Trečioji XXII Pažaislio muzikos festivalio savaitė džiugins klausytojus net šešiais koncertais
2017-06-15

Trečioji XXII Pažaislio muzikos festivalio savaitė džiugins klausytojus net šešiais koncertais - iškili muzika skambės Kauno, Kauno rajono, Šiaulių bei Rietavo koncertinėse erdvėse. Š koncertą birželio 16 d., Kauno valstybinėje filharmonijoje visi bilietai jau parduoti, bet klausytojų laukia net penki kiti šios savaitės renginiai, kurie bus nemokami.

 

Pirmuoju šios savaitės koncertu paminėsimeOkupacijos ir genocido dieną. Birželio 15 d., ketvirtadienį, 19 val., Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje koncertuos svečiai iš Vokietijos ‑ Heidelbergo universiteto kamerinis choras „Camerata Carolina“, vadovaujamas dirigento, profesoriaus Franzo Wassermanno. Choro vadovas žinių apie muzikavimo meną sėmėsi studijuodamas Karlsrūhės, Romos, Štutgarto ir Trossingeno universitetuose. Greta darbo Heidelbergo universitete jis yra Kanados, JAV,Čilės, Gruzijos, Armėnijos ir Italijos universitetų vizituojantis profesorius, koncertuojantis vargonininkas, Gruzijos valstybinės filharmonijos Kutaisyje orkestro bei Armėnijos valstybinio operos teatro kviestinis dirigentas.Kamerinis choras „CamerataCarolina“ ‑ Heidelbergo universiteto tarptautiniam studijų centrui priklausantis kolektyvas, besispecializuojantis a-capella žanro repertuare. Kolektyvas jau skaičiuoja dvidešimt trečiuosius gyvavimo metus, nuolat reprezentuoja savąją Alma Mater tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek dalyvaudamas oficialiose iškilmėse. Koncerto metu skambės gražiausios Šiaurės Europos, tame tarpe ir Lietuvos kompozitorių giesmės. „Mums svarbu prisidėti prie šios dienos paminėjimo“, sako choro vadovas ir dirigentas F.Wassermann. „Tai istorijos dalis, nuo kurios nukentėjo ir mano žmonos šeima.“

 

Trečiasis koncertas Birželio 17 d., šeštadienį, 18 val., Rietavo kultūros centre pakvies klausytojus į „Pasimatymą klanuose“. Netikėtumų kupiną kelionę Rietavo gyventojams ir miesto svečiams žada Kauno fortepijoninis trio ir solistė Eglė Šidlauskaitė (mecosopranas).Penkerius metus kartu grojančios Kauno fortepijoninio trio narės Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas) ir Asta Krištaponienė (violončelė) yra gerai Lietuvos publikai pažįstamos muzikės, dažnos kamerinės muzikos projektų iniciatorės bei dalyvės. Ypatingą dėmesį Kauno fortepijoninis trio skiria edukaciniams projektams, aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais, yra atlikęs ne vieno kūrinio premjerą, taip pat pristatęs Lietuvoje dar neskambėjusius kūrinius.Aksominio mecosoprano savininkė E.Šidlauskaitė ‑ne vieno tarptautinio dainininkų konkurso laureatė bei prizininkė, jos karjera plėtojosi Milano italų operos trupėje, Freiburgo (Vokietija) operos teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. 2016 m. Eglė pelnė "Geriausios metų solistės" titulą, o šiais metais  buvo apdovanota "Auksiniu scenos kryžiumi".

 

Šią programą žaviosios atlikėjos pristato taip: „Kalnai mus žavi, akimirksniu užburia, kviečia į juos kopti, ieškoti, nugalėti tiek juos, tiek patį save… Kalnai mus įkvepia žygiams, jie ‑ tarsi muzika, neleidžianti nugrimzti kasdienybės liūne. Kur bekeliautum, kalnai visur kažkuo panašūs, bet tuo pat metu ‑ labai skirtingi. Jie visuomet veržiasi link dangaus, bet išsiskiria savitu kraštovaizdžiu, prigimtimi, tik jiems žinomomis paslaptimis, netgi po klonius sklandančiu aidu ar viršūnių smailes apgaubiančia muzikos skambesio dvasia. Ar ši dvasia galėtų tapti vienu iš įvaizdžių, gebančių muzikos garsais nutapyti kalnynų grožį? Galbūt jos pagalba galima pavaizduoti atšiaurius, fiordų išraižytus Norvegijos gūbrius ar į tolius žvelgiančias Armėnijos kalnyno viršukalnes?“. Svajoti nebijantis kolektyvas tiki bendra kalnų ir muzikos prigimtimi, tad įvairiaspalvės muzikos kalbos garsais žada pateikti atsakymus į šiuos klausimus. Koncerte skambės E.Griego dainos ir fragmentai iš puikiai žinomos siuitos „Peras Giuntas“ bei XX a. kūrusio armėnų kompozitoriaus, pianisto, žinomo dainų autoriaus ir tautinės muzikos puoselėtojo Arno Babajaniano fortepijoninis trio fis-moll, parašytas dar studijuojant Jerevano konservatorijoje. Koncerto metu vyks fotografo Vytauto Zinkevičiaus darbų paroda „Kalnai“. Įėjimas į koncertą nemokamas.

