Lietuvos teatro amžius. Susitikimas su Lietuvos scenografais.
2018-10-22

Nuo pat XX a. trečiojo dešimtmečio scenografija buvo reikšmingas Lietuvos teatro kultūros dėmuo, drauge su dramaturgija, režisūra, muzika, aktorių vaidyba kūrė unikalią Lietuvos teatro tapatybę. Tuo pat metu scenografija – vienas dinamiškiausių spektaklio komponentų, besikeičianti su visa teatro kultūra, o kartais pati provokuojanti pokyčius, skatinanti teatrą žvelgti pirmyn. Koks teatras darė įspūdį skirtingų kartų kūrėjams, kokiu jie žavėjosi, į kokį lygiavosi, kokiam priešinosi? Kaip suderinti bendrą darbą ir asmeniškas scenografo individualybės ambicijas? Kokie spektakliai su scenografų pagalba tapo reikšmingiausiomis Lietuvos kultūros gairėmis? Kokios brangios idėjos liko neįgyvendintos? Kokie Lietuvos scenografijos mokyklos bruožai? Tai temos, kurias bus siekiama paliesti pokalbyje su scenografais Vitalijumi Mazūru, Virginija Idzelyte, Jonu Arčikausku, Gintaru Makarevičiumi, Renata Valčik, pokalbį moderuos menotyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius.

Vitalijus MAZŪRAS (g. 1934). Kostiumo eskizas spektakliui „Raudonligė“. 1989. Vilniaus teatras „Lėlė“. Virginija IDZELYTĖ (g. 1949). Scenovaizdžio eskizas Justino Marcinkevičiaus dramai „Mažvydas”. 1978. Režisierius Henrikas Vancevičius. Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras. Jonas ARČIKAUSKAS (g. 1957). Scenovaizdžio eskizas dramai „Didžioji plunksna“. 2004–2005. Neįgyvendinta. Gintaras MAKAREVIČIUS (g. 1965). Scenovaizdžio eskizas Anetos Anros pjesei „Bestija žydrom akim“. Režisierius – Gintaras Makarevičius. 2010. Valstybinis jaunimo teatras. Renata VALČIK (g. 1973). Scenovaizdis Tankredo Dorsto dramai „Aš, Fojerbachas“. Režisierius – Valentinas Masalskis. 2011. Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.