Skaityti daugiau
LIUDVIKAS. KITOJ MIŠKO PUSĖJ
Poezijos ir muzikos programa, skirta poetui Liudvikui Jakimavičiui (1959–2022).Komedija „Man viskas gerai“
Balandžio 26 dieną Vilniaus lenkų kultūros namuose nepriklausomas Europos teatras „Chaika“ pristato komedijos „Man viskas gerai!“ premjerą.AudrIngas duetas: improvizuotos dainos ir eilės | Kitas Kampas
Vasario 24-ąją teatro „Kitas kampas“ kavinėje-bare žiūrovų laukia išskirtinis improvizacijos vakaras. Į sceną žengia improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktoriai Audrius Bružas ir Inga Šepetkaitė, kviesdami į gyvą, čia ir dabar gimstantį improvizuotų dainų bei poezijos pasirodymą.Poetinis stand-up „Apie vamzdį ir mus“ – Taško teatro premjera, kurioje klausimas paprastas: kodėl vamzdis?
Vasario 14-ąją Taško teatras kviečia į poetinį stand-up spektaklį „Apie vamzdį ir mus“, kurį režisuoja Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka. Tai vienos valandos trukmės vyksmas, kuriame poezija, muzika, judesys ir gyvi pasakojimai susilieja į netikėtą, emociškai intensyvią patirtį.Dviguba dovana: Valentino dienai - bilietai, Moters dienai – romantiškas vakaras su Alanu Chošnau Klaipėdoje
Pajūris moka laukti laivų ir legendinių balsų – tų, kurie sugrįžta ramiai, užtikrintai, ir jau pirmu akordu primena, koks brangus yra gyvas susitikimas. Kovo 7-ąją, Moters dienos išvakarėse, Klaipėdoje prasidės garsaus muzikos kūrėjo ir atlikėjo Alano Chošnau pavasario koncertų turas „Akustiškai“ – jaukūs ir romantiški vakarai, kur visiems puikiai pažįstamos jo dainos priartės prie klausytojų taip arti, lyg būtų skirtos tik jiems.30 metų be saugių sprendimų: „New Baltic Dance’26“ programa
Šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ (NBD) Vilniuje vyks jau 30-ąjį kartą vasario 26 - balandžio 29 dienomis. Festivalis, kaip neatsiejama šiuolaikinio šokio ekosistemos dalis, šiandien klausia – kokią vietą valstybėje užima šiuolaikinis šokis ir kokios šios srities ateities perspektyvos?Vilniuje – išskirtinis „Gulbių ežeras“: pirmą kartą pasirodys Ballet Académique de Naples
2026 m. balandžio 10 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, vienintelį kartą Lietuvoje pasirodys prestižinis italų teatras Ballet Académique de Naples, pristatysiantis vieną garsiausių klasikinio baleto šedevrų – Piotro Čaikovskio „Gulbių ežerą“.Vilniuje – jautrus spektaklis paaugliams ir jaunimui „Šaukštaveidė“
2026 m. vasario 27 d. Vilniuje, Meno erdvėse VILEIŠIO18, bus pristatytas spektaklis paaugliams ir jaunimui „Šaukštaveidė“, sukurtas pagal britų dramaturgo Lee Hall pjesę „Spoonface Steinberg“. Spektaklį stato Teatro studija II, režisierė – Indrė Stonytė.Marius Ivaškevičius pristato teatrinį kerštą totalitarizmui, sukrėtusį Taliną
„Totalitarinis romanas“ – naujausia Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, pastatyta 2024 metais Estijos Dramos teatre ir jau antrą sezoną renkanti sausakimšas sales Taline. Tai politiškai aštrus, asmeniškas ir kartu universaliai paveikus kūrinys, kalbantis apie menininko likimą totalitarinių režimų gniaužtuose, apie baimę, pasirinkimus ir sielos kainą. Spektaklis balandžio 10 – 11 dienomis bus pristatytas ir Lietuvos publikai.TEATRO KLUBAS – nauja erdvė dialogui apie teatrą, kultūrą ir visuomenę
Valstybinis Šiaulių dramos teatras pradeda naują renginių ciklą TEATRO KLUBAS, skirtą visiems, norintiems giliau pažinti šiuolaikinį teatrą, kultūrą ir visuomenę. Tai bus įvairius formatus ir temas apjungianti renginių erdvė, kviečianti ne tik stebėti ir klausytis, bet diskutuoti, klausti bei reflektuoti.Monospektaklis „Melo Gibsono draugas“ – ironiškas žvilgsnis į aktoriaus šlovę ir jos kainą
Rugsėjo 10 dieną Vilniaus lenkų kultūros namų Teatro salėje bus pristatytas monospektaklis „Melo Gibsono draugas“, sukurtas pagal Tomasz Jachimek tekstą ir režisuotas Sławomir Gaudyn. Tai nuotaikinga, bet kartu ir taikli komedija, kviečianti pažvelgti į menininko gyvenimą iš arti – su visais jo paradoksais, ambicijomis ir netikėtais posūkiais.Svarbiausi vasario renginiai – „Eurovizijos“ atrankos finalas, M.A.M.A. apdovanojimai ir Karaliaus Mindaugo taurės kulminacija
Priešingai nei oras už lango, vasaris Lietuvos renginių rinkoje bus itin karštas. Kauną drebins kasmetiniai M.A.M.A. apdovanojimai, Šiauliuose vyks krepšinio sirgalių pamiltas Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertas, o Vilniuje paaiškės, kas šiemet atstovaus Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse Austrijoje.„Grammy“ laimėtojas Michailas Pletnevas pasirodys Lietuvoje
Vienu iškiliausių mūsų laikų pianistų laikomas Michailas Pletnevas šiemet pirmą kartą surengs solinį pasirodymą Lietuvoje. Žymusis pianistas, dirigentas, kompozitorius ir prestižinio „Grammy“ apdovanojimo laimėtojas kovo 31 dieną surengs išskirtinį fortepijono pasirodymą Vilniaus LVSO koncertų salėje.Išankstinė šokio spektaklio ''KOTRYNA'' premjera
2026 metais minint 500-ąsias Kotryna Jogailaitė gimimo metines, Vilniuje pristatomas išskirtinis meninis projektas – šokio spektaklis „KOTRYNA“. Išankstinė spektaklio premjera vyks kovo 6 d. „Hobiverse – Sostinės vaikų ir jaunimo centre“.VMT premjera | KANTAS. KAMBARYS, KURIAME NEGALVOJAMA
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre pristatoma nauja dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus ir režisieriaus Oskaro Koršunovo kūrybinė premjera – „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“.Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Laikas atsigręžti į moterį, kuri geriausiai suprato ir giliausiai išjautė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio genialumą jo gyvenamuoju laiku. Į žmogų, kuris, kūrėjų požiūriu, nepelnytai liko didžiojo menininko šešėlyje. Šokio spektaklis „Sofija | Genijaus šešėly“ kviečia pažvelgti į Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vidinį pasaulį ir jos likimą šalia genijaus.Teatro dienos koncertas
