logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Skaityti daugiau

Įdomiausi balandžio renginiai Lietuvoje: Pasaulio ledo ritulio čempiontas, „69 Danguje“ sugrįžimas ir atsinaujinusi LVSO koncertų salė

Atšventę Velykas Lietuvoje džiaugsimės tiek gerėjančiais orais, tiek didžiule renginių įvairove. Balandį renginių mylėtojus kvies į sceną vienam vakarui sugrįžtančios „69 danguje“ merginos ir tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz“, o Vilniuje išvysime pasaulio ledo čempionato kovas.

Šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija“ – trys pasaulinės premjeros

Trys savaitgaliai ir šešios asmeniškos cirko kalba papasakotos istorijos. Iš jų – trys pasaulinės premjeros. Visa tai galės pamatyti, patirti, pajausti gegužės 30–birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai.

„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2023 metų scenos menininkai

Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.

Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai

2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.

Spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ atvyksta į Lietuvą

Puikios naujienos teatro gerbėjams – gegužės mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje pirmą kartą bus rodomas populiarusis spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ su talentingąja aktore Lija Achedžakova priešakyje.

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.

VILNIAUS MAŽOJO TEATRO AKTORIUS ARVYDAS DAPŠYS APDOVANOTAS VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA

Kovo 8 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje įvyko Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų pagerbimo renginys, tarp kurių buvo apdovanotas ir Valstybinio Vilniaus mažojo teatro trupės aktorius, režisierius Arvydas Dapšys. Premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus.

20 populiariausių 2023 metų renginių Lietuvoje: didžiausias koncertas per 30 metų ir nesustabdoma Jessica Shy

Didžiausias šalies bilietų pardavimo tinklas „Bilietai.lt“ skelbia populiariausių 2023 metų renginių dvidešimtuką. Praėjusiais metais Vilnių aplankiusi grupė „Imagine Dragons“ surengė didžiausią mokamą koncertą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o atlikėja Jessica Shy užėmė daugiausiai sąrašo pozicijų.

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.

70-ąjį jubiliejų pasitinkantis Rimantas Giedraitis: būti reikalingam – didžiausia laimė

Kovo 7 d. 70-ąjį gimtadienį švenčia fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantas.

„Mažvydo“ turo kulminacija Vilniuje: tarp svečių – garsūs istorikai ir prezidentas G.Nausėda

„Tokie kūriniai yra nemirtingi“, – sostinėje šeštadienį koliažinę operą „Mažvydas“ apibendrino gausus būrys žiūrovų. Vienas didžiausių ansamblio „Lietuva“ projektų po anšlaginio turo darkart sugrįžo į Vilniaus „Compensa“ koncertų salę. Sėkmingą įvertinimą pelniusi drama pagal Justiną Marcinkevičių sutraukė ir žinomus šalies istorikus bei garbius svečius, tarp kurių – į renginį atvykęs Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana.

Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!

Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.

Svarbiausi kovo renginiai Lietuvoje: „Hiperbolės legendų“ ir „Mokinukių“ sugrįžimas, „Freaks on Floor“ atsisveikinimas bei Moters diena

Pirmasis pavasario mėnuo džiugins ne tik bundančia gamta, bet ir renginių gausa visoje Lietuvoje. Kovo mėnuo bus paženklintas legendinių grupių sugrįžimais – vėl išvysime „Mokinukes“ ir „Hiperbolės“ legendas, tuo metu „Freaks on Floor“ su Justinu Jaručiu priešakyje savo klausytojams „ačiū“ ištars paskutinįkart.

„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju

„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.

Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis

Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!

Per amžius - Dainų šventės 100-mečiui skirta programa

Artėjant skambiausiam šimtmečio įvykiui, ansamblis „Lietuva“ kviečia pradėti švęsti su koncertine programa „Per amžius“. Nes per amžius keičiasi pasaulis, bet ne vertybės. Per amžius žaliuoja giria, o lapais skleidžiasi gyvybė – iš žmogaus į žmogų, iš atminties – į ateitį. Tradicija, kuri toliau mus vienija bei augina per amžius, o nenutrūkstama daina stiprina mus kaip bendruomenę. Dar iki būsimo renginio kviečiama prisiminti istoriją, prasidėjusią 1924-aisiais su pirma Dainų švente ir skaičiuojančią 100 metų.

