Kauno valstybinis lėlių teatras
  • Pavadinimas: Kauno valstybinis lėlių teatras
  • Adresas: Laisvės al. 87A, Kaunas
  • Vadovas: -
  • Aktoriai: -

Apie mus

Kauno valstybinis lėlių teatras įsteigtas 1958 m. vadovaujantis įkūrėjų Valerijos ir Stasio Ratkevičių nuostata – kurti vaikams. Per 55 kūrybos metus sukurta daugiau nei 186 spektaklių, teatras sėkmingai dalyvavo daugelyje festivalių, ne kartą gastroliavo Europoje, buvusiose Sovietų Sąjungos ir net Lotynų Amerikos šalyse.

Kauno valstybinis lėlių teatras yra Tarptautinės vaikų ir jaunimo teatrų asociacijos ASSITEJ ir Tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA narys. Šį sezoną teatro afiša mažajam žiūrovui siūlo 25 spektaklius (be premjerų). Tai įvairių šalių klasika tapusių pasakų inscenizacijos, originalioji dramaturgija vaikams. Žiūrovų mėgstami dviejų ryškių lėlių teatro menininkų – režisieriaus A. Stankevičiaus ir dailininko V. Mazūro – drauge kurti spektakliai: S. Maršako „Katės namai“, O. Vaildo „Žvaigždės vaikas“, V. Haufo „Nykštukas Nosis“, M. Suponino ,,Zuikio kaprizai", M. Urbaičio „Mažasis Mukas“ ir k.t.

Teatro repertuarą paįvairina ir lietuvių kilmės Baltarusijos režisieriaus Olego Žiugždos pastatymai: „Pasakų karaliaus teatras“ (2002 m. Kauno teatrinis prizas „Fortūna“ – už spektaklio režisūrą), N. Gernet, „Pasaka apie Lietaus Lašelį“ (prizai už spektaklio režisūrą –„Fortūna 2004“, „Interlialka“ 2006 m. Ukrainoje) ir kt. Teatro 50-mečio jubiliejui skirtas spektaklis „Jūratė ir Kastytis“. Režisieriaus  spektaklis "Užburtos pilies paslaptis" (2009 m.) dar kartą mažiesiems ir jų tėveliams primena garsiąją L. de Bomon pasaką apie raudonąją gėlelę. 2010 m. Olego Žiugždos spektaklis "Šeimynėlė iš Didžiosios girios",  sukurtas Europos Sąjungos remiamo projekto „Skrajojantis festivalis“ iniciatyva.  Naujausias režisieriaus pastatymas skirtas vaikams  - "Undinėlė", pagal garsiojo danų pasakininko H. K. Anderseno pasaką.

Nuo 2000 m. Lėlių teatre pastatyti keturi aktoriaus bei režisieriaus A. Žiurausko spektakliai: mažiesiems žiūrovams - ,,Kai krenta žvaigždė“ (2000 m., autorė - D. Čepauskaitė, H. K. Anderseno pasakos motyvais, 2000 m. už debiutą režisūroje šis spektaklis apdovanotas „Fortūnos“ diplomu), bei „Uma – Uma“ (2010 m.) ir Didžiojoje salėje suaugusiesiems skirti parodijų šou - ,,Didysis Kauno reviu“ (2004 m.) bei „Medinės žvaigždės“ (2011 m.). Mažuosius teatro žiūrovus džiugina ir pajūrio režisierių - J. Januškevičiūtės (2001 m., „Atostogos pas dėdę Titą“ ir „Daktaras Kripštukas pragare“ 2009 m. (pjesės autorius - K. Navakas)) bei G. Radvilavičiūtės (“Žirafa su kojinėmis“ 2003 m. (pjesės autorė – J. Januškevičiūtė) darbai mūsų teatre. Universali kūrėja - Vilniaus „Lėlės“ teatro aktorė, režisierė ir dramaturgė N. Indriūnaitė 2011 m. Mažojoje scenoje pastatė spektaklį pagal lietuvių liaudies pasaką „Gulbė – Karaliaus pati“. Poetiškas, savitai ir meniškai interpretuojamas pasakos tekstas praturtintas poezijos fragmentais, lėlių teatro specifikai tinkančiais elementais scenoje įgavo šešėlių teatro pavidalą.