Kovo 27 d., minint Tarptautinę teatro dieną, Keistuolių teatre vyks ypatingas koncertas, kuriame po ilgesnės pertraukos į sceną sugrįš dainos iš roko fantasmagorijos „EDIS AGREGATAS arba NEMIRŠTANČIO OPTIMISTO GYVENIMAS IR MIRTIS“.Spektaklis „Išgijimas“ – premjera Vilniuje
Kovo 13 d. Vilniuje pirmą kartą bus pristatyta spektaklio „Išgijimas“ premjera. Tai naujas, įtemptas ir psichologiškai stiprus kūrinys, kuriame susitinka dvi ryškios teatro žvaigždės – Chulpan Khamatova ir Yuliya Aug.Baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ sugrįžta į sceną: šiuolaikiškai atgimusi pasaka visai šeimai
Po sėkmingos premjeros ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ dar kartą kviečia į gyvą, šiuolaikiškai atgimusią pasaką. Gegužės 1 d. 12 val. šis spektaklis bus rodomas Vilniaus COMPENSA koncertų salėje.Premjera: monospektaklis „Bėgantis aštuonkojis“ – jautri vidinė kelionė apie savęs priėmimą
Bėgantis aštuonkojis – naujas, tylus ir jautrus monospektaklis, pasakojantis apie tai, kas nutinka, kai gyvenime sutinki savo sielos brolį. Kartais tada pasidaro lengviau kvėpuoti – supranti, kad nesi vienintelis toks keistas, netikėtas ar kitoks, net jei to žmogaus niekada nebuvai sutikęs gyvai.„Sniegas*“ – drąsus spektaklis paaugliams ir jaunimui apie tai, apie ką negalima tylėti
Sniegas* – tai jautrus ir atviras spektaklis paaugliams bei jaunimui, kviečiantis kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka nutylėtos. Kartais, norint papasakoti savo istoriją, reikia labai daug drąsos – būtent apie tai ir yra šis Teatro studijos II darbas.VMT spektaklis „Dėdė Vania“ – emocinė Čechovo klasikos interpretacija
Dėdė Vania – viena emocionaliausių Antonas Čechovas pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė: didžiausi troškimai, prarastos viltys ir karčiausi nusivylimai. Pats autorius šį kūrinį pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“, kuriose organiškai susipina komedija, drama ir tragedija.VMT spektaklis „Maskaradas“ – ilgaamžė Rimo Tumino teatro legenda
Rimo Tumino režisuotas „Maskaradas“ – vienas unikaliausių ir ilgaamžiškiausių Lietuvos teatro spektaklių, scenoje gyvuojantis jau beveik trisdešimt metų ir neprarandantis žiūrovų meilės. Pastatytas pagal romantizmo epochos genijaus Michailo Lermontovo pjesę, šis dviejų dalių spektaklis tapo ne tik klasikos interpretacija, bet ir subtilia, fantasmagoriška šiandienos pasaulio refleksija.Naujasis teatras: „Nepažintas Mačernis | Aš atnešiau Jums saulės patekėjimą“
Vytauto Mačernio prozos pristatymas kviečia iš naujo pažinti vieną ryškiausių lietuvių literatūros asmenybių – per mažai girdėtą, bet itin gilią jo kūrybos pusę. Šiame kameriniame pasirodyme aktorė Sonata Visockaitė atveria Mačernio prozą – tekstus, kuriuose keliami esminiai filosofiniai ir egzistenciniai klausimai, grįžtama prie pamatinių, amžinųjų vertybių.„Glaistas“ – garso patirtis Vilniaus gete
Nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki gegužės 24 d. Vilniuje vyks „Glaistas“ – unikali garso kelionė po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Šio kūrinio pagrindas – keturių Holokaustą išgyvenusių asmenų balsai, užfiksuoti 2019 m. interviu Tel Avive, Jeruzalėje ir Haifoje. Kiekvienai erdvei sukurtos muzikos kompozicijos kartu su binauraliniais įrašais kuria įtraukiančią patirtį, leidžiančią klausytojui pajusti vietos istoriją ir jos atmintį.„miške“. Oratorija Sapiegų rūmuose
2026 m. balandžio 11 d. 18.00 val. Sapiegų rūmų Menėje Vilniuje skambės Alberto Navicko oratorija „miške“ – kūrinys, atveriantis naują žvilgsnį į pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją per simbolinį miško vaizdinį.Interaktyvus spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“
Ar gali būti, kad net šunyčiams pasitaiko nuobodžių dienų? Pasirodo – taip! Tačiau šįkart nuobodulys ilgai neužsibūna, nes herojus pasiekia netikėtas draugo skambutis, kviečiantis leistis į nuotykių kupiną misiją. Šunyčių laukia kelionė į paslaptingą negyvenamą salą ir dingusio lobio paieškos.Premjera Klaipėdoje: interaktyvus spektaklis „Miesto šnabždesiai“ (rež. Marta Vendland)
ARTYN teatras pristato visiškai naują, specialiai Klaipėdai sukurtą premjerą – interaktyvų spektaklį „Miesto šnabždesiai“, kuris kviečia žiūrovus leistis į gyvą, pulsuojačią kelionę per miesto atmintį. Tai teatralizuotas pasakojimas, kuriame susipina Klaipėdos praeitis, dabarties balsai ir ateities nuojautos – viskas perteikta žaismingai, įtraukiančiai ir jautriai.SPEKTAKLIS „MADE IN ODESSA“ – BALANDŽIO 25 D. VILNIUJE
Į Vilnių pirmą kartą atvyksta išskirtinis, šilumos ir gero humoro kupinas spektaklis „MADE IN ODESSA“, kurį pristato nepakartojami Odesos aktoriai. Balandžio 25 d. 18:00 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovų lauks džiaugsminga, gyvybinga ir žaisminga istorija, įkūnijanti tikrąjį šio legendinio miesto charakterį.NAUJAS GYVENIMAS – TEATRO KOMEDIJA APIE MEILĘ, CHAOSĄ IR ANTRO ŠANSO DRĄSĄ
Į Lietuvos scenas atkeliauja premjera, kuri nepaliks abejingų – šmaikšti, aštri ir netikėtumų kupina teatro komedija „Naujas gyvenimas“. Tai istorija apie santykių ribas, rutinos griūtį ir jausmus, kurie kartais ateina ne laiku – bet būtent tada pakeičia viską.„Banketas Paryžiuje“ – elegantiška komedija apie meilę, santuoką ir… viską, kas lieka tarp jų
2026 m. balandžio 24 d. Vilniaus lenkų kultūros namuose žiūrovai kviečiami į išskirtinę Brodvėjaus klasikos interpretaciją – komediją „Banketas Paryžiuje“, pastatytą pagal garsiojo dramaturgo Neilo Simono pjesę. Tai spektaklis rusų kalba, žavingai ir ironiškai nagrinėjantis santykius, jų trapumą, aistras bei amžinus žmogiškus paradoksus.Šokio ir gyvos muzikos spektaklis „Metų laikai“ | Šeiko šokio teatras
