Apgaulingų košmarų vasara
2019-05-14

„Gal, kai grįši namo, nupirksim sporto klubo abonementą. Su mama pavaikščiokit. Nueisi į soliariumą, gausi saulės šviesos ir pagerės viskas. Mums Lietuvoje visiems jos trūksta, tad visiems stogas pavažiuoja. Ne tau vienai čia taip, žinok“, – savo psichikos sveikatos centro palatoje gulinčiai dukrai aiškina gero norintis tėvas.

 

Vėliau vienas pagrindinių herojų – jaunas muzikantas Paulius (jo diagnozė: bipolinis sutrikimas) aiškina apie žmonių reakcijas susirgus psichikos liga: pirmą mėnesį tavęs visi gaili, užjaučia, po pusmečio ar metų – dar supranta… O vėliau, jei nepasveiksti, jau imi visus erzinti – jiems tavo bėdos atsibosta. Per tiek laiko turėjai susitvarkyti...

Tai – buitiškos ir realistiškos naujo lietuviško filmo apie psichikos sveikatą „Išgyventi vasarą“ dialogų nuotrupos. Žemiška, tad ir geriau suprantama. Nuoširdžiai palaikau jaunosios kartos scenaristės ir režisierės Marijos Kavtaradzės siunčiamą žinutę visuomenei – proto ligos yra tokios pat rimtos kaip ir kūno. Negalime į jas numoti ranka kaip į išsigalvojimus ar dar blogiau – nurašyti sergančiųjų kaip nepataisomai brokuotų.

Lietuvoje, kur psichikos problemos kažkodėl laikomos gėdingomis ir tuo, ką reikia slėpti už uždarų durų; šalyje, pasaulyje pirmaujančioje savižudybių skaičiumi, tokio pokalbio tikrai reikėjo. Nors patirtimi apie psichikos sveikatą dalintis nemėgstame, neretai vienaip ar kitaip susiduriame. Dėl to daugelis tarsi su palengvėjimu atsidusome, kai apie dramblį kambaryje pagaliau prabilo kažkas kitas. 

 

Kelionė pagerėjimo link?

„Išgyventi vasarą“ sulaukė simpatijų tarptautiniuose kino festivaliuose, pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu Talino kino festivalyje, o „Kino pavasario“ žiūrovai išrinko jį geriausiu lietuvišku filmu. Be to, vieną pagrindinių vaidmenų sukūręs Paulius Markevičius įvertintas kaip geriausias aktorius.

Tai – kelio filmas, kuris paperka ne įmantriu siužetu, o grubiu nuoširdumu. Nors „Išgyventi vasarą“ kalba apie skausmingas temas, kartais sunku nesijuokti. Pasirodo, iš pradžių ši juosta sumanyta kaip komedija. Taigi, istorija sukasi apie tris jaunus žmones: žudytis bandžiusią, bet savo problemų nepripažįstančią Justę (akt. Gelminė Glemžaitė), bipolinio sutrikimo kamuojamą Paulių (akt. Paulius Markevičius) ir jauną psichologę Indrę (akt. Indrė Patkauskaitė).

Komiška, nors Indrė yra psichologė, ji ne itin mėgsta žmones. Ji priverčiama nuvežti Paulių ir Justę į konsultaciją Palangoje, kad gautų progą dirbti su biologinio grįžtamojo ryšio aparatu Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre. Indrė nori iš duomenų nuspėti, ar žmonės vėl bandys žudytis, kad padėtų artimiesiems. Bet tuomet Paulius pranašiškai paklausia: „o jei pats žmogus nežino, ką jis galvoja ir kaip pasielgs“?

Keliaujant įvyksta įdomus dalykas: kuo daugiau personažai atsiskleidžia, tuo Indrė su savo problemomis bei pasimetimu panašėja į Paulių ir Justę. Kartais ne visai aišku, kas čia sveikas, o kas serga?.. Pavyzdžiui, Paulius sugeba iš savęs pasijuokti ir įžvalgiai analizuoja tiek savo, tiek aplinkinių situaciją. Jis atrodo kur kas stipresnis nei jo užsisklendusi bendrakeleivė Justė bei geba mesti iššūkį Indrės mąstysenai. Iškart pagalvoji – jei kuris nors iš jų ir išbris iš savų problemų, tai bus jis.

Viena iš labiausiai į akis krentančių temų, besitęsianti per visą istoriją, – bet kokių psichologinių sunkumų slėpimas. Tai daro visi – ne tik sergantys herojai, bet ir eiliniai žmonės. Nesvarbu, ar tai būtų pats Paulius, nenorintis, kad apie jo viešnagę Vasaros gatvėje žinotų ne tik jo draugai, bet ir brolis; Justė, visiems kartojanti, kad, nors persipjovė venas, tikrai neserga; gydomų paauglių tėvai, bandantys rimtų psichikos ligų simptomus priskirti tiesiog nuovargiui ar saulės trūkumui; su vaikinu ką tik išsiskyrusi Indrė, ar pakelyje pasitaikęs mechanikas, kuris pasiveda Indrę į šalį, kad slapčia paklaustų jos, kaip psichologės, patarimo… 

Nestabilumo ir grėsmės įspūdį dar labiau sustiprina kontrastas tarp teigiamų emocijų bei romantiškų saulės nutviekstų kelionės akimirkų ir staigių pablogėjimų, lydimų audros debesų. Netrunki suprasti – po apgaulingo trumpalaikio pagerėjimo netrukus gali kristi į dugną. Ar tikrai kada nors galėsi jaustis visiškai saugus? „Išgyventi vasarą“ – tarsi žadintuvas, emocingai mums primenantis, kad šypsena, savitvarda ar net didžiulis paties žmogaus noras negarantuoja pasveikimo. Dėl to turime būti pasiruošę bet kada pagelbėti tiems, kuriuos mylime.

 

Vaiva Sapetkaitė/ Teatrai.lt

 

 

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.