Skaityti daugiau
LNDT tęsia skaitymus regionuose – laukia renginiai Pabradėje, Musteikoje, Oniškyje ir kitur
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pastaraisiais metais ieško būdų stiprinti ryšį su žiūrovais visoje Lietuvoje. Viena iš tokių iniciatyvų tapo lietuvių literatūros skaitymai regionuose – nemokami renginiai, kuriuose teatro aktoriai pristato savo pasirinktų lietuvių autorių kūrybą. Šie susitikimai vyksta miesteliuose ir gyvenvietėse, kur ne visada yra galimybių parodyti LNDT spektaklius, tačiau galima sukurti gyvą susitikimą su literatūra, diskusiją apie šalies autorius ir pasimatymą su menininkais iš sostinės.Mantas Jankavičius pristato jautrų dainos „Drugeliai laisvi“ klipą
Yra dainų, kurios nesensta. Keičiasi metai, scenos ir žmonės, o jos lieka tarsi atrama, prie kurios vis sugrįžtama. Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurta Manto Jankavičiaus daina „Drugeliai laisvi“ – būtent tokia. Dainininkas pristato švelnumo kupiną, jausmingą jos vaizdo klipą. Pasirodo jis neatsitiktinai: jau spalį į sceną grįžta muzikinis spektaklis „Laisvi drugeliai“, kuriam ši daina ir buvo sukurta.LNDT pristatė 87 sezoną ir kviečia susipažinti su naująja LNDT meno taryba
Vakar per rudens lygiadienį Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristatė 87-ajį sezoną „Virš esamojo laiko“, kuriame numatytos šešios premjeros, nagrinėjančios laiko cikliškumą ir amžinai pasikartojančią dabartį. Naujo sezono meninę programą kūrė LNDT meno taryba, pradėjusi veikti kartu su nauja generalinio direktoriaus Martyno Budraičio kadencija.„Urban Essentials“ grįžta į Vilnių: penkios dienos hiphopo šokio ir kultūros
Lapkričio 11–15 d. Vilnių užlies šokio, muzikos ir kūrybos energija – mieste vyks tarptautinis hiphopo šokio ir kultūros festivalis „Urban Essentials“. Programoje – įspūdingos šokio kovos, kūrybinės diskusijos ir seminarai su tarptautiniais šokėjais bei choreografais, DJ pasirodymai ir net dvi pasaulinės gatvės šokio spektaklių premjeros Lietuvoje. Renginiai vyks įvairiose Vilniaus erdvėse.„Platforma ateičiai“ pristato penkis „Low Air“ alumnų šokio darbus: nuo kintančio kūno ir undinės mito iki maišto ir troškimo būti matomam
„Šiemet grįžtame prie žmonių, su kuriais augome kartu – „Low Air“ alumnų, kurie šiandien patys kuria, moko, buria bendruomenes ir savo darbais augina Lietuvos šokio lauką“, – sako Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ bendraįkūrėjas Laurynas Žakevičius. Spalio 24–25 d. Menų spaustuvėje vyks „Platforma ateičiai“, kurioje bus pristatyti penki jaunosios kartos šokio kūrėjų darbai – nuo šiuolaikinio šokio iki popping ir waacking šokio stilių.Muzikinė drama „Emilija“ grįžta į Kauną – pagrindinį vaidmenį kurs Monika Pundziūtė
Didžiąsias Lietuvos arenas užkariavusi valstybinio ansamblio „Lietuva“ muzikinė drama „Emilija“ sugrįžta vieninteliam vakarui. 2027 m. vasario 10 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje karžygės Emilijos Pliaterytės istorija bus pristatyta su nauja pagrindinio vaidmens atlikėja – Monika Pundziūte.„Lietuva“ pristato premjerą apie legendinę žvalgę Marcelę Kubiliūtę
Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato naują šokio spektaklį „Marcelė. Nematoma fronto linija“, įkvėptą vienos paslaptingiausių XX amžiaus Lietuvos moterų – žvalgės Marcelės Kubiliūtės – gyvenimo ir vidinės laikysenos. Premjera įvyks 2027 m. balandžio 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje, o balandžio 28 d. spektaklis bus parodytas Nacionaliniame Kauno dramos teatre.Vilniaus mažajame teatre – Gabrielės Tuminaitės režisuota premjera „Vasarotojų karštinė“
Rugsėjo 24–26 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyks režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklio „Vasarotojų karštinė“ premjera. Tai pirmoji Carlo Goldonio „Vasarotojų trilogijos“ dalis – dviejų dalių komedija apie žmonių santykius, tuštybę, pavydą ir desperatišką norą pabėgti nuo savo gyvenimo.John Malkovich grįžta į Lietuvą – Vilniuje pristatys išskirtinį „The Music Critic“ šou
Vienas ryškiausių pasaulio kino ir teatro aktorių Johnas Malkovichius grįžta į Lietuvą. 2027 m. balandžio 7 dieną Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje jis surengs vienintelį pasirodymą Lietuvoje – „The Music Critic“, kuriame susitinka klasikinė muzika, teatras ir kandus humoras.Kaune – kalėdinė baleto klasika „Spragtukas“ su „Ukrainian Classical Ballet“
Gruodžio 21 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą pasirodys „Ukrainian Classical Ballet“ trupė, Lietuvos publikai pristatysianti vieną garsiausių kalėdinio laikotarpio baletų – Piotro Čaikovskio „Spragtuką“. Pasakiška istorija, klasikinė muzika, choreografija, kostiumai ir scenografija žiūrovus nukels į stebuklingą pasaulį, kuriame žaislai atgyja, o tikrovė susipina su fantazija.Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – premjera „Vienišieji vakarai“
Lapkričio 21 ir 22 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą „Vienišieji vakarai“. Režisieriaus Rolando Dovydaičio kuriama tragikomiška dviejų dalių drama pagal Martino McDonagh kūrybą pasakos apie sudėtingus šeimos ryšius, vienatvę, kaltę ir pastangas atleisti žmogui, su kuriuo, regis, susikalbėti jau nebeįmanoma.„Pažadinkime milžinus“: ansamblio „Lietuva“ naujas sezonas su pilietine kampanija ir pokyčiais komandoje
Kas mes istorijos lūžiuose? Iš kur semiamės įkvėpimo ieškodami drąsos ir stiprybės? Šūkiu „Pažadinkime milžinus“ valstybinis ansamblis „Lietuva“ kviečia pažvelgti į istoriją naujai – per stipriausias istorines asmenybes, per jų poveikį valstybės kūrimuisi, jų įtaką mums ir mūsų kartoms. Naują kūrybinį sezoną skelbianti pilietinė kampanija apjungs esamas ir būsimas istorines-muzikines programas, scenoje prikels iškilias asmenybes, iš dabarties perspektyvos prilygstančias milžinams, kvies semtis drąsos ir kartu – atrasti milžiną savyje.„Madam Bovari“ režisierius Frljić: teatras man yra atradimo, o ne iliustravimo procesas
Liko lygiai dvi savaitės iki pirmosios Lietuvos nacionalinio dramos teatro naujo sezono premjeros. Spektaklį „Madam Bovari“ Mažojoje salėje rugsėjo 16, 17 dienomis pristatys bosnių ir kroatų kilmės režisierius Oliveris Frljićas. Gimtojoje šalyje jo meninė veikla dažnai susidurdavo su cenzūra ir teisėsauga.„Nenoriu numirti scenoje“. Pokalbis su režisierių asistente Regina Garuolyte
