„nowJapan“: šiuolaikinio Japonijos meno paletė, pasaulyje pripažinti kūrėjai ir šiek tiek magijos
2019-08-25

Didysis Japonijos kultūros ir menų savaitgalis rugsėjo 14–15 dienomis į Teatro, muzikos ir kino muziejų masins toli gražu ne tik Tekančios saulės šalies tradicijų gerbėjus. Čia abi dienas turės kur akis paganyti ir tie, kam įdomu šiuolaikinis menas, technologijos ir pasaulyje vertinamų šių sričių atstovų Kazumasa Teshigawara, geriau žinomo Qubibi vardu, Shota Kotake, Kimiaki Yaegashi, Hideya Kawakita, So Kanno darbai.

 

So Kanno, nuo 2013–ųjų gyvenančio ir kuriančio Berlyne, apdovanojimų sąrašas ir parodų geografija – tikrai ne iš mažųjų. Jam ne pirmi metai nėra lygių Japonijos medijų meno ir kituose festivaliuose, o darbai eksponuojami nuo Tokijo iki Paryžiaus, Vankuverio ir Linco ar Maskvos. Studijuoti gimtojoje Japonijoje So pradėjo nuo... mados fakulteto. Tiesa, tai nebuvo drabužių modeliavimas, o scenografija, scenos dizainas. Vėliau perėjo į medijų dizaino ir meno studijas, besimokydamas susidomėjo didžėjavimu, muzika, pats įsigijo didžėjaus pultą, kūrė house, techno muziką ir instaliacijas, instrumentus garsui bei vaizdui išgauti.

Vilniaus publikai So pristatys instaliacija „Lazerinės pelės“ („Lasermice“). Ją sudaro 60 mažyčių robotukų, kurie judėdami erdvėje primena švytinčių jonvabalių spiečių. Garso ir vaizdo vienovė, kiekvieno įtaiso „bendravimas“ su kitu, švieselių judėjimo tvarka, – kokia būna paukščių, žuvų, bičių ar skruzdėlių pasaulyje. „Žmonėms patinka klausytis varlių choro ar stebėti skrydžiui besirikiuojančius paukščius, nes tai jiems gražu. Pagalvojau: kodėl gi tokio dėmesio verto gamtos fenomeno nesukūrus dirbtinai?“ – aiškina So Kanno. Jo kūrybos priemonės įvairiausios – kompiuteris, prietaisai ir rakandai, pavyzdžiui, mezgimo mašina, verpimo ratelį primenantis aparatas, siūlai, juostelės ir visa kita. 35–erių menininkas stebi svarbiausius su naujomis technologijomis, jų tobulėjimu susijusius pokyčius ir pateikia savitą, dažnai – netikėtą požiūrį į tai.

Kazumasa Teshigawara arba – Qubibi iki tapdamas pasaulyje pripažintu menininku, kuriančiu beribės fantazijos audiovizualinius pasirodymus, reklamas, įvertintas Kanų Liūtu, nuėjo spalvingą kelią. Gimęs Tokijuje, augęs su mama, paskui – su tėčiu, mėgusiu sėdėti baruose, kur jo “laukdamas” sūnus susidėjo su ne pačiomis geriausiomis kompanijomis, metė mokyklą. Galiausiai pabaigęs vidurinę, dirbo tekstilės fabrike, nelaimingo atsitikimo metu vos nežuvo, pasveikęs paniro į muziką, paskui – kompiuterius, dirbo įvairiausius darbus, kol būdamas 21–erių, prieš gerus dvidešimt metų, užsikrėtė dizainu. „Vedžiau, susilaukėme vaiko, išsiskyrėme. Dabar rūpinuosi vaiku“, – lakoniškas Qubibi.

Įkvėpimo menininkas semiasi stebėdamas gimtąjį Tokiją, šio margo milžiniško miesto energiją paversdamas dizaino darbais, perkeldamas ją į animaciją. Kaip idėja virsta kūnu – jo menu, Qubibi paaiškina taip: „Pirmiausia rašau, po to mintyse išgirstu muziką. Tik po to imuosi priemonių, pavyzdžiui, „Photoshop“. Man nereikia jokių juodraščių, apmatų – iškart dirbu kompiuteriu ir stebiu, kaip skleidžiasi idėja.“ Vilniuje savaitgalį bus pristatoma skaitmeninė šio žinomo menininko ir lektoriaus instaliacija „Hello World“. Prieš tai, rugsėjo 12-ąją, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A) Kazumasa Teshigawara su lietuvių elektroninės muzikos kūrėju Pauliumi Kilbausku pakvies į audiovizualinį projektą „Virsmas“. Ten pats menininkas papasakos apie kūrybą ir save.

