Teatrai.lt tiesiai iš festivalio „Kino pavasaris“. „Dagerotipas“: manijos persmelkta fotografo aistra
2017-04-05

„Dagerotipas“ tai japonų režisieriaus Kiyoshi Kurosavos pirmasis filmas, sulaukęs didelės sėkmės užsienio kino festivaliuose.

 

 

Kiyoshi Kurosava puikiai žaidžia realybės ir mirties temomis. Režisierius specializuojasi srityje, kurią galima būtų įvardinti „jautrinamos baimės migla“. Tokia atmosfera leidžia žiūrovams įsijausti į siužeto sūkurį ir stebėti kiekvieną veikėjo judesį.

 

Filmo centre - labai sena fotografijos technika, kuri reikalauja milžiniškos kantrybės ir smulkmeniškumo. Ilgas išlaikymas, sustingęs pozuotojas, ir dėl šios fotografijos technikos pamišęs menininkas.

 

Dagerotipas buvo išrastas 1800-ųjų metų pradžioje. Tuomet buvo sukurtos milžiniškos sidabro plokštelės ir fotoparatas, kuris prilygsta sarkofago dydžiui. Fotografuojami objektai arba modeliai turi valandą, o kartais ir ilgiau nejudėti. Net aplinkos pokyčiai, tokie kaip vėjas, gali sugadinti ilgą procesą ir nuotrauka nepavyks.

 

Stephane'as su  savo dvidešimt dviejų metų dukra gyvena ir dirba gražiame, sename dvare Paryžiaus pakraštyje. Dvare kartkartėmis fotografui vaidenasi jo mirusi žmona Marie ir visas dvaras pripildytas mistikos. Rūsyje įrengta fotografijos laboratorija, kurioje menininkas kuria įspūdingo grožio fotografijas.

 

Fotografas naudojasi savo gražuole dukterimi ir kankina ją valandų valandas, norėdamas atkurti praeityje pasimetusius dagerotipus.  Mergina kaskart yra pritvirtinama prie bauginančių metalinių konstrukcijų, kurios primena gigantiškas skorpiono žnyples; šios suspaudžia merginos galvą, kad valandą negalėtų judėti, kol yra daroma nuotrauka. Dagerotipų fotografavimui pasamdytas jaunas asistentas pastebi fotografo Stephane'o nesveikos aistros požymius.

 

Stephane'o manija užfiksuoti savo žmonos Marie atvaizdą ir tokiu būdu jai padovanoti amžinybę, jį persekioja net ir po žmonos mirties. Tuo tarpu po didžiulį dvarą vaikšto Marie vaiduoklis su senoviška mėlyna suknele.

 

Nors filmas buvo sukurtas 2016 metais, kiekvienas kadras yra persmelktas praeities vaizdinių. Rafinuotas, bet kartu lengvas kaip plunksna filmas suteikia keistą mistikos jausmą.

 

 

Monika Patašiūtė / Teatrai.lt

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.