„Fausto pasmerkime“ – geriausi solistai, žymiausia drama ir laisvė emocijoms
2018-10-09

Spalio 12 d. Vilniaus kongresų rūmuose ir spalio 13 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje skambės muzikos dailininku vadinamo prancūzų kompozitoriaus Hectoro Berliozo dramatinė legenda „Fausto pasmerkimas“. Savo 30-ąjį jubiliejų švenčiantis Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šį didingą kūrinį pakvietė atlikti itin ryškių ir talentingų solistų puokštę. Faustą įkūnys žymiausias pasaulio koncertų sales užkariavęs tenoras Edgaras Montvidas, jo mylimąją Margaritą – Vokietijoje dirbanti Milda Tubelytė, o Mefistofelį – charizmatiškasis ispanų bosas Rubénas Amoretti. Išraiškingą, dramatišką ir itin emocingą H. Berliozo kūrinį atliks ir du chorai – Kauno valstybinis (vad. Petras Bingelis) bei berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (vad. Vytautas Miškinis).

Prancūzų kompozitorius H. Berliozas (1803–1869) buvo tikrų tikriausias romantikas tiek gyvenime, tiek muzikoje. Jis kūrė taip, kaip ir gyveno – aistringai, intensyviai, egoistiškai, neurotiškai, painiodamas realybę su fantazija. Muzika jam buvo savojo ego išraiška, jo minčių ir emocijų testamentas. H. Berliozo kūrinių gimimui impulsą visuomet suteikdavo literatūra – įkvepianti poezija ir prozos siužetai. Jis kuo tiksliausiai ir spalvingiausiai siekė atskleisti literatūros kūrinio detales, tam naudodamas visą jam prieinamą muzikinės technikos arsenalą. H. Berliozas buvo orkestruotės meistras, tikras dailininkas. Iš jo amžininkų niekas neturėjo tokios prašmatnios, turtingos orkestro spalvų paletės. Ne veltui H. Berliozą dažnai vadina „muzikos Delacroix“.

Fausto istorija nukelia mus į XVI a. pradžią. 1509 metais Heidelbergo universitetas suteikė teologijos daktaro laipsnį Johannui Georgui Faustui, gimusiam apie 1480 metus Viurtemberge. Regis, Faustas taip pat studijavo magiją Krokuvos universitete ir teigė galįs prilygti visiems Kristaus gebėjimams ir išskirtinybėms. Buvo pasakojama, kad daktaras Faustas skraidydamas skaitydavo paskaitas apie Homero kūrybą, galėdavo iššaukti mitologinių personažų dvasias ir tuo žavėdavo bei šiurpindavo jaunus studentus. Neva jis taip ir žuvo – 1540 metais per skraidymo pamoką. Po daktaro Fausto mirties žmonės kalbėjo, kad visas nežemiškas galias jis gavo iš velnio mainais už sielą.

Ši iš lūpų į lūpas keliaujanti istorija greitai pateko į literatų akiratį. 1589 metais anglų dramaturgas Christopheris Marlowe parašė pjesę „Tragiškoji daktaro Fausto istorija“. Tai pirmas žinomas literatūros kūrinys, įamžinęs legendą apie Faustą. Tačiau genialiausias kūrinys šia tema gimė dar po dviejų šimtų metų, kai savo epinę poemą „Faustas“ sukūrė vokiečių poetas Johannas Wolfgangas von Goethe. Goethe‘s „Faustas“ persmelktas filosofijos, jame išreikštos amžinosios temos – kova tarp gėrio ir blogio, tarp proto ir jausmų. Visa tai teikė įkvėpimo ne vienai menininkų kartai.

H. Berliozui buvo 24-eri, kai jis perskaitė Goethe‘s „Faustą“. „Aš negalėjau atsiplėšti nuo knygos“, – vėliau rašė kompozitorius, – „skaičiau ją valgydamas, teatre, gatvėje... Visur!“. Po poros metų pasirodė H. Berliozo „Aštuonios scenos iš Goethe‘s „Fausto“ (1829). Visos scenos skirtingos formos – choralas, baladė, romansas. Cikle kompozitorius nesistengė laikytis įvykių eigos, svarbiausia jam buvo perteikti skirtingas nuotaikas. Preėjus 15 metų, H. Berliozas vėl grįžo prie Fausto temos ir savo anksčiau parašytos muzikos. Pagaliau 1846 metų gruodžio 6 dieną Paryžiaus „Opéra Comique“ teatre, diriguojant pačiam H. Berliozui, pirmą kartą nuskambėjo dramatinė legenda solistams, chorui ir orkestrui „Fausto pasmerkimas“. Po metų „Fausto pasmerkimas“ buvo atliktas Berlyne, dar po metų – Londone. Tačiau tikroji kūrinio šlovė prasidėjo tik po kompozitoriaus mirties – kūrinys dažniau atliekamas ir statomas scenoje nei visos H. Berliozo operos.

 

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Fausto pasmerkimas“ įvyks spalio 12 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose ir spalio 13 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. Bilietų galite įsigyti „Tiketos“, „Teatrai.lt“, Vilniaus kongresų rūmų ir Kauno valstybinės filharmonijos kasose.

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.