Kiekvieną sezoną Kauno valstybiniame teatre suvaidinama iki 300 spektaklių, įvyksta keturios premjeros. Šiandienėje dvylikos aktorių trupėje kuria patyrę lėlių teatro aktoriai – S. Bagaliūnas, L. Zorūbaitė, L. Rupšytė, A. Daugėlytė, R. Bartninkaitė, J. Ross, D.Krapikas,  A. Žiurauskas, R. Endriukaitis. Scenoje talkina ir pirmuosiuose teatro spektakliuose vaidinę aktoriai – R. Čeponienė, O. Stankevičienė, A. Naciuvienė. Teatro pagrindinę trupę papildė jaunieji lėlininkai - M. Ancevičius, M. Černiauskas, I. Taločkaitė.

Teatre yra 2 žiūrovų salės (226 ir 60 vietų), nuo 1994 m. veikia Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejus. Per 800 eksponatų turinčiame lėlių muziejuje vyksta teatralizuotos edukacinės programos.

Tradiciniai teatralizuoti Kauno valstybinio lėlių teatro renginiai – sezono atidarymo šventė „Į Pasakų šalį – su fotoaparatu!“ bei tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Šypsos lėlės ir vaikai“, vykstantis nuo 1991-ųjų, sulaukia didelio kauniečių, miesto ir užsienio svečių dėmesio.

Istorija

Kauno valstybinis lėlių teatras oficialią veiklą pradėjo 1958 m. sausio 18 d. Marijampolėje (tuomet Kapsuke). Dviejų entuziastų – dramos aktorių Stasio Ratkevičiaus ir Valerijos Gruodytės-Ratkevičienės namų teatre puoselėta idėja sukurti lėlių teatrą vaikams jau tų pačių metų pavasarį tapo realybe, – scenos rampą išvydo pirmoji premjera N. Gernet „Stebuklingasis Aladino žibintas“ (pagal Rytų šalių pasakų knygą „Tūkstantis ir viena naktis“). Spektaklį režisavo S. Ratkevičius, scenografiją ir lėles sukūrė M. Mdivani. Trupės pagrindą sudarė Kauno J. Gruodžio muzikos mokyklos teatrinio skyriaus absolventai. Nuo pirmojo spektaklio iki šių dienų teatras su nedidelėmis išimtimis laikosi įkūrėjų iškeltos nuostatos – kurti tik vaikams. 1960 m. teatras persikėlė į Kauną. Prasidėjo ilgas, sudėtingas kūrybos kelias, kuris suformavo savitą teatro braižą, tradicijas. Nuo pirmosios premjeros teatro metraštyje užfiksuota beveik 180 pastatymų vaikams. Iki 1990-ųjų kūrybinę teatro raidą ryškiausiai reprezentuoja dviejų režisierių darbai: S. Ratkevičiaus pastatymai – I. Štoko „Velnių malūnas“,V. Majakovskio „Misterija Buf“, P. Mančevo „Zuikių mokykla“, S. Nėries „Eglė – žalčių karalienė“, A. Popesku „Spindulėlis“, J. Degutytės „Aš ieškau fleitos“, S. Ratkevičiaus „Joniukas“ (pagal J.Biliūno pasakas) ir t.t., bei A. Stankevičiaus spektakliai – I. Ignatavičiaus „Šyvio dalia“ ir „Stebuklingoji motina Elnė“ (pagal Č. Aitmatovą), N. Langės „Pasaka apie Kajų ir Gerdą“ (pagal H. K. Anderseno pasaką „Sniego karalienė“), A. Puišytės „Juodoji karalaitė“, A. Matučio „Eglės sūnus“ ir t.t. Sėkmingų darbų yra sukūrę ir kiti teatre dirbę bei kviesti režisieriai: L. Lankauskaitė („Juodoji višta, arba požemio gyventojai“ pagal A. Tolstojų), M. Brėdikytė (D. Griuelo „Skudurinė Onutė“), R. Driežis („Senelis ir anūkas“ pagal lietuvių pasaką), aktorė E. Žekienė (A.Žeko „Kalėdų nakties istorija“ pagal Č. Dikensą) ir t.t. Įsimintini scenografų D. Barausko, J. Stauskaitės, J. Račinskaitės darbai ir, be abejonės, Vitalijaus Mazūro scenografija ir lėlės. Buvęs ilgametis Vilniaus „Lėlės“ teatro dailininkas ir vyr. režisierius V. Mazūras su Kauno valstybiniu lėlių teatru bendradarbiauja daugiau kaip 30 metų. Daug gastrolių ir tarptautinių lėlių teatro festivalių mena Kauno lėlininkai. Jiems plojo Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Bulgarijos, Suomijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Čekijos, buvusios Sovietų Sąjungos ir Lotynų Amerikos šalių vaikai.