieriui R. Tuminui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už spektaklius „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apart to, kad spektaklis aplankė daug tarptautinių teatrų festivalių, Mažasis teatras gauna valstybinio teatro vardą. 1996 m. G. Kanovičiaus romanų dilogija pasirodo ir lietuviškai – ją meistriškai išverčia žinomas vertėjas Feliksas Vaitiekūnas, atidus tiek autoriaus stiliui, tiek žydiško konteksto perteikimui lietuviškai kultūrai.
Spektaklis rodytas iki 2006 m. Būtent tais metais, sulaukęs 55 m., mirė aktorius Vytautas Grigolis, kuo pakeisti aktorių taip ir nebuvo rasta – vaidmuo buvo pernelyg „suaugęs“ su jį įkūnijusiu aktoriumi V. Grigoliu.
Spektaklio kūrybinė grupė: inscenizacijos autoriai – Rimas Tuminas ir Almantas Grikevičius, režisierius – Rimas Tuminas, scenografas – Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, kompozitorius – Faustas Latėnas. Spektaklyje vaidino: Sigitas Račkys, Vytautas Grigolis, Gediminas Girdvainis, Vytautas Šapranauskas, Andrius Žebrauskas, Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Rasa Jakučionytė, Almantas Šinkūnas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Eglė Čekuolytė, Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė, Evaldas Jaras, Vilius Petrauskas ir Valentinas Tudorakė.
Spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ – brandus ir menine kalba turtingas darbas, žymėjęs ir reikšmingus pokyčius Mažojo teatro istorijai, ir režisūrinės kalbos raidai Lietuvoje. Teatrologė D. Šabasevičienė tuo metu pasirodžiusį sceninį kūrinį pavadino „Mažojo teatro išpažįstamų etinių ir estetinių idėjų kondensatu“. Apie išskirtinį scenos meno kūrinį kalba Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėjas Vincentas Klipčius.
Lapkričio 5 d. atidarytoje parodoje paminėti spektaklio trisdešimtmečiui eksponuotos 9 nuotraukos iš spektaklio, 5 nuotraukos – kadrai, daryti filmuojant juostą „Mažasis“ grįžta namo“ (rež. V. Damaševičius ir J. Matonis), kurioje teatralizuotai pasakojama Mažojo teatro istorija. 1996 m. ir 2005 m. nuotraukų autorius – žymus Lietuvos teatro scenos fotografas Dmitrijus Matvejevas.
Parodos atidaryme Mažojo teatro vardu sveikinimo žodį tarė Vilniaus mažojo teatro vadovo pavaduotoja Daiva Baltūsytė-Len, spektaklio idėjos autorius ir mecenatas Daumantas Levas Todesas, spektaklyje Efraimo vaidmenį sukūręs aktorius Sigitas Račkys, savo ir tėvo žodžiais apie spektaklį kalbėjo Grigorijaus Kanovičiaus sūnus, poetas Sergejus Kanovičius, mintimis ir įspūdžiais dalinosi nuotraukų autorius Dmitrijus Matvejevas.
Spektaklis buvo sukurtas pagal litvakų rašytojo, jonaviškio Grigorijaus Kanovičiaus romanų dilogiją „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“. Romanuose psichologiškai įtaigiai ir spalvingai įamžinti realių žmonių gyvenimai – lyg paminklas žydų tautai, žmonėms, amžinosioms vertybėms. Šiandien juokaujama, kad spektaklio kūrimo procesas buvo toks turtingas ir įdomus, kad apie jį būtų galima rašyti atskirą romaną.
G. Kanovičiaus romanai originalo kalba pasirodė 1989 m. ir 1991 m., kai Lietuva išgyveno lūžio metus. Nepriklausomybės pradžia nebuvo lengva ir meno pasauliui, tad kiekvienas pasirodęs aukšto meninio lygio darbas tapdavo dideliu kultūriniu laimėjimu. Stambios apimties romaną adaptuoti scenai buvo tikras iššūkis. Kūrinio inscenizacijai pamatus sudėjo kino režisierius Almantas Grikevičius, 1993 m. bandęs paversti jį kino filmu. Visgi, kino industrijai išgyvenant sunkmetį, romanas ėmė keltis į teatro sceną – iš pradžių, žinoma, tik idėjiškai.
Teatro kūrybiniu procesu patikėjo verslininkas Daumantas Levas Todesas – jis laikomas spektaklio idėjos autoriumi, taip pat prie spektaklio įgyvendinimo prisidėjusio finansiškai. D. Todeso siūlymu spektaklio idėja pradeda vystytis Mažajame teatre. Jis tampa saitu sujungusiu kūrybinę grupę su į Izraelį persikeliančiu gyventi romanų autoriumi.
Pagrindinis Efraimo ben Jokūbo Dudako vaidmuo teko aktoriui Sigitui Račkiui, tuo metu atlikusiam Galilėjaus vaidmenį ką tik pasirodžiusiame R. Tumino spektaklyje „Galilėjus“, pagal B. Brechto pjesę. Spektakliui suvaidinti pasirodė negana vien Mažojo teatro trupės aktorių – Šmulės Senderio vaidmeniui aktorius Vytautas Grigolis atvyko iš Kauno, Avnerį Rozentalį suvaidinti aktorius Gediminas Girdvainis buvo pakviestas iš Jaunimo teatro, o charizmatiškai meistriškam Chloinei-Genechui vaidmeniui buvo pasirinktas aktorius Vytautas Šapranauskas.