Šeiko šokio teatras kviečia į unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Metų laikai“, kuris savo debiutą patyrė bendradarbiaujant su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos violončelių kvartetu. Spektaklis sujungia keturių metų laikų simboliką su keturių violončelių garsais ir keturių skirtingų šokėjų išraiška, suteikdamas klasikiniam Vivaldi kūriniui „Keturi metų laikai“ naują, dekonstruotą dimensiją.Ką dovanojame šiandien? Ir kodėl prasmingiausios dovanos nebūtinai telpa į dėžutę
Artėjant šventėms kiekvienais metais prasideda tas pats ritualas – ieškoti dovanos, kuri ne tik pradžiugintų, bet ir būtų iš tiesų prasminga. Mes lankome parduotuves, tikriname internetinius puslapius, stengiamės pataikyti pagal žmogaus skonį, pomėgius arba bent jau nesuklysti renkant dydį.Premjera Keistuolių teatre: „Pelėkautai“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į Hamleto istoriją
2025 m. gruodžio 16 d. Keistuolių teatre įvyks premjera, kviečianti žiūrovus į naują, drąsią ir aštrių klausimų kupiną kelionę. Režisierės Ievos Stundžytės spektaklis „Pelėkautai“, pastatytas pagal Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, klasikinę istoriją perkuria per šiuolaikinio jauno žmogaus optiką, leisdamas pažvelgti į esminius kūrinio konfliktus visiškai kitu kampu.Ukrainos fronte koncertuojanti Margarita Meleshko – apie karą, dėkingumą Lietuvai ir meilę Monikai Liu
„Ačiū lietuviams, kad išliekate tvirti, principingi ir žmogiški, nepaisant nuovargio, propagandos ir laiko“, – sako Ukrainos dainininkė Margarita Meleshko, kuri vasarį su „The Grand Stars Orchestra“ pasirodys Lietuvoje. Atvirame interviu solistė papasakojo apie savo muzikinį kelią, įtemptą gyvenimą Kyjive ir pasirodymus fronte.MY FAIR LADY | Kamerinis spektaklis
Kovo 8-osios popietę Užutrakio dvaro sodybos rūmuose žiūrovai kviečiami į elegantišką, kamerinę ir jautriai interpretuotą miuziklo „My Fair Lady“ versiją, sukurtą pagal A. J. Lernerio ir F. Loewe klasikinį Brodvėjaus šedevrą. Tai – minimalistinis, jaukioje erdvėje atliekamas pastatymas, kuriame atskleidžiami ryškiausi kūrinio personažų jausmai, vidiniai virsmai ir dviejų pasaulių susidūrimas.„Tragedija“ – NEW BALTIC DANCE manifestas Lietuvos kultūros realijoms
Vasario 26 ir 27 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodomas vieno ryškiausių prancūzų choreografų Olivier Dubois šokio spektaklis „Tragédie“. Šiuolaikinio šokio festivalio NEW BALTIC DANCE (NBD) pirmasis ir svarbiausias kitų metų programos darbas žiūrovams bus pristatytas ne pavasarį, įprastu festivalio metu, o vasario mėnesį, taikliai atliepdamas šių metų kultūros lauko įtampas, protestą ir solidarumo poreikį.Pirmą kartą Lietuvoje: „The Grand Stars Orchestra“ pristato Holivudo muzikos patirtį
Tarptautinį pripažinimą pelnęs „The Grand Stars Orchestra“ pirmą kartą lankysis Lietuvoje. Kitų metų vasarį orkestras Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose pristatys programą „Hollywood Music Experience“, kurioje skambės gražiausi kūriniai iš daugiau nei 20-ies pasaulį pakerėjusių kino filmų ir serialų garso takelių.Nijolė Narmontaitė ir Arnas Švilpauskas – „Madinga pora“: meilė tarp vyresnės ir jauno?
Ar meilė įmanoma tarp vyresnės, turtingos moters ir jauno, tik gražaus vyro? Naujas muzikinis spektaklis „Madinga pora“ kviečia žiūrovus pasijuokti, padainuoti ir pamąstyti apie santykius tarp vyrų ir moterų.Nuostabūs dalykai – spektaklis, kuris priverčia pamatyti gyvenimo grožį iš naujo
Pagal britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesę sukurtas spektaklis „Nuostabūs dalykai“ – tai jautri, šviesi ir kartu prajuokinanti istorija apie žmogų, kuris po skaudžių išgyvenimų atranda, kad gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose, kasdieniuose dalykuose.A|CH šokio teatro premjera „Karalių pasaka“ – epinė istorija apie Čiurlionį šokio kalba
Anželikos Cholinos šokio teatras tęsia savo 26-ąjį sezoną visoje Lietuvoje. Anželikos Cholinos šokio teatras kviečia susipažinti su naujausiu kūriniu – įspūdingu, poetišku spektakliu „Karalių pasaka“, sukurtu pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Tai – epinė šokio poema, kviečianti pažvelgti į genialaus menininko gyvenimą ir kūrybą naujai, jautriai ir vizualiai turtingai.LNDT skelbia premjerą: Naubertas Jasinskas dekonstruoja mitą „Velnio nuotaka“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pristato naują Nauberto Jasinsko muzikinės dramos „Velnio nuotaka“ interpretaciją. Spektaklis, įkvėptas įvairių šaltinių – nuo Arūno Žebriūno kultinio filmo ir Kazio Borutos apysakos „Baltaragio malūnas“ iki aktorės Vaivos Mainelytės gyvenimo linijos ir Johno Cassaveteso intymios kino kalbos, žada tapti šiuolaikine refleksija apie amžinybę, aistrą ir kolektyvinių mitų įtaką mūsų tapatybėms.Geriausių XXI a. pasaulio kūrinių sąraše – opera-performansas „Saulė ir jūra“
Viena įtakingiausių pasaulio šiuolaikinio meno platformų „Frieze“ paskelbė pastarojo amžiaus reikšmingiausių meno kūrinių sąrašą. Tarp iškiliausiųjų – ir lietuvių menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės bei Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu liūtu“.Premjera: Šeiko šokio teatro spektaklis „ONOS“ – istorijų, judesio ir moters balso archeologija
Šeiko šokio teatras pristato naujausią savo darbą – šiuolaikinio šokio spektaklį „ONOS“, kuris žiūrovus kviečia į kelionę po moterų istorijų pasaulį, jų tylos, pasipriešinimo ir atgimimo erdves. Premjera įvyks spalio 25 dieną Nidoje, o vėliau spektaklis bus rodomas lapkričio 12 dieną Klaipėdoje ir vasario 21 dieną Vilniuje.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Atviras interviu su Sakalu Uždaviniu – apie vaikystę, baimes, aviaciją ir naują premjerą
„Esu geras pavyzdys, kaip nedaryti“, – sako Lietuvos kino ir teatro aktorius Sakalas Uždavinys, šiuo metu besiruošiantis naujo sklandymo sezono startui ir pirmojo Baltijos šalyse miuziklo „Mažasis Princas“ premjerai, kurioje taip pat įkūnys Pilotą. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie vaikystę, meilę aviacijai, vidines baimes, naująjį vaidmenį ir sėkmingos literatūros paslaptis.