 

 

Birželio 18 d., sekmadienį, 11.45 val., Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrojeir birželio 19 d., pirmadienį, 18 val., Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje įvyks pirmieji XXII Pažaislio muzikos festivalio pristatomo ciklo „Skambančios istorijos“ koncertai. Dviejuose ‑ vargonininko ir karilionieriaus amplua išgirsime vieną žymiausių šio žanro atlikėjų Nyderlanduose ‑Auke de Boer, kuris groti karilionu mokėsi unikalioje ugdymo įstaigoje ‑ Nyderlandų kariliono mokykloje. Dvidešimtis metų jis dirba Dokkumo ir Groningeno miestų kariljonieriumi, o vienas iš jo valdomų ir prižiūrimų instrumentų skamba jau daugiau nei 350 metų. Seniausias iš Lietuvoje esančių trijų karilionų‑ Belgijoje nulietas Kauno karilionas, 1937 m. įrengtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančiame bokšte. Po restauravimo Nyderlanduose 2006 m. šis instrumentas turi 49 varpus. Dar XVI ‑ XVII amžiuje karilionas buvo tarsi prestižo ir turtingumo simbolis, tad neilgai trukus šiais instrumentais jau puikavosi daugelis Šiaurės jūros regiono miestų. Šiuo metu daugiausia karilionų yra Nyderlanduose ‑ ten jų suskaičiuojama daugiau nei 180. Belgijos teritorijoje stovi 92 instrumentai, Prancūzijoje ‑ 55, Vokietijoje ‑ 33, na o Šiaurės Amerikos žemyne jų yra apie 180.Nyderlanduose ypač populiaru vieno koncerto metu prakalbinti skirtingus instrumentus: dažnai vienoje koncerto dalyje skamba vargonai, o kitoje ‑ varpai. A.de Boer „Skambančias istorijas“ varpais skambins Kaune, o Šiaulių miesto gyventojai bei svečiai galės pasiklausyti ką gi pasakoja šio atlikėjo kalbinami katedros vargonai. Koncertuose dalyvaus dar vienas svečias iš Nyderlandų ‑ kompozitorius Joseph J. Visser, skambės įvairių laikmečių lietuvių ir Nyderlandų muzikos karilionui aranžuotės bei originalūs kūriniai, XVI – XVIII amžių Nyderlandų kompozitorių vargoninė muzika.

 

Virtuoziškas Josepho Haydno kūrinys „Stabat Mater“ skambės birželio 18 d., sekmadienį, 17 val., Pažaislio vienuolyno bažnyčioje. Jį atliks tarptautinės muzikų pajėgos: Heidelbergo universiteto kamerinis choras „CamerataCarolina“, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras ir solistai Ieva Goleckytė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Mindaugas Jankauskas (tenoras) bei Andrius Apšega (baritonas). Diriguos svečias iš Vokietijos, choro „Camerata Carolina“ vadovas, profesorius Franz Wassermann. „Stabat Mater ‑ iš viduramžių epochos atėjusi katalikų liturginė sekvencija, kurios tekstas tradiciškai priskiriamas italų poetui Jacopone da Todiarba popiežiui Inokentijui III. Sekvencija vadinama pagal pirmąsias teksto eilutes „Stabat Mater dolorosa“ (stovėjo motina skausminga). Pirmoji teksto dalis atspindi Mergelės Marijos kančias stebint Kristaus nukryžiavimą, antroji ‑ nusidėjėlio malda Dievo gimdytojai, pasibaigianti prašymu suteikti jam rojų. Sekvencijos tekstas tapo įkvėpimo šaltiniu ne vienam visų epochų kompozitoriui. Pirmasis jį savo motete panaudojo XV ‑ XVI a. franko-flamandų polifoninės muzikos genijus Josquindes Prez, o iki šių dienų yra sukurta daugiau nei 200 kūrinių, grįstų šios sekvencijos tekstais. J.Haydn savąją „Stabat Mater“ sukūrė 1767 m., suskirstydamas kūrinį į 10 dalių, t.y. panaudodamas tuo metu populiarios italų kompozitoriaus Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater“ struktūrą. G.B.Pergolesi kūrinys to meto kritikų buvo vadinamas „nepakankamai rimtu“, tad J.Haydn pabandė suteikti partitūrai daugiau solidumo ir rimties.

 

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.