Režisierių asistentė Regina Garuolytė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dirba jau pusę amžiaus, o rugpjūčio 29 d. jai sukanka 70 metų. Šių dviejų jubiliejų proga su Regina, kalbamės apie teatrą, jo užkulisius, sutiktus žmones ir įgytą patirtį.95-metį minintis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato pirmojo pusmečio premjeras
2026-ieji Valstybiniam Šiaulių dramos teatrui – ypatingi. Rugsėjo 23 dieną antrasis profesionalus Lietuvos teatras minės 95-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinius metus teatras pasitinka ne tik reikšmingomis premjeromis, bet ir kviečia atsigręžti į teatro istoriją bei atrasti naujas teatro formas.LNDT sezoną pradės spektakliu apie primestus troškimus „Madam Bovari“
87-ąjį sezoną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pasitinka šūkiu „Virš esamojo laiko“. Numatytos iš viso šešios premjeros, dvi iš jų – pirmą sezono pusmetį, kitos keturios – 2027-ųjų žiemą ir pavasarį. Pirmoji 87-ojo LNDT sezono premjera – „Madam Bovari“, kurią kroatų režisierius Oliver Frljić kuria pagal Gustave'o Flaubert'o romano adaptaciją. Šiuo metu aktoriai jau repetuoja LNDT Mažojoje salėje, premjera įvyks rugsėjo 16, 17 d.Virš esamojo laiko. Apie vertikalią tėkmę ir nuolatinį žmogų
Turbūt visi pastaraisiais metais kaip niekad įdėmiai stebime sociologų ir filosofų pastangą nusakyti, kas vyksta su mūsų laiku. Prieš penketą metų antraštėse mirgėjo išgąstis dėl technologijų pagreičio ir gilėjančio mūsų svetimumo vienas kitam, o šiandien visuomenės procesų vertintojai kelia klausimus, kodėl mūsų vizijas keičia nuovargis, kodėl taip ilgai statytose bendruomenių pilyse kyla vienatvės bokštai, kaip saugumo iliuzija akimirksniu virto grėsmės nuojauta. Kartais atrodo, kad esamasis laikas mus nubloškė į nuolatinę krizę. Atrodo, kad mes nebematysime jos pabaigos – įtampos, kasdieniai sukrėtimai tęsis be atvangos ir niekad nesibaigs.Japonijos „lakštingalų grindų“ įkvėptas muzikinis performansas „Sayonakidori“ atkeliauja į Žagarę ir Vilnių
Spalio 8 ir 10 dienomis Žagarėje bei Vilniuje bus pristatytas režisierės ir kompozitorės Agnės Matulevičiūtės muzikinis performansas „Sayonakidori“ (liet. „Lakštingala“). Japonijos kultūros, garsų ir paslaptingųjų „lakštingalų grindų“ įkvėptame kūrinyje susijungia muzika, šokis, atlikėjų balsai ir kūnų kuriami garsai.Pasaulinio baleto žvaigždės Vilniuje pristatys legendinę „Drakulos“ istoriją
Lapkričio 8 d. Vilniuje žiūrovų laukia paslaptinga meilės, tamsos ir nemirtingumo istorija – Vilniaus lenkų kultūros namuose bus parodytas baletas „Drakula“. Spektaklį pristatys tarptautinė kompanija L'ETOILE, vienijanti Paryžiaus operos, Milano „La Scala“, Karališkojo baleto ir kitų žinomų teatrų solistus.„Tai bent koncertas“ – didžiausia kalėdinė dovana visai šeimai atvyksta į Plungę ir Kėdainius
Artėjant gražiausioms metų šventėms, mažųjų ir jų tėvelių laukia ypatinga dovana – muzikinis spektaklis „Tai bent koncertas“, kuriame į sceną žengs puikiai pažįstami Stebuklingo Kalėdų miško herojai. Gruodį šis nuotaikingas reginys džiugins žiūrovus Plungėje ir Kėdainiuose.Psichologinis trileris „Našlaičiai“ kviečia pažvelgti į moralės ir šeimos ribas
Rugsėjo 25 ir spalio 23 dienomis Klaipėdos kultūros fabrike žiūrovai kviečiami į Taško teatro psichologinį trilerį „Našlaičiai“, sukurtą pagal vieno ryškiausių šiuolaikinių britų dramaturgų Denniso Kelly pjesę „Orphans“. Spektaklį režisuoja Tadas Montrimas.„Bilietai.lt“ valdanti PLG grupė įsigyja vieną žinomiausių Rumunijos bilietų platinimo platformų
PLG grupė, kuriai Lietuvoje priklauso bilietų platinimo platforma „Bilietai.lt“, pasirašė susitarimą įsigyti gerai žinomą Rumunijos bilietų platinimo platformą „iaBilet“. Viena iš žinomų bilietų platinimo grupių Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje „iaBilet“ įsigyja iš vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europos privataus kapitalo bendrovių „Resource Partners“ bei bendrovės įkūrėjų. Įkūrėjai ir toliau liks aktyviai įsitraukę į įmonės veiklą ir, kaip tikimasi, prisidės prie jos plėtros, taip pat ir valdybos lygmeniu.Prodiuserė Rusnė Kregždaitė: kaip užauginti teatrą neturint savo scenos
Kas lemia nepriklausomo teatro sėkmę – kūrybinė intuicija, strateginis planavimas ar gebėjimas nuolat prisitaikyti? MMLAB (Meno ir mokslo laboratorija) prodiuserė dr. Rusnė Kregždaitė sako, kad už kiekvieno spektaklio slypi ne tik kūrėjai, bet ir tie, kurie sukuria sąlygas jam atsirasti. Jubiliejinį dešimtąjį sezoną mininčios MMLAB įkūrėja pasakoja apie nepriklausomo teatro augimą, darbą su jaunaisiais kūrėjais, tarptautinę plėtrą ir kultūros politikos iššūkius. Pašnekovę kalbina Monika Augustaitytė-Mickūnienė.„Nuostabūs dalykai“ – jautri ir šviesi istorija apie tai, dėl ko verta gyventi
Šį rudenį teatras „Kitas kampas“ žiūrovus kviečia į spektaklį „Nuostabūs dalykai“ – jautrią, šmaikščią ir nepaprastai žmogišką istoriją, sukurtą pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę. Režisieriaus Kirilo Glušajevo pastatyme pagrindinį vaidmenį kuria aktorius Martynas Nedzinskas, kiekvieną spektaklį papildydamas improvizacijos elementais ir gyvu ryšiu su publika.VŠDT premjera „Ovalas“ – dokumentinė drama apie regbį, pasirinkimus ir gyvenimo kainą
Rugsėjo 24 ir 25 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys sezono premjerą – dviejų dalių dokumentinę dramą „Ovalas“, kurią pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę stato vienas ryškiausių Latvijos teatro režisierių Valters Sīlis. Spektaklis kvies pažvelgti ne tik į regbio pasaulį, bet ir į žmogaus pasirinkimus, atsidavimo kainą bei tai, kas iš tiesų suteikia gyvenimui prasmę.Eglės Vertelytės spektaklis „Šok, Edita, šok“ kviečia į kelionę tarp kino
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristato spektaklį „Šok, Edita, šok“ – tragikomišką istoriją apie meilę, tapatybės paieškas ir bandymą suprasti savo vietą pasaulyje. Kino režisierės Eglės Vertelytės režisuotas pastatymas, sukurtas pagal dramaturgo Rimanto Kmitos pjesę, po sėkmingos premjeros keliauja po Lietuvos scenas.„Geismas“ – nauja LNDT premjera apie troškimus, senėjimą ir neišsipildžiusias svajones
