„Kalės dukra“: Tel Avivo Marijos Magdalietės be Išganytojo. Iš kino festivalio „Šeršėliafam“
2016-12-12

Uda buvo nužudyta. Rim perdozavo narkotikų. Jane purvinais tvarsčiais apmuturiuotose pūvančiose kojose veisiasi kirminai. Tai – vos kelių savo kūną Pažadėtoje žemėje pardavinėjančių nelaimingųjų istorijos; panašių surastume daugumoje didesnių pasaulio miestų.

 

Iš grubiai nufilmuotos juodai baltos režisierės Nirit Aharoni dokumentinės juostos „Kalės dukra“ į mus žvelgia pasmerktosios. Retkarčiais jos vis dar šypsosi, šoka ir kuria ateities planus, bet, stebint jų iškankintus kūnus ir sunkumų bei narkotikų paženklintus veidus, supranti, kad tai – vien iš inercijos tebejudančios numirėlės.

 

Pripratimas prie narkotikų ir alkoholio, pavogta vaikystė, seksualinė prievarta, tėvų abejingumas, nuolatinis pažeminimas, globos namuose augantys vaikai ir nesibaigianti kova dėl išlikimo – dauguma prostitučių pažįsta tik tokį gyvenimą.

 

Jos – šiuolaikinės Marijos Magdalietės. Deja, nepaisant maldų joms neatsiras Išganytojo, nuplausiančių jų nuodėmes ir nelengvų metų paliktus randus. Daugelio prostitučių, kurias matome filme, po metų jau nebebus tarp gyvųjų.

 

Kurį laiką tokios merginos užuovėją rasdavo „Vilties namuose“. Tai buvo geravalių savanorių įkurtas centras prostitutėms, kur jos galėdavo išsimiegoti, nusiprausti ir pavalgyti. Nors nedidelės ir ne itin švarios patalpos nėra itin patrauklios, daugybei merginų tai ilgai buvo vieninteliai namai. Juose jos galėjo bent trumpam pasislėpti nuo žiaurių gatvių ir savo siaubingų gyvenimų.

 

Kai atėjo laikas juos uždaryti, visi suprato, tai reiškė greitesnį kritimą prarajon.

 

Pasirinkta tema psichologiškai sudėtinga ir pavojinga. Kas paskatino Nirit Aharoni imtis tokio projekto? Noras geriau suprasti savo kilmę. Pačios režisierės motina, ją vos gimusią atidavusi įvaikinti, daugiau nei trisdešimt metų taip pat vertėsi prostitucija. Tą ji sužinojo tik suaugusi. Taigi, šalia socialinės problemos stebime ir asmeninę kūrėjos dramą.

 

Nors daugumai vaizduojamų merginų likimas negailestingas, Nirit Aharoni motinos istorija tampa vilties simboliu. Galiausiai šiai pavyksta išsikapstyti ir gyvenimą pradėti iš naujo. Vadinasi, net toks gyvenimas – nėra neatšaukiamas mirties nuosprendis.

 

 

Vaiva Sapetkaitė / Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Medijų katedros dėstytoja / Teatrai.lt

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.