Skaityti daugiau
Populiariausio spektaklio Lietuvoje režisierius – apie sėkmės paslaptį
Daugiausiai bilietų Lietuvoje pardavusiu praėjusių metų teatro spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“, kuriame vaidina vos vienas aktorius, o spektaklio režisierius Kirilas Glušajevas pasidalino mintimis apie sėkmės paslaptį bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint sudominti žiūrovus.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO REŽISIERIAUS ŽILVINO VINGELIO PREMJERA „ORFĖJAS“
Balandžio 26, 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“.Įdomiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Pasaulio ledo ritulio čempionatas, lotynų megažvaigždės J Balvin šou ir sugrįžtantis „Comic Con“
Nors vasariškų orų Lietuvoje dar tenka palaukti, šalies renginių rinka kaista itin sparčiai. Paskutinį pavasario mėnesį mūsų laukia lotynų megažvaigždės J Balvin šou, tūkstančius dalyvių sutraukiantis „Comic Con“ festivalis ir aistrų kupinas pasaulio ledo ritulio čempionatas.Tarptautinės teatro dienos proga apdovanoti geriausi metų aktoriai
Kovo 29 d. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įvyko šventinis renginys, skirtas Tarptautinei teatro dienai. Jo metu pagerbti geriausieji praėjusio sezono teatro kūrėjai. Kiekvienais metais inicijuojami apdovanojimai tapo gražia tradicija, kuria siekiama pažymėti svarbiausius praėjusių metų teatrinius įvykius. Šventinio vakaro metu apdovanoti teatro kūrėjai už įsimintiniausius, reikšmingiausius bei labiausiai publiką sužavėjusius darbus.Auksinio scenos kryžiaus laureatas Kirilas Glušajevas: „Išmokęs griežtoje disciplinoje jaustis gerai, aš jaučiuosi laisvas“
Teatro ir kino aktorius, režisierius, improvizacijos teatro KITAS KAMPAS meno vadovas ir improvizatorius Kirilas Glušajevas kovo 27 d. pelnė pirmąjį Auksinį scenos kryžių. Aktorius apdovanotas Nepagrindinio vaidmens nominacijoje už sukurtą Žano vaidmenį Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Raganosiai“. Tą pačią dieną didžiausias Lietuvoje bilietų platintojas „Bilietai.lt“ paskelbė, kad per pastaruosius metus populiariausias spektaklis Lietuvoje buvo Kirilo Glušajevo režisuoti „Nuostabūs dalykai“.Šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija“ – trys pasaulinės premjeros
Trys savaitgaliai ir šešios asmeniškos cirko kalba papasakotos istorijos. Iš jų – trys pasaulinės premjeros. Visa tai galės pamatyti, patirti, pajausti gegužės 30–birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2023 metų scenos menininkai
Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos dramos teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Atskleisti teatro lankytojų įpročiai ir populiariausi 2023 m. spektakliai
2023 metais Lietuvos teatro rinka išlaikė stabilią paklausą. Tarptautinės teatro dienos proga, didžiausias Lietuvos bilietų platinimo tinklas „Bilietai.lt“ ir jų teatro bilietų platinimo platforma „Teatrai.lt“ atskleidė, kad praėjusiais metais šiuos portalus aplankė virš 1 mln. lankytojų, o populiariausiu metų spektakliu tapo „Nuostabūs dalykai“.Spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ atvyksta į Lietuvą
Puikios naujienos teatro gerbėjams – gegužės mėnesį Vilniuje ir Klaipėdoje pirmą kartą bus rodomas populiarusis spektaklis „Mano anūkas Veniaminas“ su talentingąja aktore Lija Achedžakova priešakyje.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Kviečia naujausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras: skelbiami 2024 m. repertuaro renginiai!