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera „Geismas“, kurią kuria tarptautinį pripažinimą pelnęs režisierius iš Čilės Marco Layera. Spektaklis pastatytas pagal dramaturgo Juano Pablo Troncoso pjesę, įkvėptą garsiojo Tennessee Williamso kūrinio „Geismų tramvajus“, tačiau šią istoriją perkelia į šiandienos Lietuvą ir kviečia pažvelgti į mūsų visuomenės skaudulius iš netikėtos perspektyvos.Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“ kviečia permąstyti mūsų moralines ribas
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje žiūrovų laukia vienos ryškiausių šiuolaikinio teatro kūrėjų Yanos Ross spektaklis „Apmąstant omarą“, sukurtas pagal amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace'o esė ir kitus jo tekstus. Tai kūrinys, kuris ne tiek pateikia atsakymus, kiek provokuoja užduoti nepatogius klausimus apie mus pačius, mūsų vertybes ir kasdienius pasirinkimus.Kafkos „Metamorfozė“ šiuolaikinei Europai: Oliverio Frljić spektaklis LNDT scenoje
Kas nutinka, kai žmogus staiga tampa svetimu savo artimiesiems, visuomenei ir net pačiam sau? Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į vieno ryškiausių Europos režisierių Oliverio Frljić spektaklį „Metamorfozė“, sukurtą pagal Franzo Kafkos kūrybą. Tai provokuojantis, aktualus ir šiandienos pasauliui nepatogius klausimus keliantis scenos kūrinys apie žmogaus ribas, empatiją ir nužmoginimą.LNDT pakvietė žiūrovus akis į akį pasikalbėti apie būsimas premjeras
Lietuvos nacionalinis dramos teatras šiandien paskelbė būsimas rudens premjeras ir apie naują sezoną žiūrovus pakvietė pasikalbėti akis į akį renginyje „Vienas su kitu“. Renginio pavadinimas dalinai atliepia besibaigiančio LNDT 86-ojo sezono šūkį „Mes negalime vienas be kito“.Klaipėdoje gimsta vizualus spektaklis apie moterų vaidmenį partizaniniame kare
Klaipėdos jaunimo teatras vasaros pradžią pasitinka jautria ir vizualiai poetiška premjera – birželio 18 dieną 19 valandą Kultūros fabrike žiūrovams pirmą kartą bus pristatytas Mildos Mičiulytės režisuotas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Spektaklyje veiks aktorės Laima Akstinaitė, Elzbieta Girkantaitė, Vaiva Kvederavičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė bei Evelina Šimelionė.Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.
Muzikinio spektaklio vaikams „Pelėda Drūlija“ kūrėjai skelbia džiugią žinią – šių metų pabaigoje į sceną sugrįžta trečioji istorijos dalis „Pelėda Drūlija 3 | diena NE“. Po didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusių pirmųjų dviejų spektaklių, mažųjų pamėgta pelėdžiukė ir jos draugai vėl kvies leistis į nuotaikingą, muzikos ir vaizduotės kupiną kelionę.Edgaras Montvidas ir LVSO kviečia pasitikti Kalėdas su programa „Kalėdų žvaigždė“
Gruodžio 16 dieną LVSO koncertų salėje klausytojų laukia ypatingas šventinio laukimo koncertas – vienas ryškiausių Lietuvos tenorų Edgaras Montvidas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pristatys naują programą „Kalėdų žvaigždė“. Koncertui diriguos maestro Gintaras Rinkevičius.Opera, žvaigždės ir simfoniniai šedevrai: LVSO paskelbė naujojo sezono koncertus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, paskelbė naujojo 38-ojo sezono rudens-žiemos koncertus. Šį rudenį klausytojai turės progą išgirsti išskirtines programas su Lietuvos ir užsienio žvaigždėmis: nuo ispaniškos operos ir simfoninės muzikos šedevrų iki koncertų vaikams ir naujų šventinio laikotarpio programų.„Strauss Magic Vienna Orchestra“ gruodį surengs pasirodymus Vilniuje ir Kaune
Gruodžio mėnesį į Lietuvą atvyksta naujas Vienos muzikos kolektyvas „Strauss Magic Vienna Orchestra“, žadantis publikai ne tik klasikinės muzikos koncertą, bet ir išskirtinę teatrališką bei interaktyvią patirtį. Koncertai vyks gruodžio 6 dieną Vilniuje, LVSO koncertų salėje, ir gruodžio 12 dieną Kaune, VDU Didžiojoje salėje.„Appassionante“ Vilniuje: pasaulinio garso italių trio sugrįžta su nauju turu
2026 m. lapkričio 13 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, įvyks išskirtinis muzikinis vakaras - Lietuvos publikai koncertą surengs pasaulinio garso italių trio „Appassionante“. Tai vienas ryškiausių pop-opera žanro projektų Europoje, jau daugiau nei du dešimtmečius pelnantis publikos simpatijas visame pasaulyje.Valio Pūkuotukui!: miuziklas visai šeimai kviečia į Šimtamylę girią
Spalio 10 dieną Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, žiūrovus suburs spalvingas ir nuotaikingas miuziklas „Valio Pūkuotukui!“. Šis ypatingas pasirodymas skirtas visai šeimai ir kviečia kartu švęsti Mikės Pūkuotuko šimtmečio jubiliejų.„Romeo ir Džuljeta“ Lietuvoje: legendinė meilės istorija atgyja baleto scenoje
Lapkričio 6–9 dienomis Lietuvos miestus aplankys įspūdingas klasikinio baleto pastatymas „Romeo ir Džuljeta“, kurį pristato Worldwide Ballet Theatre. Garsiausia visų laikų meilės istorija, sukurta pagal Sergei Prokofiev muziką, žiūrovus pakvies į emocijų kupiną kelionę.Tarptautinė šokio diena: menas, kuris kalba be žodžių
Balandžio 29-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena – proga sustoti ir įvertinti vieną universaliausių meno formų, jungiančių skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. Ši diena švenčiama nuo 1982 metų UNESCO iniciatyva ir yra skirta prancūzų baletmeisterio Žano Žoržo Noverio gimtadieniui paminėti. Jis laikomas šiuolaikinio baleto tėvu, reformavusiu choreografijos meną ir suteikusiu jam naują, emocijomis grįstą kryptį.Tarp meilės, genialumo ir beprotybės: šokio spektaklio premjera prikėlė jautrią Sofijos istoriją
Jautri, įtaigi, šokio simbolių ir atpažįstamų motyvų kupina kelionė per M. K. Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo istoriją. Tokie atgarsiai po ansamblio „Lietuva“ premjeros – šokio spektaklio „Sofija. Genijaus šešėly“ lydi iki šiol. Pirmieji pasirodymai Vilniuje subūrė pilnas sales žiūrovų ir nustebino savita kūrėjų interpretacija, estetiniais sprendimais, išraiškingais choreografiniais ir muzikiniais paveikslais, solistų ekspresyvumu bei moderniai atgimusiu „Mišku“, „Jūra“ ir „Beauštančia aušrele“.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Atviras interviu su Sakalu Uždaviniu – apie vaikystę, baimes, aviaciją ir naują premjerą
„Esu geras pavyzdys, kaip nedaryti“, – sako Lietuvos kino ir teatro aktorius Sakalas Uždavinys, šiuo metu besiruošiantis naujo sklandymo sezono startui ir pirmojo Baltijos šalyse miuziklo „Mažasis Princas“ premjerai, kurioje taip pat įkūnys Pilotą. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie vaikystę, meilę aviacijai, vidines baimes, naująjį vaidmenį ir sėkmingos literatūros paslaptis.
