Šokio profesionalų dėmesio centre – saugios aplinkos ir ateities temos
2019-10-23

Spalio 16-20 dienomis Turku mieste Suomijoje įvyko dvyliktasis Keðja susitikimas. Nuo 2008-ųjų Šiaurės ir Baltijos šalių šiuolaikinio šokio bendruomenės kasmet susitinka diskutuoti apie savo lauko problematiką bei aktualias, visuomeninio konteksto diktuojamas temas. Šių metų susitikime, pavadintame „STRET-CH“, didelis dėmesys skirtas aplinkosaugos bei tvarumo temoms.

 

Lietuvai šįmet atstovavo keturios šiuolaikinio šokio profesionalės: Šeiko šokio teatro prodiuserė Goda Giedraitytė, kūrėjos Giedrė Jankauskienė, Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė bei šokėja, choreografė, pedagogė Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė. Pastarosios dvi šįmet pateko į viešų diskusijų pašnekovų gretas.

Gretos Grinevičiūtės, Lietuvoje pasirodančios ne tik šokio, bet ir dramos spektakliuose, balsas skambėjo vienoje pagrindinių diskusijų „Sistemos pokyčiai? Darykime tai kartu“ (System Change? Do It Together), kvietusioje aptarti šokio atstovų ir kitus menus bei sritis vystančių įstaigų bendradarbiavimo galimybes. „Ruošdamasi pokalbiui nerimavau, nes diskutuoti drauge pakviesti skirtingų socialinių kontekstų žmonės – laisvai samdoma šokėja, trupei priklausanti šokėja, akademikė, menininkų projektus glaudžiančios įstaigos vadovė“, pasakojo G. Grinevičiūtė, „tačiau greitai paaiškėjo, kad toks sprendimas yra itin palankus kalbėti apie tvarų meną ir svarstyti, kaip įvairaus pobūdžio organizacijos gali padėti jam atsirasti.“ Anot kūrėjos, svarbiausia pasirodė svarstyti apie sistemą, kuriai atsirasti padėtų patys menininkai, ir kuri sudarytų sąlygas tvariam, ilgalaikiam menui. Tokia kūryba turėtų keisti trumpalaikius ir gausiai rekvizitu scenas užpildančius projektus.

Grinevičiūtei antrino diskusiją stebėjusi Agnietė Lisičkinaitė: „Atrodo, kad idėjos nėra naujos, tačiau Lietuvoje apie tai kalbėti dar nėra madinga. Šokis dažnai lieka projektų lygmenyje – sukurtos premjeros parodomos pora kartų ir jei nepavyksta gauti pinigų jų sklaidai, viskas tuo ir pasibaigia. Šiandien – ypatingai Lietuvoje – nebegalime sau leisti galvoti vien tik apie asmeninių kūrybinių idėjų išpildymą. Privalome rūpintis išvystytų idėjų sklaida, o ne vienkartiniu pinigų įsisavinumu.“

Tvaraus meno tema plėtota ir pagrindinėje savaitgalio diskusijoje „Koks viso to tikslas? Tarptautinė veikla ekologinės krizės amžiuje“ (What is a Point of it All? Working Internationally in the Age of Ecological Crisis). „Svarstėme, kaip galėtume mažinti krizės padarinius, nes patys puikiai suvokiame, kaip stipriai šokėjų kelionės – taip pat ir mūsų visų atvykimas į šį susitikimą – prisideda prie bendros taršos, beveik visiems naudojantis lėktuvais“, pasakojo Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė. Anot jos, ne kartą pasigirdo pasiūlymas keisti lėktuvus į traukinius, tačiau šokio pasaulyje toks sprendimas neatrodo adekvatus: „Visų pirma, tai nėra išeitis, pavyzdžiui, islandams. Be to, kai kurios kelionės traukiniu trunka nepaprastai ilgai, o ir dieną ar dvi traukinyje praleidusių šokėjų darbo kokybė greičiausiai stipriai nukentėtų.“

Paklausta apie galimybę susitikimus ir diskusijas rengti nuotoliniu būdu, choreografė neskubėjo daryti išvadų: „Tai skamba gražiai, tačiau šįmet pastebėjome, kad daugybė diskusijų ir susitarimų gimsta per kavos pertraukėles, arba, kaip juokavo viena kolegė, laukiant eilėje prie tualeto. Gyvo bendravimo, ugdančio empatiją, nepakeis jokios technologijos, tad visiškai atsisakyti susitikimų nėra išeitis.“ Anot jos, šiuo metu svarbiausia svarstyti, kaip kiekvieną kelionę išnaudoti kuo produktyviau.

Kaip ir kasmet, šįkart Keðja išnaudota nepaprastai produktyviai – rytais norintieji dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, vidurdienius ir popietes praleisdavo diskusijose, o vakarais stebėdavo Turku miesto trupių šokio spektaklius. Vis dėlto pasibaigus susitikimui Lietuvos atstovės įsitikinę, kad tvarumo idėją galima plėsti dar labiau. Pavyzdžiui, svarstyti apie didelių festivalių apjungimo galimybes, tarptautinių susitikimų bei konferencijų laiką bei vietą derinti prie meno renginių ir panašiai. „Turėsime apie ką kalbėti visą ateinantį dešimtmetį, nes tvarumą Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros ministrai paskelbė viena iš pagrindinių 2021-2030-ųjų metų idėja “, pažymėjo L. Puodžiukaitė-Lanauskienė.

Šįmet Lietuvos atstovių kelionė finansuota Kultūros tarybos remiamo projekto „Šiuolaikinio šokio kūrėjų ir atlikėjų meistriškumo skatinimas ir šokio sklaida“ lėšomis. Lietuva Keðja tinklui priklauso nuo jo įkūrimo 2008-aisiais – tuomet šaliai atstovavo Lietuvos šokio informacijos centras, kiek vėliau pareigas perėmė Klaipėdoje veikianti menininkų grupė „Žuvies akis“, o nuo 2014-ųjų Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką pristato Šiuolaikinio šokio asociacija.

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.