Kerintys Akiros Kurosawos „Sapnai“ iš Japonijos
2020-02-26

Kovą kino klasikos vakaruose „Skalvijos“ kino centras pristatys vieną reikšmingiausių kino istorijoje režisierių, scenaristų - Akirą Kurosawą. Dažnai jis vadinamas „vakarietiškiausiu“ japonų kino meistru: jo filmams būdingas dinamiškas montažas, aštrūs konfliktai, stiprūs charakteriai. Kone kiekvienas režisieriaus filmas virsdavo įvykiu kino pasaulyje ir įkvėpė ne vieną Amerikos ir Europos kūrėjų kartą. A. Kurosawa stipriai paveikė Andrejaus Tarkovskio, George‘o Lucaso, Quentino Tarantino ir daugelio kitų kūrybą. Kovo 1, 8 ir 15 d. „Skalvijos“ ekrane bus rodoma asmeniškiausia menininko juosta „Sapnai“ (Yume, 1990).

 

„Pažįstu save pakankamai gerai, kad suvokčiau paprastą tiesą: jei tik nustočiau mylėti kiną – aš žuvęs. Kinas – visas mano gyvenimas”, – yra sakęs japonų kino meistras.

A. Kurosawa, kuriam šiemet kovo 23 d. būtų suėję 110 metų, savo kino kelią pradėjo kaip režisieriaus Kajirō Yamamoto asistentas. 1943 m. pasirodė debiutinis jo filmas „Legenda apie didįjį dziudo meistrą“ (Sanshiro Sugata), po kurio pradėta kalbėti apie jauną talentingą režisierių. Tačiau vienu svarbiausių posūkių jo kūryboje buvo „Rasiomono“ (Rashômon, 1950) sukūrimas, atvėręs Europai ir Amerikai japonų kino pasaulį, o režisieriui pelnęs „Auksinį liūtą“ Venecijos kino festivalyje.

Pasak kino kritiko Rogerio Eberto, per tris dešimtis filmų sukūrusio A. Kurosawos kūrybą sudaro trys persidengiančios kategorijos. Tai samurajų dramos, pasakojimai iš japonų istorijos („Septyni samurajai“, Shichinin no samurai, 1954, „Paslėpta tvirtovė“, Kakushi toride no san akunin, 1958), Šekspyro, Fiodoro Dostojevkio, Amerikos kriminalinių romanų rašytojų ekranizacijos, šiuolaikiniai pasakojimai apie paprastus žmones, kurie susiduria su etinėmis dilemomis.

„A. Kurosawa apjungė dvi ypatybes, kurios ne visada būdingos filmų kūrėjams: jis mokėjo suderinti vizualumą ir humanizmą. Jo filmai transliuoja drąsią, jaudinančią vizualinę laisvę ir gilų žmogaus supratimą. Esminis filmų herojų iššūkis ne nugalėti, o priimti teisingą etinį sprendimą“, – teigė R. Ebertas.

Kino klasikos vakaruose pristatoma juosta „Sapnai“ yra tarsi dvasinis 80-ečio A. Kurosawos palikimas. Filme  tyrinėjamos idėjos, jausenos, atskleidžiama, kaip jos kito nuo jaunystės iki senatvės. Todėl pagrįstas ir angliškas filmo vertimas – režisieriaus vardas čia įtrauktas į patį filmo pavadinimą „Akiros Kurosawos sapnai“, taip suteikiant jam papildomą prasminį akcentą.

Juostą sudaro 8 nepriklausomi epizodai – režisieriaus sapnai: „Per lietų prasišviečianti saulė“, „Persikų sodas“, „Pūga“, „Tunelis“, „Varnai“, „Paraudęs Fudži kalnas“, „Verkiantis demonas“, „Vandens malūnų kaimas“. Vizualiai kerinti, tarpais siurrealistinė A. Kurosawos fantazija išties primena sapną: išraiškingi peizažai, muzika, mistiška japonų poezija ir rytietiška simbolika.

Sapnai, kuriuos Kurosawa patiria kaip vaikas, yra mistiški ir paslaptingi, tuo metu suaugus jie yra persunkti karo, branduolinio susinaikinimo baimių. Stebėdami A. Kurosawos sapnus mes ne tik daugiau sužinome apie patį režisierių, – juose atsispindinčios baimės ir viltys daug pasako apie šių dienų Japoniją. Paliečiamos amžinosios temos: gyvenimo jėga ir pilnatvė, mirties prasmė, žmogiškoji prigimtis.

„Sapnai“ yra vienas pirmųjų autorinių filmų, kuriame buvo panaudotos skaitmeninės technologijos. Specialiuosius efektus ir kompiuterinę grafiką jam sukūrė „LucasArts“ kompanija, garsėjanti „Žvaigždžių karais“.

„Sapnai“ bus rodomi „Skalvijos“ kino centro ekrane kovo 1, 8, 15 d. Daugiau: www.skalvija.lt.

Pasiteiravimui:

Eglė Maceinaitė „Skalvijos“ kino centro programų sudarytoja

Tel: +370 5 2610505, info@skalvija.lt

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.