Su aktoriumi kalbėjomės artėjančio naujojo sklandymo sezono pradžios proga, kuri šiemet persipins ir su jo darbu, todėl šį mėnesį Sakalas Uždavinys ruošiasi ne tik skrosti dangų sklandytuvu, bet ir atlikti ypatingą aviatoriaus vaidmenį scenoje.
Balandžio 27 dieną Vilniuje vyks pirmasis Baltijos šalyse miuziklas „Mažasis Princas“, kuriame aktorius įkūnys Piloto personažą, tuo metu renginio žiūrovai turės unikalią galimybę laimėti nemokamą skrydį sklandytuvu Paluknio aerodrome.
Atvirame interviu S. Uždavinys pasidalino vaikystės prisiminimais ir kadaise turėtomis vidinėmis baimėmis, apžvelgė Lietuvos aviacijos situaciją ir savo naująjį vaidmenį bei atskleidė savo sampratą apie laimingo žmogaus gyvenimą.
– Meilė aviacijai jus lydi mažens. Ar pamenate nuo ko viskas prasidėjo?
– Iš tikrųjų, tai negaliu įvardinti tos akimirkos, kai mane tas užkabino, bet visai neseniai išsiaiškinau, kad mano tėvas, šviesios atminties, besimokydamas Kauno technikos universitete lankė sklandymo kursus. Ir aš puikiai atsimenu, kaip jis mums, vaikams, droždavo tokius lėktuvėlius–sklandytuvus. O tas lėktuvų įvaizdis turbūt kiekvienam smalsesniam vaikui yra toks labai mistiškas daiktas. Galbūt viskas prasideda nuo pasakų, kuriose skraido drakonai ar žmonės skraido kilimais, bet skrydis turbūt visais laikais žmogui buvo tokia savotiška riba tarp pasakos ir realybės. Dėl to man visada viskas, kas skraidydavo traukė dėmesį. Labai gerai atsimenu, kai mano krikštamotė mane maždaug šešerių ar septynerių metų vežėsi į stovyklą Giruliuose, kurie tuo metu buvo visiška dykynė. Ir tuo metu iš Vilniaus oro uosto skraidydavo į Klaipėdą lėktuvas, toks vintažinis. Kažkaip atsitiko, kad mane pilotas nusivedė į kabiną ir ta diena buvo kažkokia pasakų šalis: daugybė lempučių ir prietaisų. Tai aš tą kabiną sapnuodavau ilgai. O po to mano smalsumas aviacijai ne tiek didėjo, kiek detalėjo. Prenumeruodavau tokį žurnalą, kuriame būdavo labai detalūs brėžiniai lėktuvų ir aš juos vaizduotėje statydavau.
– Nepaisant užgimusios aistros aviacijai, galiausiai pasirinkote aktorystės studijas, o sklandyti pradėjote tik 49-erių metų. Kodėl?
– Mokyklą baigiau dar gūdžiam sovietyne, tai visai kita situacija buvo. Tais laikais buvo tu arba kosmonautas, arba tu netinkamas. Buvau ilgas, nelabai fiziškai stiprus, pabijojau, kad nepraeičiau visų tų dalykų. Vėlgi, važiuoti į tą rusyną, kur karinėse mokyklose buvo mokoma civilinė aviacija, tikrai nebuvo didelės pagundos. Viskas baigėsi tuo, kad atsidūriau ten, kur esu – vaidyboje – kuri man visada buvo įdomi.
Aš turbūt esu labai geras pavyzdys, kaip nedaryti. Labai ilgą laiką atidėliojau, galbūt net sąmoningai nerodžiau jokio intereso kažkokia aktyvia veikla su aviacija užsiimti, kol atsitiktinai mano kolega Juozas Gaižauskas nusitempė į aviatorių renginį. Ten aš įsikalbėjau su aviatoriais, kurie buvo labai nustebę, kodėl aš nieko nedarau. Bet net ir tada atidėliojau viską iki kol direktorė paskambino turbūt jau trečią kartą ir pasakė: „tu atvažiuoji pagaliau ar ne?“. Bet net ir tada, kai man praktiškai buvo į rankas įduota – aš vos nepramečiau tos galimybės. Dėl to ir sakau, kad esu pavyzdys, ko nedaryti.
Dabar sunku pasakyti kodėl taip elgiausi, nes prisiminai yra subjektyvi planeta. Bet tas nuolatinis atidėliojimas kilo iš visokių baimių: gal man bus bloga, gal kažkas bus negerai, gal bus baisu. Tokie labai žmogiški dalykai. Aš joks ne supermenas, o gal net dar didesnis atidėliotojas negu daugelis kitų žmonių. Nors man pačiam kartais reikia, kad kas nors spirtų į užpakalį, bet visiems sakysiu: jeigu tau įdomu ir smalsu, eik ir pabandyk. Aš pats galėjau skraidymu užsiimti jau seniai, bet vis atidėliojau ir nedaug trūko, kad net ir praktiškai į rankas įduotą dalyką būčiau padėjęs į šoną.
– Orai Lietuvoje pamažu vis geryn. Kada atidarysite naują sklandymo sezoną?
– Praktiškai sezonas atsidaro iškart po Velykų. Aišku, buvo jau keletas dienų šiemet, kai mūsų kolegos skraidė, bet tos dienos dažniausiai būna labai atsitiktinės. Lietuva yra tokioje pasaulioje vietoje, kurioje nuolat susiduria kelios oro masės, todėl oras labai nestabilus. Skaičiuojama, kad, jei sklandytojui pavyksta per sezoną, per vasarą priskraidyti 100 valandų – tai yra labai daug. Man yra 2-3 sezonus tai pavyko. O visiems žmonėms visada noriu priminti, kad mūsų aeroklubai yra atviri visuomenei, kur galite atvykti pasišnekėti, viską pamatyti savo akimis ir pabandyti. Dažnai turbūt galvojama, kad čia toks turčių sportas, bet tai yra gan vidutinių pajamų žmonės, todėl norisi griauti šį mitą. Siūlyčiau bet kam pabandyti sklandymą, nes tai yra be proto egzistencinis pojūtis. Nepalyginsi su jokiu komerciniu lėktuvo skrydžiu ar motoriniu skrydžiu. Čia tu tiesiog esi ore ir visiškai priklausai nuo to, kas vyksta aplink tave.
