Prasideda Oskaro Koršunovo „Dėdės Vanios“ kelionė po Ispaniją
2021-10-08

Katalonai to laukė daugiau nei dešimtmetį. Žironoje rengiamo festivalio „Temporada Alta“ programoje pamatę kone visus garsiausius lietuviškus Oskaro Koršunovo pastatymus, sulaukė ir kataloniško pastatymo - tai Antono Čechovo „Dėdė Vania“. Spektaklis sukurtas bendradarbiaujant dviem bene svarbiausiom teatrinėm institucijom Katalonijoje - festivaliui „Temporada Alta“ ir teatrui „Teatre Lliure“. Pirmas premjerinis parodymas jau šiandien, spalio 8 d. atidarys „Temporada Alta“ festivalį. Po to „Dėdės Vanios“ lauks kelionė po visą Ispaniją ir už jos ribų.

 

 

Oskaras Koršunovas į mūsų festivalį yra atvežęs jau dešimtį spektaklių. Mes ir mūsų publika esame jo fanai. Yra mažai, labai mažai tokių režisierių kaip Oskaras – jis turi savo balsą, jis savaip, originaliai žiūri į pjeses ir sugeba jas parodyti dar nematytoje šviesoje. Tokio šviežumo teatras sukelia milžinišką susidomėjimą. Todėl jau seniai puoselėjome viltį apie Oskaro pastatymą su katalonų aktoriais. Režisierius pats pasirinko pjesę, mes tik pasiūlėme jam autorių. Norėjome, kad tai būtų Čechovas. Dėl pandemijos tai negalėjo įvykti, kaip buvo numatyta, pernai, tačiau dabar pagaliau mes išvysime karštai laukiamą „Dėdę Vanią“. Lūkesčiai yra milžiniški“, - įvyksiančia premjera džiaugiasi festivalio „Temporada Alta“ direktorius Salvadoras Sunyer.

 

Pasak O. Koršunovo, statant „Dėdę Vanią“ negalima apibrėžti nei laiko, nei vietos - A. Čechovui pavyko sukurti pasaulį, kuris nebetelpa fiziniame žemėlapyje ir kuriame tiesiog nėra laiko.

 

„Tai ne Rusija, bet ir ne Katalonija. Tai ne XIX amžius, bet ir ne dabartis. Šis pasaulis yra mūsų dvasiniame žemėlapyje. „Dėdė Vania“ stebėtinai, net unikaliai aktualus šiuolaikybėje - tai ir ekologijos tema, ir moters emancipacija, ir tradicinio bei modernaus pasaulio susidūrimas, ir socialinė sąranga, kurioje meilė tampa nebeįmanoma. Taip, visų šių temų atgarsius bus galima išgirsti ir mūsų spektaklyje, bet mums svarbiausia buvo Čechovo nupaišytas dvasinis žemėlapis, kuriame mes ieškome savęs. Taip, kaip Astrovas paišė savo žemėlapius su miškų, gyvūnų ir paukščių gyvenimu, taip ir Čechovas paišė žemėlapį su mūsų gyvenimu. Man „Dėdė Vania“ yra veidrodis, kuriame aš galiu atpažinti save. Šiurpus mano dvasinės realybės veidrodis“, - katalonišką pjesės „atrakinimo“ raktą pristato O. Koršunovas.

 

O. Koršunovo koncepcija statant „Dėdę Vanią“ maloniai nustebino ir vieną iš spektaklio prodiuserių Josepą Domenech.

 

„Aš esu matęs labai daug Čechovo pastatymų. Oskaro pasiūlymas man atrodo kaip visiškai naujas būdas statyti šį rusų klasiką. Tai naujas žvilgsnis, labai įdomus ir gilus. Aktoriai labai norėjo dirbti su Oskaru, jie prieš tai buvo matę jo darbus festivalyje. Visiems tai buvo tikras nuotykis ir naujas būdas kurti. Man asmeniškai, kaip žiūrovui, labiausiai patinka tai, kad Oskaro pastatyme Čechovo personažų liūdesys ir nerimas yra perteikiamas ir per humoro prizmę“, - teigia J. Domenech.

 

Aktoriams teko nusimesti priaugusias kaukes

 

Pasak režisieriaus, „Dėdės Vanios“ gimimas Katalonijoje buvo tarsi nuostabi terapija tiek kūrybine, tiek dvasine, žmogiškąja prasme.

 

„Repeticijos Katalonijoje buvo ypatingai geras ir kūrybinis laikas. Man „Dėdė Vania“ yra labai artima medžiaga dar nuo Eimunto Nekrošiaus „Dėdės Vanios“, kurį aš žiūrėjau daugybę kartų, laikų. Džiaugiuosi, jog pats sulaukęs Dėdės Vanios amžiaus turiu galimybę statyti šį spektaklį su labai gerais aktoriais. Tai ne tik garsiausi Katalonijos aktoriai - kastingas atliktas itin tiksliai, todėl kiekvienas jų ypač tinka savo vaidmeniui. Visgi, svarbiausia tai, jog jie yra nuostabūs žmonės, o teatras yra išskirtinai apie žmogų. Čia žmogus savo kūnu, balsu, emocijomis pasakoja apie save, likimą, būtį, mirtį. Teatras yra tiek geras, kiek jam pasiseka būti žmogiškam. „Dėdė Vania“ - ko gero, žmogiškiausias mano spektaklis. Tai lėmė ir itin šilti santykiai su spektaklyje vaidinančiais aktoriais“, - patirtimis džiaugiasi režisierius.

