Skaityti daugiau
Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Į Vilnių atvyksta dramatiškasis klaipėdiečių „Requiem“
„Tai spektaklis apie dabartį. Mirusiesiems arba tiems, kurie liko gyvi. Žlugdančio, gniuždančio jausmo sujungimas su amžinybe, o tai jau savaime padeda. Galima pasakoti apie praeitį, fantazuoti apie ateitį, bet visas teatras yra šiandien. Jis skirtas tiems, kurie ateis ir žiūrės dabar. Tai, ką jie matys, turi juos sudominti šiandien ir padėti šiandien“, – apie savo spektaklį „Requiem“ jo kūrimo metu pavasarį kalbėjo režisierius Dmitrijus Krymovas. Abipus Atlanto pripažintas režisierius Klaipėdos dramos teatre sukūrė du spektaklius – „Fragmentą“ ir „Requiem“.
Sausio 18–19 dienomis „Requiem“ viešės Vilniuje, Valstybiniame jaunimo teatre. Tai pirmos ir kol kas vienintelės šio spektaklio gastrolės už uostamiesčio ribų.
Šiuo metu režisierius ruošiasi savo naujausioms premjeroms – abi jos vyks kovą, viena Niujorke, JAV, kita – Prahoje, Čekijoje. D. Krymovas augo žymių teatro šviesulių Anatolijaus Efroso ir Natalijos Krymovos šeimoje, tad teatras – neatsiejama jo asmenybės dalis. Savo karjerą teatre jis pradėjo kaip scenografas, sėkmingai juo dirbęs jis galiausiai nutarė save išbandyti platesniame meno pasaulyje, kaip dailininkas, instaliacijų kūrėjas – ir čia sulaukė nemažo pripažinimo. D. Krymovo kūriniai saugomi ne vienoje privačioje kolekcijoje bei muziejuose, tarp jų ir Vatikano muziejuje. Teatras vis tik liko svarbiausia jo, kaip menininko, raiškos erdve. D. Krymovo namai šiandien Niujorke, ten veikia jo kūrybinė laboratorija „Krymov Lab NYC“, burianti tarptautinį aktorių, scenografų, muzikantų, lėlininkų ir prodiuserių kolektyvą.
Lietuvai D. Krymovas puoselėja šiltus jausmus – dar vaikystėje čia lankydavosi kartu su šeima, tėvai turėjo brangių draugų tarp lietuvių menininkų. Jau pirmą kartą atvykęs dirbti į Klaipėdos dramos teatrą režisierius minėjo iškart ir be jokių trikdžių užmezgęs ryšį su aktoriais, kitais kūrybinės komandos nariais. Grįžimą Klaipėdoje kurti antrojo spektaklio, „Requiem“, jis apibūdino kaip jau prasidėjusios kūrybinės bendrystės su aktoriais tęsinį. Pastarajam spektakliui režisierius pasirinko koliažo principu dėliojamas skirtingų, rodos, tarpusavyje nesusijusių istorijų nuotrupas. Haruki Murakami kūrinio epizodas dera su ikonine siužeto citata iš Viljamo Šekspyro pjesės, makabriškai pritampa ir šiurpą kelianti karo scena, į tą pačią dėlionę telpa ir nostalgiškas režisieriaus sapnas, primenantis tolimą ir saugią vaikystę. „Mano profesinėje biografijoje yra toks neturinčių vieningo siužeto spektaklių tipas – jie susideda iš atskirų, daugiau ar mažiau susijusių scenų, kurias sujungia tam tikra tema. Dažniausiai gana pesimistinė tema. Nors pats spektaklis gali būti juokingas, – apibūdino D. Krymovas. – Taigi galvoje nuolat ritinėjasi tam tikri karoliukai, ir tereikia vieno momento, pavyzdžiui, Tomo, sakančio „Gal dar vieną spektaklį Klaipėdoje?“ (Tomas Juočys, Klaipėdos dramos teatro vadovas, – aut. past.), ir tie karoliukai ima vienas kito link judėti, lyg magneto veikiami geležies gabalėliai. Tarsi savaime atsiranda kažkoks siužetas be siužeto, kažkokia forma, tema. Karoliukai susiveria. Mano dėžutėse daug palaidų karoliukų, kai kažkas paprašo vėrinio, tada pradedu juos dėlioti. Taip atsirado ir „Requiem“.