– O koks tas egzistencinis jausmas?
– Na, kai tu jau sklandai, kaip sportininkas, tu nelabai turi laiko viskuo pasigrožėti, nes visada esi judesy ir galvoji, kas toliau. Bet aplanko toks jausmas iš filosofinės pusės, nes Dievulis mums nesudarė galimybių skraidyti. Praktiškai vos prieš 100 metų išvis žmogus pirmą kartą pakilo sunkesniu negu oras aparatu, o štai matome, kokie aparatai skraido dabar. Turbūt net sapnuoti nebuvo įmanoma, kad aviacija taps tokia pačia susisiekimo priemone, kaip autobusas. Todėl į sklandymą žvelgiu per tokią filosofinę sampratą. Kai broliai Raitai pirmą kartą į orą pakilo, tai į juos niekas nekreipė dėmesio, nes galvojo, kad čia fokusas. Laikraščiai net nerašė apie juos, nes galvojo, kad čia iliuzionistų triukai. Aviacija man yra puikus pavyzdys, kaip mes tobulėjame, kaip žmonės, kaip veislė, kaip civilizacija, nors dažnai net nesuprantame, ką darom.
– Kaip vertinate mūsų šalies aviacijos būklę ir bendruomenę?
– Manau, kad kokią mes turim aviacijos istoriją ir bendruomenę Lietuvoje yra tiesiog stebėtina. Kokių turime talentingų aviatorių, inžinierių ir konstruktorių yra puiku. Jau net nekalbu apie tarpukario laikotarpį, kai Lietuvos aviacinė mintis buvo viena pažangiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, lietuvių sukurtas „ANBO-IV“, toks žvalgybinis bombonešis, skaitėsi vienas geriausių konstrukcinių sprendimų tais laikais. Žinoma, tai buvo labai neilgai, nes labai greitai vystėsi sprendimai. Bet labai didžiuojuosi, kad ir dabar Lietuva turi vieną iš penkių sertifikuotų sklandytuvų gamyklų Europoje, kas tikrai yra stiprus pareiškimas tokiai nedidelei valstybei. Manau, kad derėtų šviesti visuomenę ir tuos pačius politikus, kurie priiminėja sprendimus, nes vien tik tai, kad mes neturim savo aviacijos komercinės bendrovės ar tokių karinių oro pajėgų, kurios turėtų įvairius padalinius – nėra gerai. Kita vertus, nuostabu, kad mes turime AGAI (aut. past. – Antano Gustaičio aviacijos institutą). Tuose klubuose, kur ir aš skraidau, susiduriu su žmonėmis iš ten. Tikrai nepaprastai šviesūs žmonės su didelėmis perspektyvomis. Nebūtinai jie taps pilotais, gali būti ir inžinieriais ir daug uždirbti, kas duos didžiulę naudą valstybei.
– Kadangi puikiai išmanote tiek aviaciją, tiek aktorystę – ar įžvelgiate sąsąjų tarp šių sričių?
– Sąsaja turbūt būtų tokia, kad aviacija bendrąja prasme duoda labai daug tiesioginės ir netiesioginės naudos visuomenei, kaip ir menas, muzika ir kultūra. Kadangi esu ir dėstytojas, kai man tenka susidurti su politikais, neretai bandau atkreipti jų dėmesį, kad tie svečiai, kuriuos jie nusiveda į operos ir baleto teatrą – verslininkai, politikai, diplomatai – jie gauna supratimą apie Lietuvą šimtąkart geresnį negu per bet kurią prezentaciją. Nes bet kuris žmogus supranta, kad operos teatras yra milžiniškos infrastruktūros pasekmė. Kad jis būtų reikia muzikos mokyklų, chorų, baleto mokyklų, infrastruktūros visoje šalyje ir žmonių, kuriems tai būtų įdomu, kas irgi daug pasako. Apsilankę operos teatre Lietuvos svečiai supranta, kad už visko stovi didžiulės investicijos ir tai pasako ženkliai daugiau negu bet kokia knyga apie mūsų šalį.
– O jūsų paties profesijai sklandymas turi naudos?
– Man sklandymas suteikia supratimą kas yra laimingo žmogaus gyvenimas. Aš galvoju, kad pilnavertiškam gyvenimui reikia trijų dalykų: darbo, kuris tave išmaitintų; misijos, kurią tu darai nebūtinai dėl atlygio; ir hobio, kuris suteikia tau papildomą erdvę. Idealiausia, kai šie trys dalykai persidengia ir mano gyvenime taip ir yra. Vaidindamas užsidirbu pragyvenimui, akademijoje vykdau misiją, o sklandymas yra hobis, kuris viską papildo. Aktorystė yra tokia profesija, jei tai išvis galima vadinti profesija, kad tu esi, kaip kempinė – susiurbi visas patirtis, kurios vyksta aplink tave ir iš to gimsta tai, ką tu darai. Nesvarbu, tai būtų vaidyba, tapyba, muzika ar kiti menai.
– Pilotavimas jus lydi ne tik ore, bet ir scenoje – netrukus įkūnysite Pilotą iš „Mažojo Princo“, kurį parašė ir pats pilotu buvęs Antuanas de Sent Egziuperi, o žiūrovai galės laimėti nemokamą pasiskraidymą?
– Taip. Miuziklą kuriantis Jonas Sakalauskas pakvietė prisijungti su idėja, kad Piloto personažą kurtų žmogus, kuris realiai turi skraidymo patirtį. Galbūt tai kažkiek ir sieja mane su genijumi de Sent Egziuperi. Buvau labai nustebintas, nes nesu muzikantas ir daininkas. Tai nereiškia, kad negaliu padainuoti, bet tikrai nesu profesionaliai tam rengtas. Bet abejonių tikrai neturėjau, nes atsisakyti de Sent Egziuperi medžiagos, tai kaip atsisakyti „Hamleto“. „Mažasis Princas“ yra absoliuti klasika, kurią mes kiekvienas turbūt prisimenam nuo vaikystės. Apskritai de Sent Egziuperi kūryba yra pavyzdys tokio visiško altruistinio humanizmo. Tokios švaros ir bendražmogiškos meilės literatūra išvis labai retas dalykas.
– Kaip paaiškintumėte „Mažojo Princo“ populiarumo ir sėkmės fenomeną?
