Teatrai.lt apie tarptautinį šokio festivalį AURA: tapatybės paieškos „Godose“
2017-10-07

Birutės Letukaitės kurta choreografija spektakliui GODOS sėkmingai pratęsė emocijų virtinę, likusią po scenoje matyto GLÜCK / LAIMĖ \ СЧАСТЬЕ. Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė pristatė spektaklio įvadą bei skirtumus tarp jau buvusios „Godos“ versijos ir netrukus pasirodysiančio pakeisto spektaklio varianto.

 

Prasidėjus spektakliui žiūrovai nuščiuvo ir tyliai laukė: kas bus toliau? Balinti šokėjų veidai ir lėti, tarytum sutrikę judesiai, užbūrė, nuramino ir įtraukė į veiksmą.

Supratus, kad spektaklis neilgas, kaip mat imi ieškoti prasmių, sugretini bendrus vaizdus ir renki kūnišką šokio tekstą. Jungi kartu su matomais tautinių raštų fragmentais ekrane. O šokėjos spektaklyje – kaip šamanės ar laumės, rituališkai juda, šnypščia, vėliau transformuojasi į robotus primenančias būtybes, kol galų gale vėl išlaisvėja ir tarsi paukščiai išskrenda tolyn.

Akis pastebi, kokius fiziškai sunkius ir itin tikslius choreografinius junginius atlieka šokėjos. Preciziškai kartodamos viena kitos veiksmus, šokėjos žiūrovą tarsi užhipnotizuoja.

Sužavėtas meditacinio vaizdo, stebi įtemptai besikeičiantį veiksmą. Šokėjų judesiai vienodėja, kinta retai, o kartais, lyg netyčia išsprūsta kažkas naujo. Imi ir šokį pradedi tapatinti su realybe: kaip dažnai taip būna realiame gyvenime, kai vienodėji norėdamas pritapti, o paskui jau sunku suvokti, kada peržengei tą autentiškojo savitumo ribą?

Scenoje vienodai judančių merginų armija nori prie savęs pritraukti vienintelę, kitokią, todėl unikalią merginą... O galbūt ji pati stengiasi kaip įmanoma labiau susitapatinti? Tad ir vėl tenka susimąstyti, kad čia ir dabar žūsta tikrasis individo „aš“.

Spektaklyje darniai suderinti ir parinkti garsai. Muzika tai sustiprina, tai nublokškia šalin emocinį krūvį.

Viso šokio spektaklio metu, ekrane pasikartodavo tautinio rašto ir prekių barkodo motyvai. Šis junginys tarsi bando išskirti autentišką barkodą. Bet ar toks, autentiškas, iš tiesų yra įmanomas? Juk autentiškumas turėtų būti kažkas savito ir unikalaus, o čia - prekė, dar viena, ir veikiausiai, niekuo neypatinga.

Spektaklis baigėsi greitai. Žiūrovai pabudo lyg iš transo ir palydėjo šokėjus audringais plojimais.

Išėjus iš spektaklio jautiesi suglumęs dėl savo tapatybės. Ir iš tiesų: ar tikrai esi labai skirtingas nuo tų, kurie ką tik kartu su tavimi sėdėjo salėje ir turėjo tokį patį tikslą - pamatyti šokio spektaklį? 

 

Nuotraukos autorė Laura Vansevičienė.

 

Rimantė Stankūnaitė / Teatrai.lt

 

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.