„Cinkas“: apie tiesą, kurios bijome
2018-03-16

„Ar yra kas labiau gąsdinančio nei žmonės?“, – vienoje savo dokumentinės prozos knygų  klausia 2015 m. Nobelio literatūros laureatė Svetlana Aleksijevič.

Šis klausimas vis atkakliai prasismelkia į padrikusias mintis bei sutirština ir taip jau įaudrintas emocijas. Vieno stipriausių Lietuvos režisierių Eimunto Nekrošiaus naujas spektaklis „Cinkas“, paremtas rašytojos iš Baltarusijos S. Aleksejevič knygomis „Cinko berniukai“ ir „Černobylio malda“, verčia jaustis nepatogiai, nuliūsti, o ne vienoje vietoje ir sugniaužti kumščius.

Žiūrovai atsiduria emocijų amerikietiškuosiuose kalneliuose. Net jei norėtum išlipti, negali. Po keistokos (ir net erzinančios) pradžios spektaklis vis labiau įtraukia ir nebepaleidžia iki pat pabaigos. Tiesą sakant, mintys prie „Cinko“ nejučia grįžta dar ir dar kartą jau seniai jam pasibaigus. Vis tik tai – ir mūsų istorija.

                                   

Iš balsų choro išgryninta tiesa

Dvi ašys, ant kurių suvertas „Cinkas“, neginčytinai emociškai paveikios – karas Afganistane ir Černobylio atominė katastrofa. Auditorijai nekonstruojamas vienas naratyvas, bet leidžiama išgirsti daug tragiško likimo herojų: karius, motinas, nukentėjusiuosius nuo Černobylio katastrofos... Taip pasakojimas po pasakojimo paišomas bendras nuslėpti bandyto Sovietų Sąjungos gyvenimo paveikslas.

Kūrinyje kančia, prievarta, gėda, kaltė, mirtis ir beprotybė keis viena kitą, jungsis, užgoš ir paaštrins. Abu kūrėjai drąsiai žvelgia į tamsiąją žmonijos pusę. Šis pasaulis žiaurus, neteisingas, o dažnai ir beprasmis. Tiek kančios, tiek sulaužytų likimų ir dėl ko? Dėl kažkokių svetimų tikslų ar abejotinų miglotų idealų? Kare miršta ir žudo ne tie, kurie nusprendžia kariauti, o daugiausia jauni žmonės, anksčiau net negirdėję apie tas vietas, kur liejo kraują. Daug žuvusių ir daug, kurie tada norėtų būti žuvę. Karo baisumai kare nesibaigia. Jie persekioja karius, apnuodydami jų gyvenimus dar ilgus metus.

Matyt, vyresniajai ir jaunajai kartai „Cinkas“ kels nevienodas emocijas ir sudėlios skirtingus spektaklio akcentus. Gal daliai auditorijos tai bus tik gerai sukonstruotas įtaigus kūrinys, tačiau kitiems – jų pačių gyvenimų atgarsiai. Juk daug kam teko tarnauti sovietinėje armijoje ar išgąstingai graibyti informaciją apie Černobylio avarijos mastą, o vėliau – išgirsti siaubingų istorijų apie jos pasekmes.

Visą šį netvarkingą balsų chorą apjungia vienas veikėjas – šarminga aktorė Aldona Bendoriūtė, įkūnijanti pačią S. Aleksejevič, keliaujančią tarp savo personažų. Įdomus E. Nekrošiaus sprendimas greta herojų istorijas įjungti pačios metraštininkės dramatiškas patirtis. A. Aleksejevič darbai, demaskuojantys nepatogią sovietinę realybę, ne kartą iššaukė daug nepasitenkinimo, kritikos ar net atviro pykčio ir grasinimų. Nuo jos daug kas nusisuko, ėmė laikyti kone prieše...

Tiesa ne visiems yra vertybė. Daug kas norėtų jos nežinoti ir gyventi pompastiškos propagandos apie narsius didvyrius, savo iliuzijų pasaulyje. Įdomu: rašytojos istorija atskleidžia vis dar gajų buvusių sovietinių respublikų visuomenių simptomą – dar nepakankamai reflektuota ir susitaikyta su savo istorija.

 

Ar verta apsilankyti?

„Cinkas“ yra paveikus spektaklis, sukurtas pagal unikalią medžiagą. Puikus Lietuvos teatro režisierius prakalbino Nobelio literatūros premijos laureatės knygų puslapius. Turime dvigubą kokybės ženklą. Dar daugiau – tai nėra fantazijos vaisius, o po tyrimo išgrynintos tikrovės pavaizdavimas, taigi, tai įdomu ne tik iš meninės, bet ir istorinės, dokumentinės pusės. Dėl to E. Nekrošiaus spektakliu galėtų susidomėti ir reti teatro salių lankytojai.

Galime pasimėgauti ir geru aktorių darbu. Charizmatiška pagrindinio vaidmens atlikėja A. Bendoriūtė išpildo savo užduotį ir ne tik sukuria pulsuojantį personažą, bet ir organiškai, tarsi miklus dirigentas, į harmoningą melodiją sujungia skirtingus instrumentus. Įtaigūs ir kitų aktorių scenoje kuriami vaidmenys.

Spektaklis psichologiškai nelengvas, tačiau tai neabejotinai ryškus darbas.

 

Vaiva Sapetkaitė/ Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Medijų katedros dėstytoja/ Teatrai.lt  

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.