Kimiaki Yaegashi, populiarus ir žinomas iliustratorius, sekėjus gimtinėje ir svetur žavi savo absurdiškai ironiškais, siurrealistiniais darbais, atspindinčiais įvairiausias aktualias temas. Kai šio pavydėtinos fantazijos žmogaus vaikystės svajonė tapti iliustratoriumi ėmė pildytis, spaudoje bei interneto platybėse pasirodė vis daugiau jo kūrinių, užuot sėkmingai sukęs komercine linkme, Kimiaki liko ištikimas savitam stiliui, temoms, personažams ir taip kūrė savą prekės ženklą. Jo darbuose kartojasi tie patys motyvai – pica, bikini mergina, pandos, kartais – alpakos, neretai pasirodo ir japonų folkloro personažai: varlę primenanti „Kappa“, ilganosis raudonveidis „Tengu“, auksinis berniukas „Kintaro“ ir kiti. Kimiaki nieko nereiškia visus juos suburti į krūvą kaip vieną šeimą, kurioje tėtis – Michaelas Jacksonas, mama – bikini mergina, vaikai „Kappa“, „Kintaro“ ir maža kiaulytė.

„Jei būtų prietaisas, kuris iškart vizualizuotų mano idėjas, išvengčiau galvos skausmo artėjant darbų pridavimo laikui – deadline‘ams. Bet tokiu atveju prarasčiau kūrybos džiaugsmą, užtat darbo įrankių nenorėčiau keisti“, – juokiasi iliustracijas įvairioms medijoms, reklamas, darbus parodoms kuriantis 47–erių menininkas iš Tokijo. Jo kūriniai bus ryškus „nowJapan“ akcentas.

Hideya Kawakita, Tokijo menų universiteto profesorius emeritas, Japonijos grafinio dizaino asociacijos narys, knygų autorius, Vilniuje visus pamokys... etiketo! Čia pristatoma bene garbingiausio amžiumi (menininkui 74-eri) ir pasiekimais „nowJapan“ dalyvio paroda taip ir vadinasi – „Traukinių etiketas“. Hideya yra vadinamas japonų tautos auklėtoju, nes jo plakatai turėjo didžiulę įtaką formuojant japonų manieras viešajame transporte (ir apskritai viešumoje). Viename garsiausių 1976-aisiais kurtame plakate vaizduojamas plačiai išsižergęs savimi patenkintas keleivis Hitlerio veidu, verčiantis gūžtis metro sėdynės kaimynus – du Charlie Chaplinus. Vakarų kultūros ir pasaulio aktualijų įkvėpti Hideya darbai rezonavo su būti panašiais į vakariečius ištroškusiais pampstančios ekonomikos laikmečio japonais.

„Žodžio „dizainas“ reikšmė galėtų būti tokia: tai – siūlymas, kaip patobulinti visuomenę ir jos gyvenimą, panaudojant kūrybines vaizduotės galias“, – yra sakęs profesorius. Jo kūriniai eksponuoti daugybėje šalių. Tarp ryškiausių jo darbų – 1972-aisiais sukurtas Tokijo metro žemėlapio dizainas, reklamos, plakatai, kurie iki šiol laikomi žanro klasika.

Shota Kotake, Dubline šaknis įleidęs universalus 31-erių menininkas, Airijoje studijavo ir gyvena, tačiau nepamiršta gimtosios Japonijos meno tradicijų. Jis vienu metu geba dirbti su keliomis dešimtimis kūrybinių projektų nuo instaliacijų atvirose erdvėse iki scenografijos, fotografijų, skulptūros. Itin šmaikštūs ir smagūs jo manga stiliumi piešti portretai – per ankstesnę Shota viešnagę Lietuvoje jo taikiklyje buvo atsidūrę nemažai žinomų žmonių.

Šįsyk Vilniuje jo ir Aurelijaus Čiupo darbas – interaktyvi instaliacija Kabuki kaukė į Teatro, muzikos ir kino muziejų įneš šiek tiek magijos ir mistikos: šis kūrinys nuspės kiekvieno apsilankiusio likimą.

Įsimenančios parodos – labai svarbi šiųmečio „nowJapan“ dalis, tačiau festivalis visą savaitę nuo rugsėjo 10-osios Šv. Kotrynos bažnyčioje kvies į išskirtinius scenos meno pasirodymus, spalvingą „Cosplay“ konkursą, omakase stiliaus vakarienes restorane „Žuvinė“. Didįjį savaitgalį, rugsėjo 14–15 dienomis, Teatro, muzikos ir kino muziejuje bei jo kieme vyks įvairiausi tradicinės ir šiuolaikinės Japonijos kultūros pristatymai, dirbtuvės, gardėsiu ragavimai, koncertai, įdomūs susitikimai.

 

Visa informacija – www.nowjapan.lt

Daugiau informacijos: Dalia Musteikytė, pr@nowjapan.lt

 

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.