Islandų „Lazyblood“ – šiuolaikinis egzorcizmas ir (ne)tobulo kūno pašlovinimas
2016-05-25

Festivalio „Naujasis Baltijos šokis '16“ uždarymo vakarą į Menų spaustuvę susirinkę žiūrovai stebėjo vieną naujausių žymios islandų choreografės ir atlikėjos Ernos Ómarsdóttir ir muzikanto Valdimaro Jóhannssono darbų – spektaklį-koncertą „Lazyblood“. Kaip ir buvo žadėta, iš pasirodymo išėjau su šypsena ir noru daugiau pasidomėti Islandijos šiuolaikinio šokio scena.

Charizmatiškų pamišėlių porelės scenoje kuriamas pasirodymas man susisiejo su Islandijos vaizdiniu – mistiška erdve, kur tebesiaučia žmogaus neatkovotos gamtos jėgos, mitinės būtybės ir sagų herojai, o žmonių kūrybingumas tiesiog trykšta per kraštus. Tai, žinoma, paviršutiniškas nuogirdų, keliavusiųjų įspūdžių ir ribotų muzikinių žinių suformuotas įspūdis, iš kurio šaiposi ir patys spektaklio kūrėjai. Vis dėlto, tai, kaip įsivaizduojame Islandiją, visiškai tinka apibūdinti spektaklio sielai, jo alfai ir omegai Ernai Ómarsdótt. Turbūt labiausiai prie jos limpantis žodis – fenomenali. Jos pabrėžiamas naivumas pradžioje gali erzinti, bet vėliau supranti, kad tai pasirodymo dalis.

Spektaklis, kaip ir pati Erna Ómarsdóttir, netelpa į jokius rėmus. Molis, iš kurio jis lipdomas, – tai muzika, šokis ir teksto intarpai, pagardinami ironijos ir humoro žiupsniais. Performansas svyruoja tarp švelnumo ir trenksmo, efemeriško trapumo ir kūniškumo, komedijos ir tragedijos ir kitų „tarp“… Ypatingas dėmesys skiriamas muzikai – susijungia grynas metalas ir mistiški elektronikos skambesiai.

Po spektaklio jautiesi kaip po gero terapijos ir psichinės iškrovos seanso – nemaža dalimi prie to prisideda tiesioginis atlikėjų bendravimas su auditorija, tekstų ir atlikimo emocingumas, juslingumas. Dainų tekstuose nagrinėjamas moters kūnas, įvairūs su juo susiję virsmai, apribojimai bei tabu, į pasąmonę išstumti jausmai ir potyriai. Erna Ómarsdóttir tarsi klausia, kodėl mes bijome kūno – savo artimiausio bičiulio, instrumento, turinčio neribotas galimybes. Ir pati savo kūno plastika kuria reginį, nuo kurio sunku atitraukti akis, kad ir koks netobulas jis būtų.

Martyna Bražiūnaitė / Teatrai.lt

Portale Teatrai.lt esančią informaciją kopijuoti, dauginti, platinti bei publikuoti be raštiško Teatrai.lt redakcijos leidimo draudžiama. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Teatrai.lt kaip šaltinį.