Su aktoriumi kalbėjomės artėjančio naujojo sklandymo sezono pradžios proga, kuri šiemet persipins ir su jo darbu, todėl šį mėnesį Sakalas Uždavinys ruošiasi ne tik skrosti dangų sklandytuvu, bet ir atlikti ypatingą aviatoriaus vaidmenį scenoje.
Balandžio 27 dieną Vilniuje vyks pirmasis Baltijos šalyse miuziklas „Mažasis Princas“, kuriame aktorius įkūnys Piloto personažą, tuo metu renginio žiūrovai turės unikalią galimybę laimėti nemokamą skrydį sklandytuvu Paluknio aerodrome.
Atvirame interviu S. Uždavinys pasidalino vaikystės prisiminimais ir kadaise turėtomis vidinėmis baimėmis, apžvelgė Lietuvos aviacijos situaciją ir savo naująjį vaidmenį bei atskleidė savo sampratą apie laimingo žmogaus gyvenimą.
– Meilė aviacijai jus lydi mažens. Ar pamenate nuo ko viskas prasidėjo?
– Iš tikrųjų, tai negaliu įvardinti tos akimirkos, kai mane tas užkabino, bet visai neseniai išsiaiškinau, kad mano tėvas, šviesios atminties, besimokydamas Kauno technikos universitete lankė sklandymo kursus. Ir aš puikiai atsimenu, kaip jis mums, vaikams, droždavo tokius lėktuvėlius–sklandytuvus. O tas lėktuvų įvaizdis turbūt kiekvienam smalsesniam vaikui yra toks labai mistiškas daiktas. Galbūt viskas prasideda nuo pasakų, kuriose skraido drakonai ar žmonės skraido kilimais, bet skrydis turbūt visais laikais žmogui buvo tokia savotiška riba tarp pasakos ir realybės. Dėl to man visada viskas, kas skraidydavo traukė dėmesį. Labai gerai atsimenu, kai mano krikštamotė mane maždaug šešerių ar septynerių metų vežėsi į stovyklą Giruliuose, kurie tuo metu buvo visiška dykynė. Ir tuo metu iš Vilniaus oro uosto skraidydavo į Klaipėdą lėktuvas, toks vintažinis. Kažkaip atsitiko, kad mane pilotas nusivedė į kabiną ir ta diena buvo kažkokia pasakų šalis: daugybė lempučių ir prietaisų. Tai aš tą kabiną sapnuodavau ilgai. O po to mano smalsumas aviacijai ne tiek didėjo, kiek detalėjo. Prenumeruodavau tokį žurnalą, kuriame būdavo labai detalūs brėžiniai lėktuvų ir aš juos vaizduotėje statydavau.
– Nepaisant užgimusios aistros aviacijai, galiausiai pasirinkote aktorystės studijas, o sklandyti pradėjote tik 49-erių metų. Kodėl?
– Mokyklą baigiau dar gūdžiam sovietyne, tai visai kita situacija buvo. Tais laikais buvo tu arba kosmonautas, arba tu netinkamas. Buvau ilgas, nelabai fiziškai stiprus, pabijojau, kad nepraeičiau visų tų dalykų. Vėlgi, važiuoti į tą rusyną, kur karinėse mokyklose buvo mokoma civilinė aviacija, tikrai nebuvo didelės pagundos. Viskas baigėsi tuo, kad atsidūriau ten, kur esu – vaidyboje – kuri man visada buvo įdomi.
Aš turbūt esu labai geras pavyzdys, kaip nedaryti. Labai ilgą laiką atidėliojau, galbūt net sąmoningai nerodžiau jokio intereso kažkokia aktyvia veikla su aviacija užsiimti, kol atsitiktinai mano kolega Juozas Gaižauskas nusitempė į aviatorių renginį. Ten aš įsikalbėjau su aviatoriais, kurie buvo labai nustebę, kodėl aš nieko nedarau. Bet net ir tada atidėliojau viską iki kol direktorė paskambino turbūt jau trečią kartą ir pasakė: „tu atvažiuoji pagaliau ar ne?“. Bet net ir tada, kai man praktiškai buvo į rankas įduota – aš vos nepramečiau tos galimybės. Dėl to ir sakau, kad esu pavyzdys, ko nedaryti.
Dabar sunku pasakyti kodėl taip elgiausi, nes prisiminai yra subjektyvi planeta. Bet tas nuolatinis atidėliojimas kilo iš visokių baimių: gal man bus bloga, gal kažkas bus negerai, gal bus baisu. Tokie labai žmogiški dalykai. Aš joks ne supermenas, o gal net dar didesnis atidėliotojas negu daugelis kitų žmonių. Nors man pačiam kartais reikia, kad kas nors spirtų į užpakalį, bet visiems sakysiu: jeigu tau įdomu ir smalsu, eik ir pabandyk. Aš pats galėjau skraidymu užsiimti jau seniai, bet vis atidėliojau ir nedaug trūko, kad net ir praktiškai į rankas įduotą dalyką būčiau padėjęs į šoną.
– Orai Lietuvoje pamažu vis geryn. Kada atidarysite naują sklandymo sezoną?
– Praktiškai sezonas atsidaro iškart po Velykų. Aišku, buvo jau keletas dienų šiemet, kai mūsų kolegos skraidė, bet tos dienos dažniausiai būna labai atsitiktinės. Lietuva yra tokioje pasaulioje vietoje, kurioje nuolat susiduria kelios oro masės, todėl oras labai nestabilus. Skaičiuojama, kad, jei sklandytojui pavyksta per sezoną, per vasarą priskraidyti 100 valandų – tai yra labai daug. Man yra 2-3 sezonus tai pavyko. O visiems žmonėms visada noriu priminti, kad mūsų aeroklubai yra atviri visuomenei, kur galite atvykti pasišnekėti, viską pamatyti savo akimis ir pabandyti. Dažnai turbūt galvojama, kad čia toks turčių sportas, bet tai yra gan vidutinių pajamų žmonės, todėl norisi griauti šį mitą. Siūlyčiau bet kam pabandyti sklandymą, nes tai yra be proto egzistencinis pojūtis. Nepalyginsi su jokiu komerciniu lėktuvo skrydžiu ar motoriniu skrydžiu. Čia tu tiesiog esi ore ir visiškai priklausai nuo to, kas vyksta aplink tave.
– O koks tas egzistencinis jausmas?
