Teatrai.lt apie „Kino pavasarį“: pietietiškas kinas, persvarstantis žanrų galimybes
2020-04-01

Arima

(Rež.  Jaione Camborda)

Mistikos šydu apgaubta „Arima“ -  „Kino pavasario“ Europos debiutų konkurse dalyvaujantis filmas, sukurtas ispanų (save pristatančios baskų) režisierės Jaione Camborda.

„Arima“ – mažučio kaimelio baras, kuriame vakarais susirenka vietiniai, norintys ne tik atsipalaiduoti, ar sutikti savo simpatiją, tačiau kartais tiesiog padainuoti karaokę ar paganyti akis į aplinkinius. Išvertus iš baskų kalbos - „arima“ reiškia „sielą“. Tiek filmo, tiek baro pavadinimas čia užsimena apie giliausius žmogiškuosius klodus.

Vieniša motina tamsų vakarą prie savo namų išgirsta nerimastingai stūgaujančius šunis. Atidariusi duris išvysta parkritusį sužeistą vyrą, medžioklinį šautuvą, bei du vyrą apsupusius šunis. Vyrą priglaudusi savo namuose, moteris net neįtaria, kad šis įvykis įžiebs naujus meilės išgyvenimus...

Filmo centre – trijų vienišų moterų bei vienos mergaitės  portretai, kurie persipina ne tik tarpusavio santykiais, tačiau ir panašiomis išgyvenamomis būsenomis: kiekviena turi paslapčių, su kurioms tenka kovoti slapta nuo kitų...

Vos valandą penkiolika minučių trunkantis filmas – ypatingai atmosferiškas darbas, žiūrovą panardinantis į nepaprastą gamtos, šešėlių ir tamsos estetiką, iš kurios nesinori ištrūkti.

 

Nematomas gyvenimas

(Rež. Karim Aïnouz)

Pakrikštytas „tropinės melodramos“ vardu brazilų režisieriaus Karim Aïnouz filmas „Nematomas gyvenimas“ jau pirmomis festivalio dienomis šovė į žiūroviškiausių filmų sąrašą ir iš ten nepasitraukė. Todėl festivaliui keliantis į antrąją pusę nusprendžiau šį filmą pamatyti ir suprasti, kodėl  jis sulaukė tokio didelio populiarumo?

Šis filmas – festivalio „kritikų pasirinkimo“ programos dalis, laimėjęs net 15 (!) įvairių kino festivalių apdovanojimų, tarp kurių puikuojasi ir Kanų kino festivalio vardas.

Viena vertus, reikėtų pripažinti, kad „tropinė melodrama“ iš tiesų taikliai apibūdina 2 valandų ir 20 minučių juostą: filmo scenarijus atitinka praktiškai visus melodramos, muilo operos, telenovelės, ar kaip kitaip bepavadintume, standartus. Filmas įtraukia akimirksniu, „Nematomo gyvenimo“ veiksmas rutuliojasi dinamiškai: čia daug jausmų, išgyvenimų, meilės, dramų, ašarų, turto ir skurdo, vertybių, išdidumo, moralės klausimų...

Kita vertus, persvarstydama, kokias asociacijas kelia žodis „melodrama“ – prieš akis atsiveria vaikystės prisiminimai. Laikai, kai mūsų mamos skubėdavo iš darbų namo, norėdamos suspėti pamatyti visas mariasladelbario-marimar-turtuoliaiirgiverkia istorijas...

Tiesa ta, kad melodramos žanras iš tiesų užgimė Brazilijoje. Galbūt atėjo laikas, kai stipriai devalvuotas (o galbūt tiesiog savo galimybių beveik niekada neįrodęs) žanras galėtų būti persvarstytas, savo kartelę pakeliantis iki aukštumų. Vieną iš galimų pranašiausių šio žanro vertybių įvardinčiau neabejotinai „gerai sukaltą scenarijų“. Grįžtant į vaikystės dienas, turbūt kiekvienas prisimenate, kaip sukurta ir išlaikyta intriga būdavo pagrindinis faktorius, lemiantis, kad mūsų mamos (o kartais ir mes) kitą dieną būtinai vėl įsijungtų intrigų kupiną dramą, kur niekada nežinia, kaip įvykiai pakryps serijos gale.

„Nematomas gyvenimas“ – geras melodramos pavyzdys, keliantis moters galimybių, vietos šeimos sudėtyje ir savo gyvenimo pasirinkimų klausimus visuomenėje, kurioje patriarchalinis požiūris vis dar yra labai gajus.

Filmas žavi jaukiais, kultūros įvairovę išryškinančiais spalvingais kadrais, čia nepamirštama ir užburiančios gamtos nata. Visa tai sukuria paveikią brazilišką atmosferą, kurioje, čirškiant papūgoms ir veidą glostant palmės lapams, jautiesi, tarsi visas akimirkas būtum išgyvenęs pats. O paskutinės minutės titruose jau skamba ilgesinga braziliška daina…

 

Ugnė Kačkauskaitė / Teatrai.lt

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.