Requiem tipo kūrinys gali būti apibūdinamas kaip paguoda mirusiojo sielai, jos palydėjimas į anapusybę. Režisierius pripažino, kad jį nuolat masina kurti spektaklius, kurie savo esme būtų muzikalūs – suskambėtų žiūrovams. „Man visada norėjosi sukurti spektaklį, kurio šerdis būtų ne siužetas, bet muzikalumas, tai tarsi idealas. Noriu, kad jo pabaigoje žiūrovas apimtas nuostabos pagalvotų: „O, aš supratau!“ Arba: „Nesupratau, bet pajutau!“ Tai įdomu. Papasakoti siužetą sunku, bet pasakoti be siužeto dar sunkiau“, – prieš spektaklio premjerą Klaipėdoje atviravo D. Krymovas.
Savąjį „Requiem“ režisierius dedikuoja vaikams – visiems gimusiems ar negimusiems, bet patekusiems į keistą, kartais žiaurų ir nepažinų pasaulį. D. Krymovas atviras – jis jaučiasi esąs sudužusio pasaulio dalimi, „mums visiems reikia requiem, nes situacija, kurioje esame – visi tarsi mirėme. Ir tie, kas už karą, ir tie, kas prieš karą – visi mirę. Dabar reikia suprasti, ką daryti toliau. Requiem yra pagalba ne tik mirusiesiems, bet ir gyviesiems jų tragedijoje“. Tad kūryba apskritai ir Klaipėdoje kurtasis „Requiem“ jam pastanga atgal į vienį sudėti šukėmis pažirusį pasaulį, net jei ši užduotis karais atrodo beviltiška.
Techniškai sudėtingais ir itin išradingais scenos pasauliais garsėjantis režisierius savo gerbėjų nenuvylė ir su „Requiem“. Spektaklio kūrimo metu aktorius ir kūrybinę komandą konsultavo nardymo specialistas ir kaskadininkas – naujų įgūdžių įgiję aktoriai scenoje atlikdami savo vaidmenis kartais peržengia patogaus būvio ribas. Scenos erdvėje lygiagrečiai su aktoriais pasirodo ir techniniai scenos darbuotojai – jie perstumdo dekoracijas, dar akimirka ir pasikeičia apšvietimas, tuomet prieš apstulbusių žiūrovų akis įvyksta mažas teatro stebuklas – paskiri daiktai ar neaiškios paskirties objektai susijungia į vieningą, įtikinančią visumą.
D. Krymovo „Requiem“ bus galima pamatyti Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje sausio 18 d. 15 ir 18 val. bei sausio 19 d. 16 val.
Sausio 18–19 dienomis „Requiem“ viešės Vilniuje, Valstybiniame jaunimo teatre. Tai pirmos ir kol kas vienintelės šio spektaklio gastrolės už uostamiesčio ribų.
Šiuo metu režisierius ruošiasi savo naujausioms premjeroms – abi jos vyks kovą, viena Niujorke, JAV, kita – Prahoje, Čekijoje. D. Krymovas augo žymių teatro šviesulių Anatolijaus Efroso ir Natalijos Krymovos šeimoje, tad teatras – neatsiejama jo asmenybės dalis. Savo karjerą teatre jis pradėjo kaip scenografas, sėkmingai juo dirbęs jis galiausiai nutarė save išbandyti platesniame meno pasaulyje, kaip dailininkas, instaliacijų kūrėjas – ir čia sulaukė nemažo pripažinimo. D. Krymovo kūriniai saugomi ne vienoje privačioje kolekcijoje bei muziejuose, tarp jų ir Vatikano muziejuje. Teatras vis tik liko svarbiausia jo, kaip menininko, raiškos erdve. D. Krymovo namai šiandien Niujorke, ten veikia jo kūrybinė laboratorija „Krymov Lab NYC“, burianti tarptautinį aktorių, scenografų, muzikantų, lėlininkų ir prodiuserių kolektyvą.