– Na, kai tu jau sklandai, kaip sportininkas, tu nelabai turi laiko viskuo pasigrožėti, nes visada esi judesy ir galvoji, kas toliau. Bet aplanko toks jausmas iš filosofinės pusės, nes Dievulis mums nesudarė galimybių skraidyti. Praktiškai vos prieš 100 metų išvis žmogus pirmą kartą pakilo sunkesniu negu oras aparatu, o štai matome, kokie aparatai skraido dabar. Turbūt net sapnuoti nebuvo įmanoma, kad aviacija taps tokia pačia susisiekimo priemone, kaip autobusas. Todėl į sklandymą žvelgiu per tokią filosofinę sampratą. Kai broliai Raitai pirmą kartą į orą pakilo, tai į juos niekas nekreipė dėmesio, nes galvojo, kad čia fokusas. Laikraščiai net nerašė apie juos, nes galvojo, kad čia iliuzionistų triukai. Aviacija man yra puikus pavyzdys, kaip mes tobulėjame, kaip žmonės, kaip veislė, kaip civilizacija, nors dažnai net nesuprantame, ką darom.
– Kaip vertinate mūsų šalies aviacijos būklę ir bendruomenę?
– Manau, kad kokią mes turim aviacijos istoriją ir bendruomenę Lietuvoje yra tiesiog stebėtina. Kokių turime talentingų aviatorių, inžinierių ir konstruktorių yra puiku. Jau net nekalbu apie tarpukario laikotarpį, kai Lietuvos aviacinė mintis buvo viena pažangiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, lietuvių sukurtas „ANBO-IV“, toks žvalgybinis bombonešis, skaitėsi vienas geriausių konstrukcinių sprendimų tais laikais. Žinoma, tai buvo labai neilgai, nes labai greitai vystėsi sprendimai. Bet labai didžiuojuosi, kad ir dabar Lietuva turi vieną iš penkių sertifikuotų sklandytuvų gamyklų Europoje, kas tikrai yra stiprus pareiškimas tokiai nedidelei valstybei. Manau, kad derėtų šviesti visuomenę ir tuos pačius politikus, kurie priiminėja sprendimus, nes vien tik tai, kad mes neturim savo aviacijos komercinės bendrovės ar tokių karinių oro pajėgų, kurios turėtų įvairius padalinius – nėra gerai. Kita vertus, nuostabu, kad mes turime AGAI (aut. past. – Antano Gustaičio aviacijos institutą). Tuose klubuose, kur ir aš skraidau, susiduriu su žmonėmis iš ten. Tikrai nepaprastai šviesūs žmonės su didelėmis perspektyvomis. Nebūtinai jie taps pilotais, gali būti ir inžinieriais ir daug uždirbti, kas duos didžiulę naudą valstybei.
– Kadangi puikiai išmanote tiek aviaciją, tiek aktorystę – ar įžvelgiate sąsąjų tarp šių sričių?
– Sąsaja turbūt būtų tokia, kad aviacija bendrąja prasme duoda labai daug tiesioginės ir netiesioginės naudos visuomenei, kaip ir menas, muzika ir kultūra. Kadangi esu ir dėstytojas, kai man tenka susidurti su politikais, neretai bandau atkreipti jų dėmesį, kad tie svečiai, kuriuos jie nusiveda į operos ir baleto teatrą – verslininkai, politikai, diplomatai – jie gauna supratimą apie Lietuvą šimtąkart geresnį negu per bet kurią prezentaciją. Nes bet kuris žmogus supranta, kad operos teatras yra milžiniškos infrastruktūros pasekmė. Kad jis būtų reikia muzikos mokyklų, chorų, baleto mokyklų, infrastruktūros visoje šalyje ir žmonių, kuriems tai būtų įdomu, kas irgi daug pasako. Apsilankę operos teatre Lietuvos svečiai supranta, kad už visko stovi didžiulės investicijos ir tai pasako ženkliai daugiau negu bet kokia knyga apie mūsų šalį.
– O jūsų paties profesijai sklandymas turi naudos?
– Man sklandymas suteikia supratimą kas yra laimingo žmogaus gyvenimas. Aš galvoju, kad pilnavertiškam gyvenimui reikia trijų dalykų: darbo, kuris tave išmaitintų; misijos, kurią tu darai nebūtinai dėl atlygio; ir hobio, kuris suteikia tau papildomą erdvę. Idealiausia, kai šie trys dalykai persidengia ir mano gyvenime taip ir yra. Vaidindamas užsidirbu pragyvenimui, akademijoje vykdau misiją, o sklandymas yra hobis, kuris viską papildo. Aktorystė yra tokia profesija, jei tai išvis galima vadinti profesija, kad tu esi, kaip kempinė – susiurbi visas patirtis, kurios vyksta aplink tave ir iš to gimsta tai, ką tu darai. Nesvarbu, tai būtų vaidyba, tapyba, muzika ar kiti menai.
– Pilotavimas jus lydi ne tik ore, bet ir scenoje – netrukus įkūnysite Pilotą iš „Mažojo Princo“, kurį parašė ir pats pilotu buvęs Antuanas de Sent Egziuperi, o žiūrovai galės laimėti nemokamą pasiskraidymą?
– Taip. Miuziklą kuriantis Jonas Sakalauskas pakvietė prisijungti su idėja, kad Piloto personažą kurtų žmogus, kuris realiai turi skraidymo patirtį. Galbūt tai kažkiek ir sieja mane su genijumi de Sent Egziuperi. Buvau labai nustebintas, nes nesu muzikantas ir daininkas. Tai nereiškia, kad negaliu padainuoti, bet tikrai nesu profesionaliai tam rengtas. Bet abejonių tikrai neturėjau, nes atsisakyti de Sent Egziuperi medžiagos, tai kaip atsisakyti „Hamleto“. „Mažasis Princas“ yra absoliuti klasika, kurią mes kiekvienas turbūt prisimenam nuo vaikystės. Apskritai de Sent Egziuperi kūryba yra pavyzdys tokio visiško altruistinio humanizmo. Tokios švaros ir bendražmogiškos meilės literatūra išvis labai retas dalykas.
– Kaip paaiškintumėte „Mažojo Princo“ populiarumo ir sėkmės fenomeną?
– Manau, kad čia yra amžina pasaka ir vizija. Tiek visose pasakose, tiek realybėje, visose religijose turime ar Dievą, ar pranašą, ar guru, kuris išeina į dykumą, kažką sutinka, atranda, supranta ir kažką parsineša. Pradedant nuo mūsų katalikiško pasakojimo. Ta amžina istorija išėjusio į dykumą ir kažką ten pamačiusio, kas pakeičiau jo gyvastį. Kita vertus, tai turbūt, kaip Pelenės istorija, kuri perpasakojama įvairiose šalyse, kultūrose, amžiuose ir įvairiomis formomis. „Mažasis Princas“ yra tokia egzistencinio supratimo, kas aš esu ir kur aš keliauju istorija. Tai turbūt viena iš nedaugelio knygų, kuri kontempliuoja mirties temą. Nors konkrečiai nepasakoma, kad Mažasis Princas mirė, bet tai yra akivaizdu, nes jis kažkur iškeliavo. Juk mes tuo ir skiriamės nuo, pavyzdžiui, šuns, nes suprantam, kad mirsim, ko joks kitas gyvis nesupranta. Sąmoningą supratimą, kad tavo gyvenimas yra ribotas turime tik mes.
