Teatrai.lt apie tarptautinį šokio festivalį AURA: idėjų jungtis
2017-10-06

27-asis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Aura“ buvo sėkmingai atidarytas žiūrovų pilnoje Vytauto Didžiojo Universiteto salėje. Šį kartą pasitiko kiek kitoks šokio spektaklis nei žiūrovo akis buvo įpratusi matyti.

 

Vokietijos šokio teatras „Bodytalk“ ir kaunietiškoji „Aura“ savo kūrybines idėjas susijungė bendroje scenoje - spektaklyje GLÜCK / LAIMĖ \ СЧАСТЬЕ. Per 45 minutes žiūrovams buvo parodytas įvairių meno rūšių junginys: šokio spektaklis statytas teatralizuotų elementų, šiuolaikinio šokio, gyvos muzikos ir medijų pagrindu.

Šokio spektakliuose gyvai dainuojama ne itin dažnai, bet šį vakarą dainų teko išgirsti nemažai. Jų tekstai įvesdavo į būsimą teminį reginį. Primiršusiems vieną ar kitą užsienio kalbą, teko suklusti ir pasigilinti, apie ką buvo dainuojama, o vėliau atliekama ir judesiais.

Reikšmių ir simbolių medžiotojai gavo peno apmąstymams. Pirmosios šokėjos, it lietuvių liaudies mergelės, scenoje pasirodė su lietuvio akiai atpažįstamu padargu – dalgiu. Lengvais mostais, kartu su įnagiais mergelės siūbavo į kairę ir į dešinę.  Kiek vėliau dalgiai virto į samurajaus kardus ir net laikrodžių švytuokles. Staiga, pasigirdus sirenai, vaizdas radikaliai pasikeitė. Tuomet prasidėjo pamoka, kurios metu buvo matuojamos dujokaukės (pagamintos iš miltinės tešlos) bei primenama, kad Kaune randasi daugiau, nei 200 bunkerių.

 Viso spektaklio metu vaizdas ir muzika laikėsi nuoseklumo: jei muzikinis tempas buvo greitesnis, tai ir veiksmas scenoje įspūdingesnis, veržlesnis. Pavyzdžiui, skambant roko muzikai, ritmingai kumščiais minkoma (tiesiog trankoma) tešla. Veiksmas taip greitai įsukdavo, kad žiūrovas vos spėjo gaudyti, kur ir kada reikėtų nukreipti žvilgsnį. Staiga viskas pasikeitė: į sceną kukliai įtipeno šventoji. Ji prisėdo prie gulinčiojo (it mirusio) šokėjo tokiu būdu sukurdama religinę Pietos kompoziciją. Čia pat scenoje pasirodė šokėjas su žuvimi rankose, užduodamas jau kitą religinę užuominą – epizodą iš Biblijos. Staiga Šventoji virto Sovietų Rusijos karininke, kuri kvietė žiūrovus ant scenos tiesiog... apsikabinti.

Spektaklio pabaigoje skanduojamas žodžių junginys MOSKAUNAS, kuris atsispindi ir kaip užrašas scenos tolumoje. Užrašo lemputės blyksi, šviesa užgęsta ir pasigirsta plojimai.

Žiūrovų veiduose - šypsenos ir suglumę žvilgsniai. Atrodo, kad žiūrovai dar ne vieną valandą kvėpuos spektaklio sukeltomis mintimis, o galbūt ir prisiminimais.

 

Rimantė Stankūnaitė / Teatrai.lt

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.