„Karalienė Kristina“ – ne itin kūrybiškas, bet svarbus filmas
2016-06-29

Suomių režisieriaus Mika Kaurismäki filmas (orig. The Girl King: Queen Kristina, 2015) – biografinė istorinė drama, pasakojanti skandalingą XVII amžiuje Švediją valdžiusios karalienės Kristinos istoriją. Šios valdovės asmenybė ir gyvenimas visuomet traukė menininkus, o kine ją pirmoji įkūnijo Greta Garbo 1933 m. Roubeno Mamouliano filme. Atėjusi į valdžią tebevykstant Trisdešimtmečiam karui, Kristina siekė sutaikyti katalikus su protestantais ir skleisti europietišką kultūrą bei laisvą mintį, tačiau susidūrė su griežtu dvaro pasipriešinimu ir ribotu savo pavaldinių mąstymu. Galiausiai ji atsisakė sosto ir protestantizmo ir išvyko į Romą, kur tapo žymia meno mecenate ir įtakinga kultūros veikėja.

Turbūt neatsirastų prieštaraujančių – istorija išties verta dėmesio ir analizių. Kaurismäki filme vaizduojami būtent šie, viską nulėmę, Kristinos gyvenimo metai. Per palyginti trumpą valdymą ji priėmė daugybę revoliucingų sprendimų – tiek karo, tiek tuometės moralės srityse. Režisierius siekė išryškinti Kristinos modernumą, bandydamas prisiliesti prie jos tapatybės paieškų ir pastangų susikurti save. Iš esmės tai filmas apie laisvės nuo lyčiai ir socialinei rolei primetamų standartų siekį, pagardintas stipriu šiuolaikinio feminizmo prieskoniu. Kaip ir tikroji Kristina, filmo veikėja pati renkasi, kaip ir su kuo jai gyventi, atmesdama „likimo“ koncepciją ir propaguodama dekartiškąją laisvos valios idėją. Tuo metu dvariškiai spaudžia Kristiną, kad ištekėtų ir susilauktų įpėdinio, taip pat perša suknias, nes „žmonėms patinka panašūs į juos“.

Galima tik džiaugtis, kad pagaliau apie šią įtakingą istorinę asmenybę sukurtas filmas, atvirai nagrinėjantis jos homoseksualumą, konfliktišką santykį su motina ir tėvo figūra. Didžiausi juostos privalumai – subtiliai perteikta meilės poetika, provokuojantis ir intelektualiai įdomus Kristinos charakteris. Tai vienas iš vis dar retų bandymų atgaline data parašyti herstory – moterų istoriją, kuri ilgą laiką dūlėjo istorijos šiukšlyne.

Vis dėlto, režisūrine prasme filmas palyginti blankus, pernelyg susitelkęs į dramatiškų efektų kūrimą ir gana paviršutiniškai pralekiantis kertinėmis Kristinos gyvenimo akimirkomis. Pasakojant apie tokio kalibro asmenybę norėtųsi ir įdomesnio žvilgsnio, drąsesnių sprendimų, o ne klasikinio atpasakojimo. Neskaitant Kristinos (akt. Malin Buska), kitų veikėjų vaidmenys yra visiškai vienaplaniai.

Nepaisant trūkumų, filmas siunčia galingą žinutę. Tai populiariai nušviesta istorija apie moterį, kuri nepakluso sociumo reikalavimams. Holivudiniame kine tokie veikėjai paprastai nubaudžiami – mirtimi, vieša gėda ar panašiai. Šiuo atveju įvyksta priešingai – filmas baigiasi Kristinos išsilaisvinimu.

Martyna Bražiūnaitė / Teatrai.lt

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.