Aš ir savo studentams sakau, kad iš esmės kiekviena istorija, jeigu ją nudrožus iki esmės, yra atsakymas į vieną iš trijų klausimų: kas aš esu, iš kur mes atsiradom, ir kur mes keliaujam? Dažniausiai pasakojimai atsako į vieną iš šių klausimų. Labai retas kūrinys kabina du ar net tris šiuos klausimus. Ir tokie kūriniai dažniausiai yra susiję su religija arba tai kokia nors alegorija, kaip Džono Livingstono „Žuvėdra“. Turbūt būtent dėl to „Mažasis Princas“ yra tokia mistika, mėgiama tiek vaikų, tiek suaugusių. Nes net jei tu neišartikuliuoji to klausimo, jis vis tiek yra mūsų pakaušy. O „Mažojo Princo“ istorija pasiekia tuos smegenų užkabarius, kuriuos tu galbūt net bijai įvardinti. Galima sakyti, kad „Mažasis Princas“ užkabina visus tris klausimus, nors ir neatsako į nė vieną iš jų. Aišku, šie klausimai ir neturi atsakymų, bet mes pamatome, kad ne aš vienas neturiu atsakymų ir, kad negaunant konkrečiai įvardinto atsakymo tu gali kažką padaryti, kažką suprasti, pamatyti, pajausti. Tame ir slypi „Mažojo Princo“ magija, kurią, kaip ir bet kurį genialų kūrinį, sunku paaiškinti, nes mūsų verbalinė mintis yra gerokai ribotesnė už mūsų fantaziją ir vizualinį supratimą.
– Sakalai, ačiū už už tokį išssamų pokalbį. Nors sakėte esantis „pavyzdžiu, kaip nedaryti“, tuo pačiu esate ir žmogus, kuris vis tik galiausiai ryžosi siekti svajonių. Ko palinkėtumėte žmonėms?
– Palinkėčiau negyventi pagal pasą. Kūnas gal ir gyvena, bet mūsų protui ir emocijoms tai nesvarbu. Dažnai mes patys nurašom save. Ir aš lygiai toks pats abejotojas ir atidėliotojas. Tik kartais turi gnybti sau į užpakalį ir pasakyti „pirmyn!“. Lengviausia turbūt yra mąstyti, kad „aš jau per senas, per jaunas, per kvailas ar per protingas, ar dar kažkoks“ – aš ir pats tą dariau. Tiesiog reikia kartais atidžiau pažiūrėti į save iš šalies ir suprasti ar tai nėra slapta atidėliojimo ir tokios vaikiškos baimės dalykas, kad suklysi ir kvailai atrodysi. Aš atrodžiau, kaip idiotas, kai mokiausi skraidyti. Kitas žmogus gal jau būtų seniai nuleidęs rankas. Prisimenu, pirmose savo sklandymo varžybose maršrutą apskridau atbulai. Žmonės aerodrome iš manęs juokėsi susirietę, bet ką… Pasijuoki kartu su jais ir viskas. Manau, kad daugumoje sportų ir turbūt bet kurioje kitoje srityje klaidos yra neatsiejama dalis. Niekas nėra tobulas, o klaidos yra neatsiejama tobulėjimo dalis.
Sakalas Uždavinys miuzikle „Mažasis princas“ vaidins balandžio 27 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje, o spektaklio žiūrovai turės progą laimėti nemokamą skrydį sklandytuvu Paluknio aerodrome. Pirmasis iš dvejų vyksiančių pasirodymų – jau išparduotas, tad žiūrovai raginami įsigyti bilietus už geriausią kainą „Bilietai.lt.“
Su aktoriumi kalbėjomės artėjančio naujojo sklandymo sezono pradžios proga, kuri šiemet persipins ir su jo darbu, todėl šį mėnesį Sakalas Uždavinys ruošiasi ne tik skrosti dangų sklandytuvu, bet ir atlikti ypatingą aviatoriaus vaidmenį scenoje.
Balandžio 27 dieną Vilniuje vyks pirmasis Baltijos šalyse miuziklas „Mažasis Princas“, kuriame aktorius įkūnys Piloto personažą, tuo metu renginio žiūrovai turės unikalią galimybę laimėti nemokamą skrydį sklandytuvu Paluknio aerodrome.
Atvirame interviu S. Uždavinys pasidalino vaikystės prisiminimais ir kadaise turėtomis vidinėmis baimėmis, apžvelgė Lietuvos aviacijos situaciją ir savo naująjį vaidmenį bei atskleidė savo sampratą apie laimingo žmogaus gyvenimą.
– Meilė aviacijai jus lydi mažens. Ar pamenate nuo ko viskas prasidėjo?
– Iš tikrųjų, tai negaliu įvardinti tos akimirkos, kai mane tas užkabino, bet visai neseniai išsiaiškinau, kad mano tėvas, šviesios atminties, besimokydamas Kauno technikos universitete lankė sklandymo kursus. Ir aš puikiai atsimenu, kaip jis mums, vaikams, droždavo tokius lėktuvėlius–sklandytuvus. O tas lėktuvų įvaizdis turbūt kiekvienam smalsesniam vaikui yra toks labai mistiškas daiktas. Galbūt viskas prasideda nuo pasakų, kuriose skraido drakonai ar žmonės skraido kilimais, bet skrydis turbūt visais laikais žmogui buvo tokia savotiška riba tarp pasakos ir realybės. Dėl to man visada viskas, kas skraidydavo traukė dėmesį. Labai gerai atsimenu, kai mano krikštamotė mane maždaug šešerių ar septynerių metų vežėsi į stovyklą Giruliuose, kurie tuo metu buvo visiška dykynė. Ir tuo metu iš Vilniaus oro uosto skraidydavo į Klaipėdą lėktuvas, toks vintažinis. Kažkaip atsitiko, kad mane pilotas nusivedė į kabiną ir ta diena buvo kažkokia pasakų šalis: daugybė lempučių ir prietaisų. Tai aš tą kabiną sapnuodavau ilgai. O po to mano smalsumas aviacijai ne tiek didėjo, kiek detalėjo. Prenumeruodavau tokį žurnalą, kuriame būdavo labai detalūs brėžiniai lėktuvų ir aš juos vaizduotėje statydavau.
– Nepaisant užgimusios aistros aviacijai, galiausiai pasirinkote aktorystės studijas, o sklandyti pradėjote tik 49-erių metų. Kodėl?
– Mokyklą baigiau dar gūdžiam sovietyne, tai visai kita situacija buvo. Tais laikais buvo tu arba kosmonautas, arba tu netinkamas. Buvau ilgas, nelabai fiziškai stiprus, pabijojau, kad nepraeičiau visų tų dalykų. Vėlgi, važiuoti į tą rusyną, kur karinėse mokyklose buvo mokoma civilinė aviacija, tikrai nebuvo didelės pagundos. Viskas baigėsi tuo, kad atsidūriau ten, kur esu – vaidyboje – kuri man visada buvo įdomi.