Lietuvai D. Krymovas puoselėja šiltus jausmus – dar vaikystėje čia lankydavosi kartu su šeima, tėvai turėjo brangių draugų tarp lietuvių menininkų. Jau pirmą kartą atvykęs dirbti į Klaipėdos dramos teatrą režisierius minėjo iškart ir be jokių trikdžių užmezgęs ryšį su aktoriais, kitais kūrybinės komandos nariais. Grįžimą Klaipėdoje kurti antrojo spektaklio, „Requiem“, jis apibūdino kaip jau prasidėjusios kūrybinės bendrystės su aktoriais tęsinį. Pastarajam spektakliui režisierius pasirinko koliažo principu dėliojamas skirtingų, rodos, tarpusavyje nesusijusių istorijų nuotrupas. Haruki Murakami kūrinio epizodas dera su ikonine siužeto citata iš Viljamo Šekspyro pjesės, makabriškai pritampa ir šiurpą kelianti karo scena, į tą pačią dėlionę telpa ir nostalgiškas režisieriaus sapnas, primenantis tolimą ir saugią vaikystę. „Mano profesinėje biografijoje yra toks neturinčių vieningo siužeto spektaklių tipas – jie susideda iš atskirų, daugiau ar mažiau susijusių scenų, kurias sujungia tam tikra tema. Dažniausiai gana pesimistinė tema. Nors pats spektaklis gali būti juokingas, – apibūdino D. Krymovas. – Taigi galvoje nuolat ritinėjasi tam tikri karoliukai, ir tereikia vieno momento, pavyzdžiui, Tomo, sakančio „Gal dar vieną spektaklį Klaipėdoje?“ (Tomas Juočys, Klaipėdos dramos teatro vadovas, – aut. past.), ir tie karoliukai ima vienas kito link judėti, lyg magneto veikiami geležies gabalėliai. Tarsi savaime atsiranda kažkoks siužetas be siužeto, kažkokia forma, tema. Karoliukai susiveria. Mano dėžutėse daug palaidų karoliukų, kai kažkas paprašo vėrinio, tada pradedu juos dėlioti. Taip atsirado ir „Requiem“.
Requiem tipo kūrinys gali būti apibūdinamas kaip paguoda mirusiojo sielai, jos palydėjimas į anapusybę. Režisierius pripažino, kad jį nuolat masina kurti spektaklius, kurie savo esme būtų muzikalūs – suskambėtų žiūrovams. „Man visada norėjosi sukurti spektaklį, kurio šerdis būtų ne siužetas, bet muzikalumas, tai tarsi idealas. Noriu, kad jo pabaigoje žiūrovas apimtas nuostabos pagalvotų: „O, aš supratau!“ Arba: „Nesupratau, bet pajutau!“ Tai įdomu. Papasakoti siužetą sunku, bet pasakoti be siužeto dar sunkiau“, – prieš spektaklio premjerą Klaipėdoje atviravo D. Krymovas.
Savąjį „Requiem“ režisierius dedikuoja vaikams – visiems gimusiems ar negimusiems, bet patekusiems į keistą, kartais žiaurų ir nepažinų pasaulį. D. Krymovas atviras – jis jaučiasi esąs sudužusio pasaulio dalimi, „mums visiems reikia requiem, nes situacija, kurioje esame – visi tarsi mirėme. Ir tie, kas už karą, ir tie, kas prieš karą – visi mirę. Dabar reikia suprasti, ką daryti toliau. Requiem yra pagalba ne tik mirusiesiems, bet ir gyviesiems jų tragedijoje“. Tad kūryba apskritai ir Klaipėdoje kurtasis „Requiem“ jam pastanga atgal į vienį sudėti šukėmis pažirusį pasaulį, net jei ši užduotis karais atrodo beviltiška.
Techniškai sudėtingais ir itin išradingais scenos pasauliais garsėjantis režisierius savo gerbėjų nenuvylė ir su „Requiem“. Spektaklio kūrimo metu aktorius ir kūrybinę komandą konsultavo nardymo specialistas ir kaskadininkas – naujų įgūdžių įgiję aktoriai scenoje atlikdami savo vaidmenis kartais peržengia patogaus būvio ribas. Scenos erdvėje lygiagrečiai su aktoriais pasirodo ir techniniai scenos darbuotojai – jie perstumdo dekoracijas, dar akimirka ir pasikeičia apšvietimas, tuomet prieš apstulbusių žiūrovų akis įvyksta mažas teatro stebuklas – paskiri daiktai ar neaiškios paskirties objektai susijungia į vieningą, įtikinančią visumą.
D. Krymovo „Requiem“ bus galima pamatyti Valstybiniame jaunimo teatre Vilniuje sausio 18 d. 15 ir 18 val. bei sausio 19 d. 16 val.
Paieška nedavė rezultatų