Teatrai.lt tiesiai iš „Kino pavasaris“: mūsų visų gyvenimo metamorfozė
2020-03-27

Paukščių metamorfozė

(rež. Catarina Vasconcelos)

„Paukščių metamorfozė“ – gaivus oro gurkšnis tiems, kurie pasiilgę meninio kino. Fotografiniu preciziškumu išbaigtas kiekvienas filmo kadras, atrodo, tik ir kėsinasi pretenduoti į atskirą fotografijų albumą.

Metamorfozę žiūrovas išgyvens ne tik išskirtine filmo estetika, tačiau ir paveikiu filmo pasakojimu – dviejų žmonių meilės, o kartu ir šeimos istorija, atskleidžiama laiškų pavidalu. Filme pateikiami originalūs režisierės senelės Beatričės ir senelio Henriko laiškai. Žiūrint filmą net nepajunti, kada naratorių skaitomi laiškai pratęsiami jau iš savos – dabartinės perspektyvos.

Tačiau šioje kino juostoje svarbūs ir tarpusavio santykių bei netekties motyvai. Poetinė-metaforinė kino kalba filmą praturtina žmogaus ir gamtos, augalų ir gyvūnijos vaizdiniais, kurie, susieti tarpusavyje, dažnai primena natiurmortus. Nejučia susimąstai apie visas šias paveikias jėgas bei kaip be gamtos apsupties pilkai atrodytų žmogaus pasaulis.

Portugalų režisierės Catarinos Vasconcelos debiutas ilgametražiame kine – įstabus meninis pareiškimas, kurį menininkė kūrė šešerius metus. Jo užuomazgas galima pamatyti 2014 metais režisierės pristatytame trumpametražiniame filme „Metafora arba išvirkščias liūdesys“.

Dauguma „Paukščių metamorfozėje“ pasirodančių aktorių – kūrėjos šeimos nariai, su kuriais režisierė dirbo kaip su profesionalais. Žiūrint šį darbą sunku patikėti, kad jį galima priskirti dokumentinio kino kategorijai: autentiška medžiaga režisierės rankose tampa eksperimentu, kurio rezultatu mėgausis kiekvienas, nusprendęs pamatyti mūsų visų gyvenimo metamorfozę – „Paukščių metamorfozę“.

 

Ugnė Kačkauskaitė / Teatrai.lt

 

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.