Aš turbūt esu labai geras pavyzdys, kaip nedaryti. Labai ilgą laiką atidėliojau, galbūt net sąmoningai nerodžiau jokio intereso kažkokia aktyvia veikla su aviacija užsiimti, kol atsitiktinai mano kolega Juozas Gaižauskas nusitempė į aviatorių renginį. Ten aš įsikalbėjau su aviatoriais, kurie buvo labai nustebę, kodėl aš nieko nedarau. Bet net ir tada atidėliojau viską iki kol direktorė paskambino turbūt jau trečią kartą ir pasakė: „tu atvažiuoji pagaliau ar ne?“. Bet net ir tada, kai man praktiškai buvo į rankas įduota – aš vos nepramečiau tos galimybės. Dėl to ir sakau, kad esu pavyzdys, ko nedaryti.
Dabar sunku pasakyti kodėl taip elgiausi, nes prisiminai yra subjektyvi planeta. Bet tas nuolatinis atidėliojimas kilo iš visokių baimių: gal man bus bloga, gal kažkas bus negerai, gal bus baisu. Tokie labai žmogiški dalykai. Aš joks ne supermenas, o gal net dar didesnis atidėliotojas negu daugelis kitų žmonių. Nors man pačiam kartais reikia, kad kas nors spirtų į užpakalį, bet visiems sakysiu: jeigu tau įdomu ir smalsu, eik ir pabandyk. Aš pats galėjau skraidymu užsiimti jau seniai, bet vis atidėliojau ir nedaug trūko, kad net ir praktiškai į rankas įduotą dalyką būčiau padėjęs į šoną.
– Orai Lietuvoje pamažu vis geryn. Kada atidarysite naują sklandymo sezoną?
– Praktiškai sezonas atsidaro iškart po Velykų. Aišku, buvo jau keletas dienų šiemet, kai mūsų kolegos skraidė, bet tos dienos dažniausiai būna labai atsitiktinės. Lietuva yra tokioje pasaulioje vietoje, kurioje nuolat susiduria kelios oro masės, todėl oras labai nestabilus. Skaičiuojama, kad, jei sklandytojui pavyksta per sezoną, per vasarą priskraidyti 100 valandų – tai yra labai daug. Man yra 2-3 sezonus tai pavyko. O visiems žmonėms visada noriu priminti, kad mūsų aeroklubai yra atviri visuomenei, kur galite atvykti pasišnekėti, viską pamatyti savo akimis ir pabandyti. Dažnai turbūt galvojama, kad čia toks turčių sportas, bet tai yra gan vidutinių pajamų žmonės, todėl norisi griauti šį mitą. Siūlyčiau bet kam pabandyti sklandymą, nes tai yra be proto egzistencinis pojūtis. Nepalyginsi su jokiu komerciniu lėktuvo skrydžiu ar motoriniu skrydžiu. Čia tu tiesiog esi ore ir visiškai priklausai nuo to, kas vyksta aplink tave.
– O koks tas egzistencinis jausmas?
– Na, kai tu jau sklandai, kaip sportininkas, tu nelabai turi laiko viskuo pasigrožėti, nes visada esi judesy ir galvoji, kas toliau. Bet aplanko toks jausmas iš filosofinės pusės, nes Dievulis mums nesudarė galimybių skraidyti. Praktiškai vos prieš 100 metų išvis žmogus pirmą kartą pakilo sunkesniu negu oras aparatu, o štai matome, kokie aparatai skraido dabar. Turbūt net sapnuoti nebuvo įmanoma, kad aviacija taps tokia pačia susisiekimo priemone, kaip autobusas. Todėl į sklandymą žvelgiu per tokią filosofinę sampratą. Kai broliai Raitai pirmą kartą į orą pakilo, tai į juos niekas nekreipė dėmesio, nes galvojo, kad čia fokusas. Laikraščiai net nerašė apie juos, nes galvojo, kad čia iliuzionistų triukai. Aviacija man yra puikus pavyzdys, kaip mes tobulėjame, kaip žmonės, kaip veislė, kaip civilizacija, nors dažnai net nesuprantame, ką darom.
– Kaip vertinate mūsų šalies aviacijos būklę ir bendruomenę?
– Manau, kad kokią mes turim aviacijos istoriją ir bendruomenę Lietuvoje yra tiesiog stebėtina. Kokių turime talentingų aviatorių, inžinierių ir konstruktorių yra puiku. Jau net nekalbu apie tarpukario laikotarpį, kai Lietuvos aviacinė mintis buvo viena pažangiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, lietuvių sukurtas „ANBO-IV“, toks žvalgybinis bombonešis, skaitėsi vienas geriausių konstrukcinių sprendimų tais laikais. Žinoma, tai buvo labai neilgai, nes labai greitai vystėsi sprendimai. Bet labai didžiuojuosi, kad ir dabar Lietuva turi vieną iš penkių sertifikuotų sklandytuvų gamyklų Europoje, kas tikrai yra stiprus pareiškimas tokiai nedidelei valstybei. Manau, kad derėtų šviesti visuomenę ir tuos pačius politikus, kurie priiminėja sprendimus, nes vien tik tai, kad mes neturim savo aviacijos komercinės bendrovės ar tokių karinių oro pajėgų, kurios turėtų įvairius padalinius – nėra gerai. Kita vertus, nuostabu, kad mes turime AGAI (aut. past. – Antano Gustaičio aviacijos institutą). Tuose klubuose, kur ir aš skraidau, susiduriu su žmonėmis iš ten. Tikrai nepaprastai šviesūs žmonės su didelėmis perspektyvomis. Nebūtinai jie taps pilotais, gali būti ir inžinieriais ir daug uždirbti, kas duos didžiulę naudą valstybei.
– Kadangi puikiai išmanote tiek aviaciją, tiek aktorystę – ar įžvelgiate sąsąjų tarp šių sričių?
– Sąsaja turbūt būtų tokia, kad aviacija bendrąja prasme duoda labai daug tiesioginės ir netiesioginės naudos visuomenei, kaip ir menas, muzika ir kultūra. Kadangi esu ir dėstytojas, kai man tenka susidurti su politikais, neretai bandau atkreipti jų dėmesį, kad tie svečiai, kuriuos jie nusiveda į operos ir baleto teatrą – verslininkai, politikai, diplomatai – jie gauna supratimą apie Lietuvą šimtąkart geresnį negu per bet kurią prezentaciją. Nes bet kuris žmogus supranta, kad operos teatras yra milžiniškos infrastruktūros pasekmė. Kad jis būtų reikia muzikos mokyklų, chorų, baleto mokyklų, infrastruktūros visoje šalyje ir žmonių, kuriems tai būtų įdomu, kas irgi daug pasako. Apsilankę operos teatre Lietuvos svečiai supranta, kad už visko stovi didžiulės investicijos ir tai pasako ženkliai daugiau negu bet kokia knyga apie mūsų šalį.
– O jūsų paties profesijai sklandymas turi naudos?