Statyti kūrinį buvo pasiūlyta Rimui Tuminui, tuo metu buvusiam Norvegijoje. Oslo mieste režisierius kūrė spektaklį „Vyšnių sodas“. Scenoms sujungti pasirinkta kelionės tema, plačiai ir įvairiais kampais plėtojama meno kūriniuose. Atokioje vietoje gyvenantis akmentašys Efraimas sužino, kad Vilniuje jo sūnus Hiršas pasikėsino į generalgubernatorių – jis suimtas ir bus teisiamas. Efraimas su kaimynu Šmule Senderiu ruošiasi į kelionę, prie jų nori jungtis ir pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jis praradęs parduotuvę, liūdnas ir nelaimingas. Vėliau prie jų prisišlieja Chloinė-Genechas, galiausiai Palestinietis.
Ypatingas spektaklyje atsiradęs Palestiniečio personažas (akt. Andrius Žebrauskas), kurio nebuvo romanuose ir kuris reikšmingas pasidaro išryškinant spektaklį jungiančią giją. Kelionė į Vilnių – ne tik tiesioginis keliavimas į mažą to meto miestą, bet ir tarpinė stotelė žydui kelionėje į Pažadėtąją žemę. R. Tumino spektaklyje kelionė įgijo ir dar vieną prasmę – amžino judėjimo, kuriame dalyvauja žmogus su jausmais, lūkesčiais, skausmu. Spektaklyje personažai išlaiko savąjį spalvingumą, psichologinę gelmę, jų nepamesti padėjo romanas, bet, kaip teatre ir tikimasi, scenoje jie buvo pakylėjami į simbolinę plotmę, tampo alegoriški, artimi kiekvienam. Emocinę spektaklio įtampą kūrė kompozitoriaus Fausto Latėno muzika, jai buvo būdinga besikartojanti muzikinė kompozicija. Charakterių sceninei išraiškai reikšmingi buvo kruopščiai kostiumų dailininkės Aleksandros Jacovskytės parinkti drabužių elementai: Efraimui – paltas-maišas, Chloinei – kepurėlė-jarmulka, Avneriui – bildantys mediniai batai, Šmulei – katiliukas. Ryškiausias scenografo, dailininko Adomo Jacovskio kurtos scenografijos elementas spektaklyje – iš virtinės daiktų „sulipęs“ žydų vežimas, vėlgi, ir tiesioginis, ir universalus kelionės ir paties gyvenimo simbolis. Scenografijoje buvo panaudota ir autentiškų detalių, rastų žydų kvartale.
„Nusišypsok mums, Viešpatie“ buvo bene pirmas spektaklis lietuvių teatro scenoje, kuriame žydai pavaizduoti ne kaip stereotipinės figūros, bet įvairiausių spalvų pilni veikėjai. Jie neturėjo įprasto, į parodiją linkusio akcento, buvo unikalūs, ryškūs, skirtingi. Kultūriniu požiūriu reikšminga ir F. Latėno muzikinė detalė – kompozitorius spektaklyje žydų giesmę sujungė su lietuviškos dainos motyvu.
Spektaklis laimėjo net tris šv. Kristoforus (dab. „Auksinis scenos kryžius“) – už geriausią režisūrą, geriausią muziką ir geriausią vyro vaidmenį (G. Girdvainis). Tais pačiais metais režisieriui R. Tuminui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už spektaklius „Vyšnių sodas“, „Galilėjus“ ir „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Apart to, kad spektaklis aplankė daug tarptautinių teatrų festivalių, Mažasis teatras gauna valstybinio teatro vardą. 1996 m. G. Kanovičiaus romanų dilogija pasirodo ir lietuviškai – ją meistriškai išverčia žinomas vertėjas Feliksas Vaitiekūnas, atidus tiek autoriaus stiliui, tiek žydiško konteksto perteikimui lietuviškai kultūrai.
Spektaklis rodytas iki 2006 m. Būtent tais metais, sulaukęs 55 m., mirė aktorius Vytautas Grigolis, kuo pakeisti aktorių taip ir nebuvo rasta – vaidmuo buvo pernelyg „suaugęs“ su jį įkūnijusiu aktoriumi V. Grigoliu.
Spektaklio kūrybinė grupė: inscenizacijos autoriai – Rimas Tuminas ir Almantas Grikevičius, režisierius – Rimas Tuminas, scenografas – Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė – Aleksandra Jacovskytė, kompozitorius – Faustas Latėnas. Spektaklyje vaidino: Sigitas Račkys, Vytautas Grigolis, Gediminas Girdvainis, Vytautas Šapranauskas, Andrius Žebrauskas, Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Rasa Jakučionytė, Almantas Šinkūnas, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Eglė Čekuolytė, Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė, Evaldas Jaras, Vilius Petrauskas ir Valentinas Tudorakė.
Paieška nedavė rezultatų