Teatrai.lt apie kino festivalį „Scanorama“. Slogi „6A klasės“ kasdienybė
2016-11-22

Ar tikrai žinote, kaip gyvena Jūsų vaikai? Nemažai daliai tėvų tiesa būtų staigmena.

 

Švedijos režisierius Peteris Modestijas minimaliomis priemonėmis įstengė sukurti emocingai įtaigų kūrinį. Viena patalpa, judri teisianti kamera, maždaug dešimt suaugusiųjų ir trys maištingos paauglės – to užtenka sudėtingam konfliktui išrutulioti.

 

Nors Skandinavijos švietimo sistema ir požiūris į mokinius linksniuojami kaip sektinas pavyzdys visam pasauliui, P. Modestijaus pirmasis pilnametražis filmas supurto tokį požiūrį. Čia mokykloms būdingos tos pačios problemos kaip ir bet kurioms kitoms.

 

Vienoje mokykloje mokosi itin problemiška klasė – 6a. Joje tarp mokinių nuolat kyla audringų nesutarimų, dalis vaikų jaučiasi atstumti, o keletas jų vengia vaikščioti į pamokas. Pastaruoju metu iš šios klasės pasiprašė perkeliami net keturi mokiniai.

 

Siekdama rasti išeitį iš slogios padėties, jauna klasės auklėtoja (akt. Caroline Söderström) sušaukia tėvų susirinkimą. Prie jo prisijungia ir trys klasės elitu laikomos dvylikametės: Denisė (akt. Emine Özkan), Bela (akt. Tyra Olin) ir Mina (akt. Omeya Lundqvist).

 

Nepaisant puoselėtų vilčių, konstruktyvus dialogas nesimezga ir viskas ima panašėti į kaltinimų maratoną. Geriausio sprendimo radimas mažai kam rūpi – veikiau norima laimėti ginčą ir surasti atpirkimo ožį. Jei vaikai nelaimingi, vadinasi, kažkas kaltas. Bet kuo čia dėti tėvai? Juk problemos – klasėje.

 

Atitolimas ir nesusikalbėjimas

 

Kai suaugusieji švaistosi kaltinimais, trys paauglės kikena ar žaidžia su savo telefonais. Akivaizdu, kad suaugusieji ir vaikai nesusikalba. Nors jie sėdi greta, iš tiesų gyvena skirtinguose pasauliuose. Tiesą sakant, nė neatrodo, kad jiems aktualu vieniems kitus suprasti. Jie čia pirmiausia dėl formalumų.

 

Nepaisant duobėto kelio ir įtemptos atmosferos, po truputį kasamasi prie reikalo esmės. Deja, tai žada tik dar daugiau nemalonių žinių.

 

„6a klasė“ gilinasi ne tik į amžinąjį skirtingų kartų nesusikalbėjimo klausimą, bet žvelgia plačiau. Problemos tarp vaikų – tarsi visuomenės, išgyvenančios krizę, veidrodis. Įtampa, nepasitenkinimas, susvetimėjimas peržengia anonimiškos klasės ribas, skirtumas tik tas, kad suaugusieji geriau slepia jausmus.

 

Jeigu siekiate emocinio supurtymo ir nebijote prislėgti palikti kino salę, „6a klasė“ yra tam tinkamas filmas. Kažkuria prasme po jo jautiesi tarsi po siaubo filmo, tik baisiau – šios problemos ne fantazija, o tikrovė.

 

Juosta „6a klasė“ pasižymi stipria psichologine puse ir joje vaizduojamos problemos yra aktualios šiandieninėms visuomenėms. Antra vertus, vienoje patalpoje nufilmuotas filmas su fragmentiškai pasireiškiančiais (dažnai erzinančiais) veikėjais nėra pats patraukliausias dalykas. 

 

Vaiva Sapetkaitė / Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Medijų katedros dėstytoja / Teatrai.lt

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.