,,Hiperbolės“ Legendos atskleidžia, kokie atlikėjai kartu pasirodys jubiliejiniuose koncertuose ir skelbia papildomą šou

Neseniai Lietuvą apskriejo džiugi žinia – 50-mečio proga į sceną grįžta grupės ,,Hiperbolės“ legendos. Planavę surengti tris koncertus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, muzikantai dėl didelio susidomėjimo skelbia papildomą pasirodymą – balandžio 19 dieną jie savo šou surengs ir Šiaulių arenoje.

Festivalyje „Kaunas Jazz“ koncertuos kylanti Brazilijos žvaigždė Dora Morelenbaum

Pavasarį vyksiantis 34-asis festivalis „Kaunas Jazz“ skelbia dar vieną šių metų programos vardą.

Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.

Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“

Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!

Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai

Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.

Dramaturgas Rimantas Ribačiauskas antikos mitą atrakina laiko temos raktu

Dramaturgas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Rimantas Ribačiauskas šiuolaikinio baleto „Orfėjas, Euridikė“ premjeros, kuri lapkričio paskutinę dieną vyks „Dūmų fabrike“, su kūrybine komanda nešvęs. Tuo metu Italijoje dramaturgas gilinsis į socialinį teatrą – iš 11 šalių į Neapolį suvažiavę kūrėjai dirba su įvairiomis šio miesto socialinėmis grupėmis ir pagarsėjusių rajonų gyventojais.

Kartu su R. Ribačiausku į Neapolį išvykęs ir teatro režisierius Mantas Jančiauskas. Kūrybinių dirbtuvių organizatoriai lietuvius panardino į legendinį Neapolio Scampia rajoną, kuriame kadaise siautėjo italų mafijos „Camorra“ grupuotė. Vienu metu šis rajonas buvo vienas svarbiausių narkotikų platinimo taškų Europoje.

Neapolis garsėja savo mafija. Ar jaučiatės šiame mieste saugūs?
Šiandien mafijos grupuotės čia kiek aprimusios, Scampia rajonas lėtai transformuojasi, šalia kovos su organizuotu nusikalstamumu jame vyksta svarbesnė kova – tai žmonių, paprastų rajono gyventojų, kova už teisę gyventi oriai, atsikratyti stereotipų ir klišių. Mūsų rezidencija čia tik prasideda, pažiūrėsime, kaip viskas klostysis. Gyvename visai šalia Scampia, vakarais vaikštinėju vienas, negaliu pasakyti, kad jaučiuosi nesaugiai, – niekas čia nešaudo.

Ar galima pasakyti, kad Neapolyje jūs tarsi tęsiate tai, ką pradėjote Lietuvoje? Socialinės temos aiškiai kalbėjo iš jūsų dramaturgijos darbų spektakliams „Glaistas“, „Taksai. Bandymai įveikti atstumus“, „Dreamland“, „Žalia pievelė“. Kodėl jus vilioja užkampiai ir tai, apie ką menas nelabai nori kalbėti?
Pastaruoju metu atsakymo į šį klausimą ieškau savo praeityje. Mano paauglystė – laukinis Lietuvos 10-asis dešimtmetis – praėjo gatvėse, augau pramoniniame Kauno rajone, kuris tuo metu buvo ne ką saugesnis už Neapolio šiaurę. Kita vertus, turėjau laimės augti teatro aplinkoje, spektakliai, literatūra visada buvo šalia. Šios dvi terpės pynėsi. Tad tai, kas vyksta dabar, turbūt tėra ano laiko tąsa – bandymas sujungti paribius ir, jei norite, „aukštąją kultūrą“. Tačiau kartais jaučiu, kad dokumentinio, socialinio teatro etiketės man prilipusios net per smarkiai, norėtųsi nuo jų kiek atsitraukti.
 