– Manau, kad čia yra amžina pasaka ir vizija. Tiek visose pasakose, tiek realybėje, visose religijose turime ar Dievą, ar pranašą, ar guru, kuris išeina į dykumą, kažką sutinka, atranda, supranta ir kažką parsineša. Pradedant nuo mūsų katalikiško pasakojimo. Ta amžina istorija išėjusio į dykumą ir kažką ten pamačiusio, kas pakeičiau jo gyvastį. Kita vertus, tai turbūt, kaip Pelenės istorija, kuri perpasakojama įvairiose šalyse, kultūrose, amžiuose ir įvairiomis formomis. „Mažasis Princas“ yra tokia egzistencinio supratimo, kas aš esu ir kur aš keliauju istorija. Tai turbūt viena iš nedaugelio knygų, kuri kontempliuoja mirties temą. Nors konkrečiai nepasakoma, kad Mažasis Princas mirė, bet tai yra akivaizdu, nes jis kažkur iškeliavo. Juk mes tuo ir skiriamės nuo, pavyzdžiui, šuns, nes suprantam, kad mirsim, ko joks kitas gyvis nesupranta. Sąmoningą supratimą, kad tavo gyvenimas yra ribotas turime tik mes.
Aš ir savo studentams sakau, kad iš esmės kiekviena istorija, jeigu ją nudrožus iki esmės, yra atsakymas į vieną iš trijų klausimų: kas aš esu, iš kur mes atsiradom, ir kur mes keliaujam? Dažniausiai pasakojimai atsako į vieną iš šių klausimų. Labai retas kūrinys kabina du ar net tris šiuos klausimus. Ir tokie kūriniai dažniausiai yra susiję su religija arba tai kokia nors alegorija, kaip Džono Livingstono „Žuvėdra“. Turbūt būtent dėl to „Mažasis Princas“ yra tokia mistika, mėgiama tiek vaikų, tiek suaugusių. Nes net jei tu neišartikuliuoji to klausimo, jis vis tiek yra mūsų pakaušy. O „Mažojo Princo“ istorija pasiekia tuos smegenų užkabarius, kuriuos tu galbūt net bijai įvardinti. Galima sakyti, kad „Mažasis Princas“ užkabina visus tris klausimus, nors ir neatsako į nė vieną iš jų. Aišku, šie klausimai ir neturi atsakymų, bet mes pamatome, kad ne aš vienas neturiu atsakymų ir, kad negaunant konkrečiai įvardinto atsakymo tu gali kažką padaryti, kažką suprasti, pamatyti, pajausti. Tame ir slypi „Mažojo Princo“ magija, kurią, kaip ir bet kurį genialų kūrinį, sunku paaiškinti, nes mūsų verbalinė mintis yra gerokai ribotesnė už mūsų fantaziją ir vizualinį supratimą.
– Sakalai, ačiū už už tokį išssamų pokalbį. Nors sakėte esantis „pavyzdžiu, kaip nedaryti“, tuo pačiu esate ir žmogus, kuris vis tik galiausiai ryžosi siekti svajonių. Ko palinkėtumėte žmonėms?
– Palinkėčiau negyventi pagal pasą. Kūnas gal ir gyvena, bet mūsų protui ir emocijoms tai nesvarbu. Dažnai mes patys nurašom save. Ir aš lygiai toks pats abejotojas ir atidėliotojas. Tik kartais turi gnybti sau į užpakalį ir pasakyti „pirmyn!“. Lengviausia turbūt yra mąstyti, kad „aš jau per senas, per jaunas, per kvailas ar per protingas, ar dar kažkoks“ – aš ir pats tą dariau. Tiesiog reikia kartais atidžiau pažiūrėti į save iš šalies ir suprasti ar tai nėra slapta atidėliojimo ir tokios vaikiškos baimės dalykas, kad suklysi ir kvailai atrodysi. Aš atrodžiau, kaip idiotas, kai mokiausi skraidyti. Kitas žmogus gal jau būtų seniai nuleidęs rankas. Prisimenu, pirmose savo sklandymo varžybose maršrutą apskridau atbulai. Žmonės aerodrome iš manęs juokėsi susirietę, bet ką… Pasijuoki kartu su jais ir viskas. Manau, kad daugumoje sportų ir turbūt bet kurioje kitoje srityje klaidos yra neatsiejama dalis. Niekas nėra tobulas, o klaidos yra neatsiejama tobulėjimo dalis.
Sakalas Uždavinys miuzikle „Mažasis princas“ vaidins balandžio 27 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje, o spektaklio žiūrovai turės progą laimėti nemokamą skrydį sklandytuvu Paluknio aerodrome. Pirmasis iš dvejų vyksiančių pasirodymų – jau išparduotas, tad žiūrovai raginami įsigyti bilietus už geriausią kainą „Bilietai.lt.“
Su aktoriumi kalbėjomės artėjančio naujojo sklandymo sezono pradžios proga, kuri šiemet persipins ir su jo darbu, todėl šį mėnesį Sakalas Uždavinys ruošiasi ne tik skrosti dangų sklandytuvu, bet ir atlikti ypatingą aviatoriaus vaidmenį scenoje.
Balandžio 27 dieną Vilniuje vyks pirmasis Baltijos šalyse miuziklas „Mažasis Princas“, kuriame aktorius įkūnys Piloto personažą, tuo metu renginio žiūrovai turės unikalią galimybę laimėti nemokamą skrydį sklandytuvu Paluknio aerodrome.
Atvirame interviu S. Uždavinys pasidalino vaikystės prisiminimais ir kadaise turėtomis vidinėmis baimėmis, apžvelgė Lietuvos aviacijos situaciją ir savo naująjį vaidmenį bei atskleidė savo sampratą apie laimingo žmogaus gyvenimą.
– Meilė aviacijai jus lydi mažens. Ar pamenate nuo ko viskas prasidėjo?
– Iš tikrųjų, tai negaliu įvardinti tos akimirkos, kai mane tas užkabino, bet visai neseniai išsiaiškinau, kad mano tėvas, šviesios atminties, besimokydamas Kauno technikos universitete lankė sklandymo kursus. Ir aš puikiai atsimenu, kaip jis mums, vaikams, droždavo tokius lėktuvėlius–sklandytuvus. O tas lėktuvų įvaizdis turbūt kiekvienam smalsesniam vaikui yra toks labai mistiškas daiktas. Galbūt viskas prasideda nuo pasakų, kuriose skraido drakonai ar žmonės skraido kilimais, bet skrydis turbūt visais laikais žmogui buvo tokia savotiška riba tarp pasakos ir realybės. Dėl to man visada viskas, kas skraidydavo traukė dėmesį. Labai gerai atsimenu, kai mano krikštamotė mane maždaug šešerių ar septynerių metų vežėsi į stovyklą Giruliuose, kurie tuo metu buvo visiška dykynė. Ir tuo metu iš Vilniaus oro uosto skraidydavo į Klaipėdą lėktuvas, toks vintažinis. Kažkaip atsitiko, kad mane pilotas nusivedė į kabiną ir ta diena buvo kažkokia pasakų šalis: daugybė lempučių ir prietaisų. Tai aš tą kabiną sapnuodavau ilgai. O po to mano smalsumas aviacijai ne tiek didėjo, kiek detalėjo. Prenumeruodavau tokį žurnalą, kuriame būdavo labai detalūs brėžiniai lėktuvų ir aš juos vaizduotėje statydavau.
– Nepaisant užgimusios aistros aviacijai, galiausiai pasirinkote aktorystės studijas, o sklandyti pradėjote tik 49-erių metų. Kodėl?