Iš miesto ir jo istorijos, iš meno amžinybės alsavimo ir gamtos begalybės įkvėpimo semiasi ne tik žmonės, bet ir kūrybinės įstaigos. Jau netrukus, balandžio 20 d., naujojo pastato duris atversiantis moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristato 2024-ųjų repertuarą.„EMBank“ tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro generaliniu rėmėju
„European Merchant Bank“ („EMBank“) pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) ir tapo generaliniu jo rėmėju.Moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - miesto identiteto ir pajūrio kraštovaizdžio dalis
Balandžio 20 d. duris atversiantis naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas taps moderniausia menininkų poreikius įprasminančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla - lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Kauniečiai bus kviečiami įsilieti į šokio vyksmą
Dekreacija, arba beasmeniškumo fenomenas – tarsi priešnuodinis šiuolaikinei individualizmo ir narcisizmo idėjų vedamai visuomenei. Tokią mintį ir kvietimą „nusinulinti“ nuo pasaulį valgančių ideologijų po šešerių metų pertraukos į Kauną atsiveža šokėjas, choreografas, pedagogas Vytis Jankauskas kartu su savo šokio teatro pastatymu „Dekreacija“, kuri bus rodoma balandžio 30 d. BLC verslo centro erdvėje, Kaune.
Dekreacija, kaip būdas apmažinti „mano“
„Dekreacija yra tam tikras savęs įveikos procesas, susimažinant, suvokiant save ne kaip pasaulio centrą, o kaip dalį didesnių visumų – socialine, ekologine, politine ar kitomis prasmėmis. Dekreacija nereiškia, kad esi toks pat, kaip visi – veikiau esi susietas, priklausomas nuo kitų ir sąveikų su jais. Tai priešnuodis šiuolaikiniam individualizmui, kur mano yra labai aiškiai išreikštas: mano poreikiai, tikslai yra pirmoje vietoje, o visa likusi aplinka, žmonės, gamta yra tik priemonės, ištekliai mano poreikiui įgyvendinti“, – į performatyvaus šokio vyksmo pagrindinę temą įveda V. Jankauskas.
Pačią sąvoką „dekreacija“ garso ir judesio sintezės kūrėjas pripažįsta pasiskolinęs iš XX a. pirmos pusės prancūzų filosofės, mistikės, politinės aktyvistės Simone Weil. Ji sukūrė šį naujadarą (pranc. décréation), apmąstydama krikščionybę, tačiau choreografas jai pridėjo savų interpretacijų ir dimensijų:
„Nors Simone Weil dekreaciją analizuoja krikščionybės kontekste, ją galima pastebėti ir kitose religijose, kurios vertina žmogaus santūrumą, kuklumą, susimažinimą, tai, kad jis pastebi mažutėlius, žemesnius sluoksnius. Religijos neakcentuoja žmogaus, kaip visų valdovo. Silpnųjų matymas susišaukia ir su politinės kairės idėjomis. O štai mūsų kultūroje mus nuo mažens moko būti savarankiškais, kritiškais, priimti sprendimus savarankiškai, patiems tvarkytis individualiai. Taigi tarp šių idėjų randasi kontrastas.“
Anot idėjos autoriaus, individualizmas visais atvejais veda į konkurenciją, o konkurencija – į konfliktus, karus, aplinkos krizes, klimato kaitą. Tai – ideologijų pasekmės, dėl kurių pasaulį laikome tik ištekliu mūsų gerovei. Šiandien apie tai V. Jankauskas kalbėti nori priėjus tam tikrą ribą, prieš kurią užsimerkti nebepavyksta:
„Anksčiau mes, žmonės, nebuvome tokie pavojingi savo planetai – na, bent ne tokiu mastu. Dabar mokslininkai primena, kad padariniai yra rimti, pajuntame juos ir iš orų permainų. Politinė situacija taip pat liudija, kad visuomenė susiskaldžiusi, praradusi bendrumo pojūtį, kiekvienas stovi už save, visur kova, konkurencija... Pasaulis yra pilnas susipriešinimo, konfliktų, kalbame apie kelias Lietuvas, stinga suvokimo, kad esame viename laive“, – mano šokėjas.
Išsižadėti dėmesio – nelengva užduotis menininkui
Paklaustas, kaip dekreacijos idėja atsiskleidžia pastatyme, V. Jankauskas tikina, kad ideologiškumas – šokio vyksme ryškiai eskaluojama tema: „Pastatymas prasideda nuo vienu metu girdimų visų dalyvių monologų, kurie vienas kitą užgožia, istorijos kalba viena per kitą. Eigoje šokio vyksmo dalyviai vis bando išgirsti vieni kitus, įsiklausyti, o tuomet mezgasi dialogas.“
Svarbiu elementu pastatyme tampa ir garsas – kiekvienas šokėjas nešiojasi asmeninę garso kolonėlę su asmeniniu garso takeliu, kuris sudarytas iš įvairių įrašytų tekstų, garsinių variacijų, kurtų kompozitoriaus Vlado Dieninio. Šokio vyksmo atlikėjai žinomi scenos profesionalai Oksana Griaznova, Giedrė Kirkilė, Mantas Stabačinskas, Emilija Dūdaitė. Kostiumus kūrė dizainerė Sandra Straukaitė, scenografijos autorė Sigita Šimkūnaite.
„Taip pat padarėme ir specialių scenografinių sprendimų: matomi išpjauti siluetai, o žiūrovai sėdi vienas priešais kitą. Kai šokėjai užpildo siluetą savo kūnu, žiūrovai nebegali matyti vienas kito, mato tik aktorių šokėją, o kai jis susimažina, eina iš dėmesio centro, žiūrovai vėl mato vienas kitą. Atsiskleidžia mintis: tam, kad vieni kitus matytume, turime atsitraukti nuo dėmesio centro“, – pasakoja choreografas.
Visgi išeiti iš dėmesio centro – nelengva užduotis tiek kūrėjui, tiek šokėjams:
„Mums, scenos žmonėms, tai padaryti yra gana sudėtinga, nes ši profesija yra gana narciziška – ir aktoriai, ir šokėjai mėgsta dėmesį, o scenoje – ypač. Tokių problemų man, kaip autoriui, kilo ir choreografine prasme – teko ieškoti sprendimų šokėjams, kaip padėti jiems suvokti visumą, idėją, kaip ją įkūnyti, mokėti save matyti kaip visumos dalį, o ne kaip dėmesio centrą, kuris turi būti įdomus, išraiškingas, iškart patraukiantis dėmesį. Ne save sunaikinant, bet nebūnant pagrindiniam scenoje. Tai – didelis iššūkis, tačiau jau dabar galvoju, kaip vėlesniuose pastatymuose ir toliau tęsime dekreacines praktikas.“
Žiūrovai lygino ir su terapija
Vilniuje ir Klaipėdoje šiemet jau rodytas performatyvaus šokio vyksmas, kaip pamena V. Jankauskas, spėjo sulaukti įvairių reakcijų bei interpretacijų. Didžiausią džiugesį choreografui kelia tai, kad po pastatymo vykę pokalbiai su žiūrovais tapo savotiška jo idėjos tąsa – susirinkusieji mielai dalijosi savo interpretacijomis, istorijomis, mezgė dialogą.
„Štai vieni dekreaciją vadino „nusinulinimu“, kiti dalijosi turėję panašių patirčių, pavyzdžiui, važiavę pagyventi į vienuolynus. Kai kurie sakė, kad „nusinulinimo“ užtenka tik mėnesiui – vėliau viskas grįžta į senas vėžes. Buvo tokių, kurie dalijosi religinėmis patirtimis, rytietiškomis praktikomis, sąšaukomis su šia idėja. Nemažai daliai žiūrovų pastatymas įgijo terapinę reikšmę, sukūrė jautrią, malonią atmosferą“, – dalijasi V. Jankauskas.
Performatyvaus šokio vyksmas jau netrukus bus rodomas ir kauniečiams – „Dekreacija“ į Kauną, BLC verslo centrą, atvyksta balandžio 30 d., 19 val. Po vyksmo rodymo suplanuota diskusija, kurią moderuos kultūros žurnalistė Kotryna Lingienė. Bilietus galima įsigyti „Bilietai.lt“.
„Į Kauną sugrįžtame po didelės pertraukos, netgi po šešerių metų, nors anksčiau čia dažnai rodydavome spektaklius. Kaunas – Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšys, čia visada malonu šokti, o šiuolaikinio šokio ištakos veda dar į tarpukarį. Tačiau priežastis, kodėl čia ilgai nesilankėme, yra ne visai maloni: šiandien Kaunas neturi šiuolaikinės scenos, kurioje galėtų pasirodyti ir nevyriausybiniai teatrai, todėl mums yra labai sunku rasti sau vietą. Nors kauniečiai turi ir didelį festivalį „Aura“, jo organizatoriai pastarąjį dešimtmetį skyrė labai mažai dėmesio Lietuvos autorių kūrybos pristatymui. Taigi išeina paradoksali situacija, kad Kaunas yra šiuolaikinio šokio miestas, bet jis lieka nuskriaustas, nes Lietuvos autorių kūrinių mato mažiausiai. Šiandien džiaugiamės galėdami pasirodyti Kaune ir suradę jam tinkamas erdves, tačiau jeigu galėtume, darytume tai kur kas dažniau.“
Dekreacija, kaip būdas apmažinti „mano“
„Dekreacija yra tam tikras savęs įveikos procesas, susimažinant, suvokiant save ne kaip pasaulio centrą, o kaip dalį didesnių visumų – socialine, ekologine, politine ar kitomis prasmėmis. Dekreacija nereiškia, kad esi toks pat, kaip visi – veikiau esi susietas, priklausomas nuo kitų ir sąveikų su jais. Tai priešnuodis šiuolaikiniam individualizmui, kur mano yra labai aiškiai išreikštas: mano poreikiai, tikslai yra pirmoje vietoje, o visa likusi aplinka, žmonės, gamta yra tik priemonės, ištekliai mano poreikiui įgyvendinti“, – į performatyvaus šokio vyksmo pagrindinę temą įveda V. Jankauskas.
Pačią sąvoką „dekreacija“ garso ir judesio sintezės kūrėjas pripažįsta pasiskolinęs iš XX a. pirmos pusės prancūzų filosofės, mistikės, politinės aktyvistės Simone Weil. Ji sukūrė šį naujadarą (pranc. décréation), apmąstydama krikščionybę, tačiau choreografas jai pridėjo savų interpretacijų ir dimensijų:
„Nors Simone Weil dekreaciją analizuoja krikščionybės kontekste, ją galima pastebėti ir kitose religijose, kurios vertina žmogaus santūrumą, kuklumą, susimažinimą, tai, kad jis pastebi mažutėlius, žemesnius sluoksnius. Religijos neakcentuoja žmogaus, kaip visų valdovo. Silpnųjų matymas susišaukia ir su politinės kairės idėjomis. O štai mūsų kultūroje mus nuo mažens moko būti savarankiškais, kritiškais, priimti sprendimus savarankiškai, patiems tvarkytis individualiai. Taigi tarp šių idėjų randasi kontrastas.“
Anot idėjos autoriaus, individualizmas visais atvejais veda į konkurenciją, o konkurencija – į konfliktus, karus, aplinkos krizes, klimato kaitą. Tai – ideologijų pasekmės, dėl kurių pasaulį laikome tik ištekliu mūsų gerovei. Šiandien apie tai V. Jankauskas kalbėti nori priėjus tam tikrą ribą, prieš kurią užsimerkti nebepavyksta:
„Anksčiau mes, žmonės, nebuvome tokie pavojingi savo planetai – na, bent ne tokiu mastu. Dabar mokslininkai primena, kad padariniai yra rimti, pajuntame juos ir iš orų permainų. Politinė situacija taip pat liudija, kad visuomenė susiskaldžiusi, praradusi bendrumo pojūtį, kiekvienas stovi už save, visur kova, konkurencija... Pasaulis yra pilnas susipriešinimo, konfliktų, kalbame apie kelias Lietuvas, stinga suvokimo, kad esame viename laive“, – mano šokėjas.
Išsižadėti dėmesio – nelengva užduotis menininkui
Paklaustas, kaip dekreacijos idėja atsiskleidžia pastatyme, V. Jankauskas tikina, kad ideologiškumas – šokio vyksme ryškiai eskaluojama tema: „Pastatymas prasideda nuo vienu metu girdimų visų dalyvių monologų, kurie vienas kitą užgožia, istorijos kalba viena per kitą. Eigoje šokio vyksmo dalyviai vis bando išgirsti vieni kitus, įsiklausyti, o tuomet mezgasi dialogas.“
Svarbiu elementu pastatyme tampa ir garsas – kiekvienas šokėjas nešiojasi asmeninę garso kolonėlę su asmeniniu garso takeliu, kuris sudarytas iš įvairių įrašytų tekstų, garsinių variacijų, kurtų kompozitoriaus Vlado Dieninio. Šokio vyksmo atlikėjai žinomi scenos profesionalai Oksana Griaznova, Giedrė Kirkilė, Mantas Stabačinskas, Emilija Dūdaitė. Kostiumus kūrė dizainerė Sandra Straukaitė, scenografijos autorė Sigita Šimkūnaite.
„Taip pat padarėme ir specialių scenografinių sprendimų: matomi išpjauti siluetai, o žiūrovai sėdi vienas priešais kitą. Kai šokėjai užpildo siluetą savo kūnu, žiūrovai nebegali matyti vienas kito, mato tik aktorių šokėją, o kai jis susimažina, eina iš dėmesio centro, žiūrovai vėl mato vienas kitą. Atsiskleidžia mintis: tam, kad vieni kitus matytume, turime atsitraukti nuo dėmesio centro“, – pasakoja choreografas.
Visgi išeiti iš dėmesio centro – nelengva užduotis tiek kūrėjui, tiek šokėjams:
„Mums, scenos žmonėms, tai padaryti yra gana sudėtinga, nes ši profesija yra gana narciziška – ir aktoriai, ir šokėjai mėgsta dėmesį, o scenoje – ypač. Tokių problemų man, kaip autoriui, kilo ir choreografine prasme – teko ieškoti sprendimų šokėjams, kaip padėti jiems suvokti visumą, idėją, kaip ją įkūnyti, mokėti save matyti kaip visumos dalį, o ne kaip dėmesio centrą, kuris turi būti įdomus, išraiškingas, iškart patraukiantis dėmesį. Ne save sunaikinant, bet nebūnant pagrindiniam scenoje. Tai – didelis iššūkis, tačiau jau dabar galvoju, kaip vėlesniuose pastatymuose ir toliau tęsime dekreacines praktikas.“
Žiūrovai lygino ir su terapija
Vilniuje ir Klaipėdoje šiemet jau rodytas performatyvaus šokio vyksmas, kaip pamena V. Jankauskas, spėjo sulaukti įvairių reakcijų bei interpretacijų. Didžiausią džiugesį choreografui kelia tai, kad po pastatymo vykę pokalbiai su žiūrovais tapo savotiška jo idėjos tąsa – susirinkusieji mielai dalijosi savo interpretacijomis, istorijomis, mezgė dialogą.
„Štai vieni dekreaciją vadino „nusinulinimu“, kiti dalijosi turėję panašių patirčių, pavyzdžiui, važiavę pagyventi į vienuolynus. Kai kurie sakė, kad „nusinulinimo“ užtenka tik mėnesiui – vėliau viskas grįžta į senas vėžes. Buvo tokių, kurie dalijosi religinėmis patirtimis, rytietiškomis praktikomis, sąšaukomis su šia idėja. Nemažai daliai žiūrovų pastatymas įgijo terapinę reikšmę, sukūrė jautrią, malonią atmosferą“, – dalijasi V. Jankauskas.
Performatyvaus šokio vyksmas jau netrukus bus rodomas ir kauniečiams – „Dekreacija“ į Kauną, BLC verslo centrą, atvyksta balandžio 30 d., 19 val. Po vyksmo rodymo suplanuota diskusija, kurią moderuos kultūros žurnalistė Kotryna Lingienė. Bilietus galima įsigyti „Bilietai.lt“.
„Į Kauną sugrįžtame po didelės pertraukos, netgi po šešerių metų, nors anksčiau čia dažnai rodydavome spektaklius. Kaunas – Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšys, čia visada malonu šokti, o šiuolaikinio šokio ištakos veda dar į tarpukarį. Tačiau priežastis, kodėl čia ilgai nesilankėme, yra ne visai maloni: šiandien Kaunas neturi šiuolaikinės scenos, kurioje galėtų pasirodyti ir nevyriausybiniai teatrai, todėl mums yra labai sunku rasti sau vietą. Nors kauniečiai turi ir didelį festivalį „Aura“, jo organizatoriai pastarąjį dešimtmetį skyrė labai mažai dėmesio Lietuvos autorių kūrybos pristatymui. Taigi išeina paradoksali situacija, kad Kaunas yra šiuolaikinio šokio miestas, bet jis lieka nuskriaustas, nes Lietuvos autorių kūrinių mato mažiausiai. Šiandien džiaugiamės galėdami pasirodyti Kaune ir suradę jam tinkamas erdves, tačiau jeigu galėtume, darytume tai kur kas dažniau.“
Paieška nedavė rezultatų