Ir imtis klasikinių temų?
Jūsų paminėtuose spektakliuose gvildenamos temos irgi gana universalios, klasikinės – atminties ir vaizduotės santykis, laikinumas, bendruomenės tapatybės paieškos... Tad tiksliau būtų sakyti – ieškoti pasakojimo būdų, kuriuose dokumentika jungtųsi, žaistų su fikcija. „Glaiste“, pavyzdžiui, dokumentika naudojama itin poetiniu būdu. Iš kitos pusės, tos socialinės temos juk ne šiaip sau, man norisi kalbėti apie svarbius dalykus. Kai dirbi su bendruomene, labai svarbus procesas, susibūrimo momentas, kalbėjimas, tačiau ne mažiau rūpi ir galutinis rezultatas, kurį pamatys žiūrovas. Norisi ir vieną, ir kitą sujungti. Gal prisideda ir mano polinkis į žurnalistiką – nors jos niekada nestudijavau, mane domina interviu forma, patinka kalbėtis su žmonėmis, rinkti medžiagą. Prakalbinti žmogų – sudėtingas menas, nuolat to mokausi.

Galbūt poreikis ieškoti visuomenės skaudulių ir apie juos kalbėti meno kalba atėjo iš asmeninės patirties?
„Žalia pievelė“, pavyzdžiui, gimė todėl, kad tuo metu dėl asmeninių priežasčių dažnai lankydavausi Visagine, bendravau su gyventojais ir jaučiau, kad yra ką pasakyti apie miestą ir kad pats miestas nori kalbėti. „Glaistas“ atsirado po Rūtos Vanagaitės knygos, mums, jo kūrėjams, norėjosi atrasti savo poziciją diskurse apie Holokaustą. Iš tiesų, būna įvairiai, bet, žinoma, asmeninis santykis anksčiau ar vėliau atsiranda, kitaip negali būti. Kartais jis – impulsas, o kartais susiformuoja vėliau, kūrybos procese.

Naujausias tavo darbas – libretas šiuolaikinio baleto spektakliui „Orfėjas, Euridikė“. Be galo įdomus tas seno ir naujo susiliejimas: legendinė istorija ir visiškai moderni jos pasakojimo forma.
Idėja kalbėti apie laiką kilo Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Versmės“ festivalio kūrybinėse dirbtuvėse, į kurias reikėjo atsinešti kūrinio idėją. Įsivaizdavau vyrą ir moterį, užsidariusius erdvėje, bute, už kurio langų kažkas įvykę – gal atominė katastrofa. Toje erdvėje jų laiko suvokimas pradeda kisti. Reikia paminėti, kad dirbtuvės vyko dar prieš pandemiją, o kai ji prasidėjo, ši situacija daug kam tapo realybe. Tiesa, tose dirbtuvėse nieko apčiuopiamo nesukūriau. Pamenu, mentorius, rašytojas Sigitas Parulskis rekomendavo neužsiimti teatre dalykais, kuriuos kino platformos gali padaryti geriau.
Savo sumanymą prisiminiau gavęs pasiūlymą kurti šiuolaikinį baletą. Vieno knygyno vitrinoje pamačiau Carlo Rovelli knygą „Laiko tvarka“. Ši knyga – tai fizikos ir filosofijos derinys, kurio kertinė mintis turbūt yra ta, kad neegzistuoja joks objektyvus laikas, kad pats jo mechanizmas – skirstymas į praeitį, dabartį ir ateitį – glūdi tik mūsų viduje, tad ir kentėjimo, kurį jaučiame dėl laiko (o geriau pagalvojus, mes visada kenčiame dėl laiko), kyla iš mūsų. Kitą impulsą suteikė spaudoje aptiktas tekstas apie Prancūzijoje vykusį eksperimentą „Deep Time“ („Gilusis laikas“), per kurį grupė žmonių nusileido į urvus ir pasiliko ten be jokių technologinių prietaisų, be laikrodžių. Jie norėjo patirti, ar būdami uždaroje erdvėje laiką suvokia kitaip. Ir tada šie įvaizdžiai – du žmonės, urvai – priminė Orfėjo ir Euridikės mitą. Spektaklyje pabandėme antikos mitą atrakinti per laiko temą. Atrodo, kad idėjos iš Rovelli knygos darniai susiveria ant mito struktūros. Kompozitoriai Albertas Navickas ir Jūra Elena Šedytė sukūrė fantastiško grožio kūrinį, kuriame atsispindi kintantis laiko suvokimas, tai, kaip laikas lėtėja, kaip dingsta kryptis iš praeities, mėginimai suderinti laiką ir belaikiškumą.
 