– Man sklandymas suteikia supratimą kas yra laimingo žmogaus gyvenimas. Aš galvoju, kad pilnavertiškam gyvenimui reikia trijų dalykų: darbo, kuris tave išmaitintų; misijos, kurią tu darai nebūtinai dėl atlygio; ir hobio, kuris suteikia tau papildomą erdvę. Idealiausia, kai šie trys dalykai persidengia ir mano gyvenime taip ir yra. Vaidindamas užsidirbu pragyvenimui, akademijoje vykdau misiją, o sklandymas yra hobis, kuris viską papildo. Aktorystė yra tokia profesija, jei tai išvis galima vadinti profesija, kad tu esi, kaip kempinė – susiurbi visas patirtis, kurios vyksta aplink tave ir iš to gimsta tai, ką tu darai. Nesvarbu, tai būtų vaidyba, tapyba, muzika ar kiti menai.
– Pilotavimas jus lydi ne tik ore, bet ir scenoje – netrukus įkūnysite Pilotą iš „Mažojo Princo“, kurį parašė ir pats pilotu buvęs Antuanas de Sent Egziuperi, o žiūrovai galės laimėti nemokamą pasiskraidymą?
– Taip. Miuziklą kuriantis Jonas Sakalauskas pakvietė prisijungti su idėja, kad Piloto personažą kurtų žmogus, kuris realiai turi skraidymo patirtį. Galbūt tai kažkiek ir sieja mane su genijumi de Sent Egziuperi. Buvau labai nustebintas, nes nesu muzikantas ir daininkas. Tai nereiškia, kad negaliu padainuoti, bet tikrai nesu profesionaliai tam rengtas. Bet abejonių tikrai neturėjau, nes atsisakyti de Sent Egziuperi medžiagos, tai kaip atsisakyti „Hamleto“. „Mažasis Princas“ yra absoliuti klasika, kurią mes kiekvienas turbūt prisimenam nuo vaikystės. Apskritai de Sent Egziuperi kūryba yra pavyzdys tokio visiško altruistinio humanizmo. Tokios švaros ir bendražmogiškos meilės literatūra išvis labai retas dalykas.
– Kaip paaiškintumėte „Mažojo Princo“ populiarumo ir sėkmės fenomeną?
– Manau, kad čia yra amžina pasaka ir vizija. Tiek visose pasakose, tiek realybėje, visose religijose turime ar Dievą, ar pranašą, ar guru, kuris išeina į dykumą, kažką sutinka, atranda, supranta ir kažką parsineša. Pradedant nuo mūsų katalikiško pasakojimo. Ta amžina istorija išėjusio į dykumą ir kažką ten pamačiusio, kas pakeičiau jo gyvastį. Kita vertus, tai turbūt, kaip Pelenės istorija, kuri perpasakojama įvairiose šalyse, kultūrose, amžiuose ir įvairiomis formomis. „Mažasis Princas“ yra tokia egzistencinio supratimo, kas aš esu ir kur aš keliauju istorija. Tai turbūt viena iš nedaugelio knygų, kuri kontempliuoja mirties temą. Nors konkrečiai nepasakoma, kad Mažasis Princas mirė, bet tai yra akivaizdu, nes jis kažkur iškeliavo. Juk mes tuo ir skiriamės nuo, pavyzdžiui, šuns, nes suprantam, kad mirsim, ko joks kitas gyvis nesupranta. Sąmoningą supratimą, kad tavo gyvenimas yra ribotas turime tik mes.
Aš ir savo studentams sakau, kad iš esmės kiekviena istorija, jeigu ją nudrožus iki esmės, yra atsakymas į vieną iš trijų klausimų: kas aš esu, iš kur mes atsiradom, ir kur mes keliaujam? Dažniausiai pasakojimai atsako į vieną iš šių klausimų. Labai retas kūrinys kabina du ar net tris šiuos klausimus. Ir tokie kūriniai dažniausiai yra susiję su religija arba tai kokia nors alegorija, kaip Džono Livingstono „Žuvėdra“. Turbūt būtent dėl to „Mažasis Princas“ yra tokia mistika, mėgiama tiek vaikų, tiek suaugusių. Nes net jei tu neišartikuliuoji to klausimo, jis vis tiek yra mūsų pakaušy. O „Mažojo Princo“ istorija pasiekia tuos smegenų užkabarius, kuriuos tu galbūt net bijai įvardinti. Galima sakyti, kad „Mažasis Princas“ užkabina visus tris klausimus, nors ir neatsako į nė vieną iš jų. Aišku, šie klausimai ir neturi atsakymų, bet mes pamatome, kad ne aš vienas neturiu atsakymų ir, kad negaunant konkrečiai įvardinto atsakymo tu gali kažką padaryti, kažką suprasti, pamatyti, pajausti. Tame ir slypi „Mažojo Princo“ magija, kurią, kaip ir bet kurį genialų kūrinį, sunku paaiškinti, nes mūsų verbalinė mintis yra gerokai ribotesnė už mūsų fantaziją ir vizualinį supratimą.
– Sakalai, ačiū už už tokį išssamų pokalbį. Nors sakėte esantis „pavyzdžiu, kaip nedaryti“, tuo pačiu esate ir žmogus, kuris vis tik galiausiai ryžosi siekti svajonių. Ko palinkėtumėte žmonėms?
– Palinkėčiau negyventi pagal pasą. Kūnas gal ir gyvena, bet mūsų protui ir emocijoms tai nesvarbu. Dažnai mes patys nurašom save. Ir aš lygiai toks pats abejotojas ir atidėliotojas. Tik kartais turi gnybti sau į užpakalį ir pasakyti „pirmyn!“. Lengviausia turbūt yra mąstyti, kad „aš jau per senas, per jaunas, per kvailas ar per protingas, ar dar kažkoks“ – aš ir pats tą dariau. Tiesiog reikia kartais atidžiau pažiūrėti į save iš šalies ir suprasti ar tai nėra slapta atidėliojimo ir tokios vaikiškos baimės dalykas, kad suklysi ir kvailai atrodysi. Aš atrodžiau, kaip idiotas, kai mokiausi skraidyti. Kitas žmogus gal jau būtų seniai nuleidęs rankas. Prisimenu, pirmose savo sklandymo varžybose maršrutą apskridau atbulai. Žmonės aerodrome iš manęs juokėsi susirietę, bet ką… Pasijuoki kartu su jais ir viskas. Manau, kad daugumoje sportų ir turbūt bet kurioje kitoje srityje klaidos yra neatsiejama dalis. Niekas nėra tobulas, o klaidos yra neatsiejama tobulėjimo dalis.
Sakalas Uždavinys miuzikle „Mažasis princas“ vaidins balandžio 27 d. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje, o spektaklio žiūrovai turės progą laimėti nemokamą skrydį sklandytuvu Paluknio aerodrome. Pirmasis iš dvejų vyksiančių pasirodymų – jau išparduotas, tad žiūrovai raginami įsigyti bilietus už geriausią kainą „Bilietai.lt.“
Paieška nedavė rezultatų