– Mokyklą baigiau dar gūdžiam sovietyne, tai visai kita situacija buvo. Tais laikais buvo tu arba kosmonautas, arba tu netinkamas. Buvau ilgas, nelabai fiziškai stiprus, pabijojau, kad nepraeičiau visų tų dalykų. Vėlgi, važiuoti į tą rusyną, kur karinėse mokyklose buvo mokoma civilinė aviacija, tikrai nebuvo didelės pagundos. Viskas baigėsi tuo, kad atsidūriau ten, kur esu – vaidyboje – kuri man visada buvo įdomi.
Aš turbūt esu labai geras pavyzdys, kaip nedaryti. Labai ilgą laiką atidėliojau, galbūt net sąmoningai nerodžiau jokio intereso kažkokia aktyvia veikla su aviacija užsiimti, kol atsitiktinai mano kolega Juozas Gaižauskas nusitempė į aviatorių renginį. Ten aš įsikalbėjau su aviatoriais, kurie buvo labai nustebę, kodėl aš nieko nedarau. Bet net ir tada atidėliojau viską iki kol direktorė paskambino turbūt jau trečią kartą ir pasakė: „tu atvažiuoji pagaliau ar ne?“. Bet net ir tada, kai man praktiškai buvo į rankas įduota – aš vos nepramečiau tos galimybės. Dėl to ir sakau, kad esu pavyzdys, ko nedaryti.
Dabar sunku pasakyti kodėl taip elgiausi, nes prisiminai yra subjektyvi planeta. Bet tas nuolatinis atidėliojimas kilo iš visokių baimių: gal man bus bloga, gal kažkas bus negerai, gal bus baisu. Tokie labai žmogiški dalykai. Aš joks ne supermenas, o gal net dar didesnis atidėliotojas negu daugelis kitų žmonių. Nors man pačiam kartais reikia, kad kas nors spirtų į užpakalį, bet visiems sakysiu: jeigu tau įdomu ir smalsu, eik ir pabandyk. Aš pats galėjau skraidymu užsiimti jau seniai, bet vis atidėliojau ir nedaug trūko, kad net ir praktiškai į rankas įduotą dalyką būčiau padėjęs į šoną.
– Orai Lietuvoje pamažu vis geryn. Kada atidarysite naują sklandymo sezoną?
– Praktiškai sezonas atsidaro iškart po Velykų. Aišku, buvo jau keletas dienų šiemet, kai mūsų kolegos skraidė, bet tos dienos dažniausiai būna labai atsitiktinės. Lietuva yra tokioje pasaulioje vietoje, kurioje nuolat susiduria kelios oro masės, todėl oras labai nestabilus. Skaičiuojama, kad, jei sklandytojui pavyksta per sezoną, per vasarą priskraidyti 100 valandų – tai yra labai daug. Man yra 2-3 sezonus tai pavyko. O visiems žmonėms visada noriu priminti, kad mūsų aeroklubai yra atviri visuomenei, kur galite atvykti pasišnekėti, viską pamatyti savo akimis ir pabandyti. Dažnai turbūt galvojama, kad čia toks turčių sportas, bet tai yra gan vidutinių pajamų žmonės, todėl norisi griauti šį mitą. Siūlyčiau bet kam pabandyti sklandymą, nes tai yra be proto egzistencinis pojūtis. Nepalyginsi su jokiu komerciniu lėktuvo skrydžiu ar motoriniu skrydžiu. Čia tu tiesiog esi ore ir visiškai priklausai nuo to, kas vyksta aplink tave.
– O koks tas egzistencinis jausmas?
– Na, kai tu jau sklandai, kaip sportininkas, tu nelabai turi laiko viskuo pasigrožėti, nes visada esi judesy ir galvoji, kas toliau. Bet aplanko toks jausmas iš filosofinės pusės, nes Dievulis mums nesudarė galimybių skraidyti. Praktiškai vos prieš 100 metų išvis žmogus pirmą kartą pakilo sunkesniu negu oras aparatu, o štai matome, kokie aparatai skraido dabar. Turbūt net sapnuoti nebuvo įmanoma, kad aviacija taps tokia pačia susisiekimo priemone, kaip autobusas. Todėl į sklandymą žvelgiu per tokią filosofinę sampratą. Kai broliai Raitai pirmą kartą į orą pakilo, tai į juos niekas nekreipė dėmesio, nes galvojo, kad čia fokusas. Laikraščiai net nerašė apie juos, nes galvojo, kad čia iliuzionistų triukai. Aviacija man yra puikus pavyzdys, kaip mes tobulėjame, kaip žmonės, kaip veislė, kaip civilizacija, nors dažnai net nesuprantame, ką darom.
– Kaip vertinate mūsų šalies aviacijos būklę ir bendruomenę?
– Manau, kad kokią mes turim aviacijos istoriją ir bendruomenę Lietuvoje yra tiesiog stebėtina. Kokių turime talentingų aviatorių, inžinierių ir konstruktorių yra puiku. Jau net nekalbu apie tarpukario laikotarpį, kai Lietuvos aviacinė mintis buvo viena pažangiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, lietuvių sukurtas „ANBO-IV“, toks žvalgybinis bombonešis, skaitėsi vienas geriausių konstrukcinių sprendimų tais laikais. Žinoma, tai buvo labai neilgai, nes labai greitai vystėsi sprendimai. Bet labai didžiuojuosi, kad ir dabar Lietuva turi vieną iš penkių sertifikuotų sklandytuvų gamyklų Europoje, kas tikrai yra stiprus pareiškimas tokiai nedidelei valstybei. Manau, kad derėtų šviesti visuomenę ir tuos pačius politikus, kurie priiminėja sprendimus, nes vien tik tai, kad mes neturim savo aviacijos komercinės bendrovės ar tokių karinių oro pajėgų, kurios turėtų įvairius padalinius – nėra gerai. Kita vertus, nuostabu, kad mes turime AGAI (aut. past. – Antano Gustaičio aviacijos institutą). Tuose klubuose, kur ir aš skraidau, susiduriu su žmonėmis iš ten. Tikrai nepaprastai šviesūs žmonės su didelėmis perspektyvomis. Nebūtinai jie taps pilotais, gali būti ir inžinieriais ir daug uždirbti, kas duos didžiulę naudą valstybei.
– Kadangi puikiai išmanote tiek aviaciją, tiek aktorystę – ar įžvelgiate sąsąjų tarp šių sričių?
– Sąsaja turbūt būtų tokia, kad aviacija bendrąja prasme duoda labai daug tiesioginės ir netiesioginės naudos visuomenei, kaip ir menas, muzika ir kultūra. Kadangi esu ir dėstytojas, kai man tenka susidurti su politikais, neretai bandau atkreipti jų dėmesį, kad tie svečiai, kuriuos jie nusiveda į operos ir baleto teatrą – verslininkai, politikai, diplomatai – jie gauna supratimą apie Lietuvą šimtąkart geresnį negu per bet kurią prezentaciją. Nes bet kuris žmogus supranta, kad operos teatras yra milžiniškos infrastruktūros pasekmė. Kad jis būtų reikia muzikos mokyklų, chorų, baleto mokyklų, infrastruktūros visoje šalyje ir žmonių, kuriems tai būtų įdomu, kas irgi daug pasako. Apsilankę operos teatre Lietuvos svečiai supranta, kad už visko stovi didžiulės investicijos ir tai pasako ženkliai daugiau negu bet kokia knyga apie mūsų šalį.
