„Teatrai.lt žviežias žvilgsnis“: jaunas žiūrovas dalinasi savo patirtimis kine. „Ryškiausios gyvenimo spalvos – moterys“
2017-03-03

Vienas laukiamiausių filmų ispaniško kino gerbėjų rate, buvo naujausias Pedro Almodovaro darbas „Chuljeta“. Kino kritikai jau spėjo jį pakrikštyti „almodovariškiausiu Almodovaro filmu“.

 

 

Pagrindinės veikėjos filme – moterys. Visos skirtingos, visos turinčios labai įdomias istorijas. Ryškios, ispaniškam kinui būdingos spalvos, temperamentingas garso takelis, visiškai netikėti posūkiai siužete - tai pagrindiniai bruožai ispaniškame kine.

 

Režisierius Pedro Almodovaro (labiausiai žinomi jo filmai – „Oda, kurioje gyvenu“ ir „Viskas apie tavo mamą“) filme pasakoja moterų istoriją. Tiek Chuljetos dabartinis mylimasis Lorenzo, tiek jos vyras Ksuanas yra tik epizodiniai vaidmenys, kurie ryškių spalvų filmui suteikia pakankamai mažai.

 

Ispaniškų prieskonių netrūksta visame siužete. Šeimos drama, kurios pačiame centre atsiduria Madride gyvenančios Chuljetos (Emma Suarez, Andriana Ugarte) gyvenimas. Moteris kartu su savo mylimuoju  Lorensu (Dario Grandinetti) ruošiasi persikraustyti į Portugaliją. Daiktai jau sukrauti, beliko išsirinkti knygas, kurios keliaus kartu. Tačiau netyčia gatvėje sutikta dukters vaikystės draugė viską apverčia aukštyn kojomis. Vietoj to, kad Chuljeta keliautų į Portugaliją ji sugrįžta į praeitį. Nieko nepaaiškinusi mylimajam, ji persikrausto į savo senąjį butą, kur seniau gyveno su dukra. Ten paskęsta į prisiminimus apie savo jaunystę ir skaudžią istoriją.

 

Savo dukrai visą istoriją Chuljeta papasakoja dienoraščio forma, bandydama paaiškinti tam tikrus savo poelgius.

 

Filmas „Chuljeta“ perpildytas ryškių spalvų, bet ryškiausia čia - raudona. Ši spalva į filmą atneša daug aistros, meilės, neapykantos ir mirties. Vyro savižudybė, o gal nelaimingas atsitikimas, priverčia pagrindinę veikėją pasinerti į depresiją. Ligos metu vienintelės pagalbininkės yra jos dukra ir dukros geriausia draugė… Tačiau dukra taip pat moteris, pilna spalvų: vieną dieną ji išvyksta ir jau dvylika metų nebegrįžta. Tiesa, kiekvienais metais, per savo gimtadienį, dukra atsiunčia Chuljetai gimtadienio atviruką, tačiau niekada neužrašo atgalinio adreso.

 

Dienoraščio/laiško rašymas ir prisiminimai apie praeitį, Chuljetą be galo išsekina, tačiau pabaigus dienoraštį - palengvėja.  Pagaliau Chuljeta atrado sielos ramybę, kurios taip ilgai trūko. Ji nebesijaučia tokia kalta dėl savo vyro mirties ir suvokia, kad gyvenime ne viskas priklauso nuo vieno asmens.

 

Režisierius filme neketina išspręsti mamos ir dukters santykių ir net nesiekia jų sutaikyti. Almodovarui žymiai svarbiau yra papasakoti jų sudėtingas gyvenimo istorijas. Režisierius iki pat paskutinio kadro leidžia žiūrovams padėti tašką ten, kur jiems atrodo tinkamiausia ir užversti dienoraščio viršelį.

 

„Chuljeta“ - stiprus žinomo režisieriaus sugrįžimas, siūlantis spalvotą, temperamentingą ir gyvenimišką komedijos žanro filmą. Ši juosta 2016 m. nominuota geriausio europietiško filmo kategorijoje Europos filmų apdovanojimuose , o Almodovaras už šį filmą nominuotas Kanų kino festivalyje.

 

Monika Patašiūtė / Teatrai.lt

 

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.