 

Spektaklyje vaidinantys katalonų aktoriai lyg sutarę teigia, jog darbas su O. Koršunovu jiems davė tikrai daug. Vieniems padėjo atrasti kitokį A. Čechovą, kitus privertė nusiimti priaugusias kaukes, trečius tiesiog išvertė iš koto.

 

„Turiu daug patirties teatre, televizijoje ir mano amžiuje man jau atrodė, kad niekas negali manęs išversti iš koto. Bet štai pasirodo, kad Oskaras gali. Jo dėka aš vėl turėjau nusiimti man jau seniai priaugusią kaukę ir ieškoti naujų sprendimų. Oskaras puikiai išmano aktorių psichologiją ir niekada aktorių neklaidina. Sukūriau puikų vaidmenį būtent jo režisūros dėka“, - teigia Serebriakovo vaidmenį kuriantis Lluis Marco.

 

„Koršunovas mus išmokė, kad Čechove yra daug Moljero. Tai asmeniškai mane labai nustebino.  Jis taip pat pasiūlė mums Bertoldo Brechto metodą“, - pasakoja Ivan Benet, kuriantis Astrovo vaidmenį.

 

„Aš esu mačiusi labia daug teatro, bet per Oskaro repeticijas nepraleidžiu nei vienos detalės. Man labai įdomu ir aš išmokau daug naujo. Nors mano vaidmuo šiame spektaklyje ir labai mažas, man, kaip aktorei ir žmogui, šis kūrybinis procesas davė labai daug“, - džiaugiasi Carme Sansa, kurianti senos auklės Marinos vaidmenį.

 

„Šis pastatymas mus visus giliai sujaudino. Didžiulė emocija - taip galėčiau trumpai apibūdinti kūrybinį procesą. Mes visi jaučiam, kaip Oskaras išgyvena šią pjesę. Jo dėka supratome, kad Čechovas yra tas daktaras, kuris atveria personažo kanalą su skalpeliu parodydamas, kiek jame yra skausmo“, - pasakoja pagrindinį Dėdės Vanios vaidmenį kuriantis Julio Manrique.

 

O. Koršunovas kažkada yra pasakęs, jog geriausias režisierius - atsitiktinumas. Nuo šiol galima teigti, jog atsitiktinumas taip pat yra geriausias pagalbininkas atrenkant aktorius konkretiems vaidmenims.

 

„Mes nusiuntėme aktorių nuotraukas Oskarui ir tuomet jis pasakė, kad mes patys išrinktume aktorius, nes geriau juos pažįstame. Iš pradžių mus išgąsdino tokia atsakomybė - niekada nebuvome susidūrę su panašiu atveju. Bet atrodo, kad pataikėme tiesiai į tašką. Vienintelis dalykas, kurio prašė Oskaras, buvo tai, kad aktorių amžius atitiktų personažų amžių ir kad aktoriai būtų geri. Todėl „Dėdės Vanios“ pastatyme vaidina geriausi Katalonijos aktoriai“, - mintimis dalinasi J. Domenech.

 

Spektaklyje be jau paminėtų aktorių taip pat vaidina Raquel Ferri, Anna Güell, Júlia Truyol ir Kaspar Bindeman.

 

„Dėdės Vanios“ kūrybinėje komandoje - ne tik kataloniški, bet ir baltiški akcentai

 

O. Koršunovas - toli gražu ne vienintelis ne kataloniškas vardas „Dėdės Vanios“ kūrybinėje komandoje. Režisierių lydi ištikimais jo bendražygiais tapę scenografas Gintaras Makarevičius ir kompozitorius Antanas Jasenka, taip pat „Žuvėdros“ pastatyme Maskvos dailės teatre ir „Otelo“ pastatyme OKT/Vilniaus miesto teatre kūręs latvių video menininkas Artis Dzerve. Naujas veidas šioje kompanijoje - tai latvių multiinstrumentalistas, atlikėjas, aktorius Kasparas Bindemanas.

 

„Dėdė Vania“ - tai jau dešimtasis O. Koršunovo spektaklis, kurį išvys festivalio „Temporada Alta“ publika. Nuo 2011 m. čia yra pristatyti režisieriaus spektakliai Williamo Shakespeare’o „Hamletas“,  „Miranda“, Maksimo Gorkio „Dugne“, Antono Čechovo „Žuvėdra“, Nikolajaus Gogolio „Pamišėlis“, Samuelio Becketto „Paskutinė Krepo juosta“, Sarah Kane „Apvalytieji“, Bertoldo Brechto „Vestuvės“ ir Dmitrijaus Danilovo „Žmogus iš Podolsko“.

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.