– O jūsų paties profesijai sklandymas turi naudos?
– Man sklandymas suteikia supratimą kas yra laimingo žmogaus gyvenimas. Aš galvoju, kad pilnavertiškam gyvenimui reikia trijų dalykų: darbo, kuris tave išmaitintų; misijos, kurią tu darai nebūtinai dėl atlygio; ir hobio, kuris suteikia tau papildomą erdvę. Idealiausia, kai šie trys dalykai persidengia ir mano gyvenime taip ir yra. Vaidindamas užsidirbu pragyvenimui, akademijoje vykdau misiją, o sklandymas yra hobis, kuris viską papildo. Aktorystė yra tokia profesija, jei tai išvis galima vadinti profesija, kad tu esi, kaip kempinė – susiurbi visas patirtis, kurios vyksta aplink tave ir iš to gimsta tai, ką tu darai. Nesvarbu, tai būtų vaidyba, tapyba, muzika ar kiti menai.
– Pilotavimas jus lydi ne tik ore, bet ir scenoje – netrukus įkūnysite Pilotą iš „Mažojo Princo“, kurį parašė ir pats pilotu buvęs Antuanas de Sent Egziuperi, o žiūrovai galės laimėti nemokamą pasiskraidymą?
– Taip. Miuziklą kuriantis Jonas Sakalauskas pakvietė prisijungti su idėja, kad Piloto personažą kurtų žmogus, kuris realiai turi skraidymo patirtį. Galbūt tai kažkiek ir sieja mane su genijumi de Sent Egziuperi. Buvau labai nustebintas, nes nesu muzikantas ir daininkas. Tai nereiškia, kad negaliu padainuoti, bet tikrai nesu profesionaliai tam rengtas. Bet abejonių tikrai neturėjau, nes atsisakyti de Sent Egziuperi medžiagos, tai kaip atsisakyti „Hamleto“. „Mažasis Princas“ yra absoliuti klasika, kurią mes kiekvienas turbūt prisimenam nuo vaikystės. Apskritai de Sent Egziuperi kūryba yra pavyzdys tokio visiško altruistinio humanizmo. Tokios švaros ir bendražmogiškos meilės literatūra išvis labai retas dalykas.
– Kaip paaiškintumėte „Mažojo Princo“ populiarumo ir sėkmės fenomeną?
– Manau, kad čia yra amžina pasaka ir vizija. Tiek visose pasakose, tiek realybėje, visose religijose turime ar Dievą, ar pranašą, ar guru, kuris išeina į dykumą, kažką sutinka, atranda, supranta ir kažką parsineša. Pradedant nuo mūsų katalikiško pasakojimo. Ta amžina istorija išėjusio į dykumą ir kažką ten pamačiusio, kas pakeičiau jo gyvastį. Kita vertus, tai turbūt, kaip Pelenės istorija, kuri perpasakojama įvairiose šalyse, kultūrose, amžiuose ir įvairiomis formomis. „Mažasis Princas“ yra tokia egzistencinio supratimo, kas aš esu ir kur aš keliauju istorija. Tai turbūt viena iš nedaugelio knygų, kuri kontempliuoja mirties temą. Nors konkrečiai nepasakoma, kad Mažasis Princas mirė, bet tai yra akivaizdu, nes jis kažkur iškeliavo. Juk mes tuo ir skiriamės nuo, pavyzdžiui, šuns, nes suprantam, kad mirsim, ko joks kitas gyvis nesupranta. Sąmoningą supratimą, kad tavo gyvenimas yra ribotas turime tik mes.
Aš ir savo studentams sakau, kad iš esmės kiekviena istorija, jeigu ją nudrožus iki esmės, yra atsakymas į vieną iš trijų klausimų: kas aš esu, iš kur mes atsiradom, ir kur mes keliaujam? Dažniausiai pasakojimai atsako į vieną iš šių klausimų. Labai retas kūrinys kabina du ar net tris šiuos klausimus. Ir tokie kūriniai dažniausiai yra susiję su religija arba tai kokia nors alegorija, kaip Džono Livingstono „Žuvėdra“. Turbūt būtent dėl to „Mažasis Princas“ yra tokia mistika, mėgiama tiek vaikų, tiek suaugusių. Nes net jei tu neišartikuliuoji to klausimo, jis vis tiek yra mūsų pakaušy. O „Mažojo Princo“ istorija pasiekia tuos smegenų užkabarius, kuriuos tu galbūt net bijai įvardinti. Galima sakyti, kad „Mažasis Princas“ užkabina visus tris klausimus, nors ir neatsako į nė vieną iš jų. Aišku, šie klausimai ir neturi atsakymų, bet mes pamatome, kad ne aš vienas neturiu atsakymų ir, kad negaunant konkrečiai įvardinto atsakymo tu gali kažką padaryti, kažką suprasti, pamatyti, pajausti. Tame ir slypi „Mažojo Princo“ magija, kurią, kaip ir bet kurį genialų kūrinį, sunku paaiškinti, nes mūsų verbalinė mintis yra gerokai ribotesnė už mūsų fantaziją ir vizualinį supratimą.
– Sakalai, ačiū už už tokį išssamų pokalbį. Nors sakėte esantis „pavyzdžiu, kaip nedaryti“, tuo pačiu esate ir žmogus, kuris vis tik galiausiai ryžosi siekti svajonių. Ko palinkėtumėte žmonėms?
– Palinkėčiau negyventi pagal pasą. Kūnas gal ir gyvena, bet mūsų protui ir emocijoms tai nesvarbu. Dažnai mes patys nurašom save. Ir aš lygiai toks pats abejotojas ir atidėliotojas. Tik kartais turi gnybti sau į užpakalį ir pasakyti „pirmyn!“. Lengviausia turbūt yra mąstyti, kad „aš jau per senas, per jaunas, per kvailas ar per protingas, ar dar kažkoks“ – aš ir pats tą dariau. Tiesiog reikia kartais atidžiau pažiūrėti į save iš šalies ir suprasti ar tai nėra slapta atidėliojimo ir tokios vaikiškos baimės dalykas, kad suklysi ir kvailai atrodysi. Aš atrodžiau, kaip idiotas, kai mokiausi skraidyti. Kitas žmogus gal jau būtų seniai nuleidęs rankas. Prisimenu, pirmose savo sklandymo varžybose maršrutą apskridau atbulai. Žmonės aerodrome iš manęs juokėsi susirietę, bet ką… Pasijuoki kartu su jais ir viskas. Manau, kad daugumoje sportų ir turbūt bet kurioje kitoje srityje klaidos yra neatsiejama dalis. Niekas nėra tobulas, o klaidos yra neatsiejama tobulėjimo dalis.
Sakalas Uždavinys miuzikle „Mažasis princas“ vaidins balandžio 27 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje, o spektaklio žiūrovai turės progą laimėti nemokamą skrydį sklandytuvu Paluknio aerodrome. Pirmasis iš dvejų vyksiančių pasirodymų – jau išparduotas, tad žiūrovai raginami įsigyti bilietus už geriausią kainą „Bilietai.lt.“
Paieška nedavė rezultatų