Šiuo metu kvantinės fizikos idėjos yra ypač madingos. Apie ją kalba ne tik fizikai, bet ir filosofai bei teologai. Jūs, menininkai, taip pat žvelgiate pirmyn, gilyn?
Jos madingos turbūt todėl, kad kalba apie giluminę pasaulio sąrangą, kurioje niekas negali būti numatyta, įvykiai vyksta chaotiškai arba, kaip pasakytų Rovelli, be jokios tvarkos. Tai primena mums apie mūsų trapumą, laikinumą, kaitą. Čia galima prisiminti, kad bene populiariausias Orfėjo ir Euridikės mito užrašymas yra Ovidijaus „Metamorfozėse“, kalbančiose apie nuolatinę visa ko transformaciją, vienų esybių virtimą kitomis. Įdomu ir tai, kad dabar ypač gajus bandymas atskirti mokslo ir tikėjimo sritis šiuolaikinės fizikos kontekste, pasirodo, labai netvirtas. Mes kalbame apie tai, kad reikia remtis tik moksliniais faktais, bet kartu juos nusitveriame, integruojame į savo tikėjimo sistemas, – kartais individualias, kartais kolektyvines. Kraštutinė to forma – visokių internetinių pranašų kuriamos kvantinių revoliucijų idėjos, kuriose visi klausimai atsakyti, pasaulis išaiškintas. Norėtųsi, kad mūsų spektaklis būtų tokių pranašysčių antitezė. Jis nieko neaiškina, jis kviečia žiūrovus laiko – ir tos kančios, kurią jis taip dažnai mums atneša, – meditacijai.

Baleto spektaklyje „Orfėjas, Euridikė“ susijungs daug skirtingų medijų. Ar dramaturgo tekstas diktuoja spektaklio formą?
Spektaklio tarpdiscipliniškumas glūdi ne tiek medijų gausoje, kiek krūvių tarp jo sudedamųjų dalių paskirstyme: šalia dviejų šokėjų scenoje veikia ir du muzikantai – „Twenty Fingers Duo“. Scenovaizdis kuriamas tik šviesa, tad jai tenka išskirtinis vaidmuo. Išnaudojama specifinė „Dūmų fabriko“ erdvė, tad spektaklis įgyja ir įvietinto teatro bruožų. Tačiau mano užduotis visų pirma buvo sukurti libretą šokiui, galvojau apie muziką ir veiksmą scenoje. Anksčiau daugiausia dirbau kolektyvinės kūrybos principu, kai tekstai gimsta per repeticijas. Šiame spektaklyje daugiau ar mažiau išlaikėme įprastą grandinę: iš pradžių atsirado libretas, tada muzika, o dabar viskas – choreografo Martyno Rimeikio ir šviesų dailininko Arvydo Buinausko rankose.
 
Tarpdisciplininis šiuolaikinio baleto spektaklis pagal antikinį Graikijos Orfėjo ir Euridikės mitą, remiantis naujausiomis fizikos idėjomis apie laiką, „Orfėjas, Euridikė“ – 2022 metų lapkričio 30 dieną 19 ir 21 val. „Dūmų fabrike“, Vilniuje. Spektaklio finansais pasirūpino Lietuvos kultūros taryba ir autorių teisių bendrija LATGA.

 

 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti