Naują rubriką pradėsime reportažu iš Vilniaus Kirtimų kultūros centro, kuriame jau penkis dešimtmečius kiekvieną šeštadienio vakarą renkasi šokių entuziastai.
Apie šokius "Kam per 30" kalbamės su Kirtimų kultūros centro kultūrinės veiklos koordinatore Birute Masaityte, rūbininke Raisa ir šokių senbuviu ponu Vytu.
ŠOKIŲ AIKŠTELĖJE VISI TURI VAIDMENIS
Kiek metų jūsų centre jau vyksta šokiai "Kam per 30"?
Birutė Masaitytė: Neseniai paaiškėjo, kad šokiai nenutrūkstamai vyksta jau nuo 1955 m.! Tai sužinoję, nusprendėme pasidomėti, kada dabartiniai šokėjai ėmė rinktis Kirtimų kultūros centre. Paaiškėjo, kad didžiausias senbuvis čia lankosi nuo 1994 m.
Kokie žmonės renkasi į šokių vakarus?
B.M. Didžioji dauguma - tai dirbantys žmonės ir turintys aukštąjį išsilavinimą. Džiugu, kad publika nėra agresyvi. Pastovūs centro lankytojai labai prisirišę prie šokių vakarų. Jei pranešame, kad šeštadienį šokiai neįvyks, žmonės vis tiek susirenka. Taip pat jie labai nemėgsta permainų... Naujų metų proga buvo sumanyta surengti ypatingesnį šokių vakarą. Pavadinome jį "Baltos kaukės karnavalu", pasirūpinome įdomesne nei įprasta programa. Deja, daugelis išsigando pakitusios programos ir į šventinį vakarą atėjo žymiai mažiau žmonių.
O kiek žmonių susirenka į nespecializuotus šokių vakarus?
B. M. Šokėjų skaičius dažniausiai nekinta - kiekvieną šeštadienį ateina maždaug šimtas žmonių.
Kaip manote, kuo ši vieta teatrališka?
B.M. Teatrališkumas kyla iš čia besirenkančių žmonių, manau, kad kiekvienas jų šokiuose atlieka tam tikrą vaidmenį. Įdomu stebėti tris senbuves, kurios pagal nerašytas taisykles šokių salėje yra "vyriausiosios". Kol būna iškviečiamos šokiui, laukia beveik nejudėdamos ir veriančiu žvilgsniu stebi aplinkinius. Visada stovi toje pačioje vietoje ir juda sinchroniškai - jei viena perkelia koją į dešinę, kitos dvi padaro tą patį.
Šokių didžėjus yra savotiškas vakaro režsierius. Ir nors jam kliūna šokėjų kritikos, vis tiek jis savas tarp visų.
Ir dar vienas dalykas, jau tiesiogiai susijęs su teatru - tai šokių žiūrovai. Centro direktorė neseniai sulaukė šokėjų prašymo, pakabinti ant salės durų kokią širmą ar užuolaidas, nes vakarais prisirenka pašalinių žmonių, kurie neperka bilietų į šokius, o tik atsistoja prie durų ir žiūri.
Kodėl į šokius "Kam per 30" susirenka tiek daug žmonių?
Raisa: Anksčiau rinkosi dar daugiau! Nebebūdavo, kur paltų kabinti. Po du šimtus žmonių susirinkdavo! Mūsų klubas mieste pats populiariausias, juk jau tuoj šešiasdešimt metų jam bus. Žmonės, kurie čia renkasi sako "ateiname kaip į savus namus". Dirbu čia jau penkiolika metų, žmonės mane pažįsta. O ir renkasi beveik visada tie patys. Būna ir užklystančių paukštelių, bet tokie dažniausiai ilgiau nepasilieka.
Galbūt tai gera vieta ir naujoms pažintims?
Raisa: Taip taip, yra porų, kurios šokiuose susipažįsta, o vėliau net ir susituokia. Reikia žmonėms... Gal pirma santuoka nepasisekė, ateina čia, susipažįsta. Ir vakarą praleidžia - vis ne vienam namie sėdėti. Aš su savo vyru irgi šokiuose "kam virš trisdešimt" susipažinau, tik ne šituose.
Kirtimuose problema tik ta, kad transportas anksti baigia važinėti. Šokiai vyksta iki pirmos. Norėtų žmonės, kad ir ilgiau tęstųsi. Juk būna gimtadienius čia švenčia. Staliuką atskirą rezervuoja, dainas dedikuoja, dar ir ananasų galima užsakyti.
TRŪKSTA GYVAI GROJANČIO ANSAMBLIO
Kirtimų kultūros centro šokiuose lankotės jau daugelį metų. Kodėl Jums čia patinka?
Ponas Vytas: Nėra kitų tokių vietų mieste, kur vyresnio amžiaus žmonės galėtų pašokti. Be to, visai šalia gyvenu. Ateinu - nepatiko - apsisuku ir grįžtu namo. O jei kur į centrą reiktų važiuoti... Labai nepatogu, be to ir brangiau.
Vaikštau čia jau nuo 1994 m. Tiesa, kurį laiką nevaikščiojau, nes buvau vedęs.
Anksčiau šokiuose buvo smagiau, nes gyvai grojo ansamblis, o dabar tas didžėjus... Aš ir pats gitara ansamblyje grojau, bet po Afganistano viena ausimi apkurtau. Dar ir publika šokiuose paseno. Nors ir aš pasenau... Kaip ten bebūtų, gera čia vieta!
Ačiū už pokalbį.
Reportažo autorės:
Nuotraukos - Inga Aleknavičiūtė
Interviu - Elena Kairytė
