PREMJERA. ŽALIA PIEVELĖ. Pagal Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus, rež. Jonas TERTELIS | Repertuaras
  • Organizatorius: Lietuvos nacionalinis dramos teatras
  • Trukmė: 2 val.0 min.
2017 Rugsėjo 30 d.
16:00 val.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Gedimino pr. 4, LT-01103, Vilnius
2017 Lapkričio 4 d.
16:00 val.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Gedimino pr. 4, LT-01103, Vilnius
Nuo 7.00 eurų
0 (Balsavo

0

)

Gerbiami žiūrovai,

2017 m. birželio 17 d. 16:00 val. spektaklis "Žalia pievelė" neįvyks.

Bilietai, įsigyti į birželio 17 d. rodymą, galios birželio 18 d. rodymui arba juos galima grąžinti ir atgauti sumokėtus pinigus iki 2017 m. liepos 1 d. toje "Tiketos" kasoje, kurioje jie buvo įsigyti.

Pirkusieji internetu grąžinti bilietus gali prisijungę prie savo paskyros tinklapyje www.tiketa.lt

Žiūrovai, įsigyję bilietus į neįvyksiantį spektaklį „Žalia pievelė“ birželio 17 d. ir norintys žiūrėti spektaklį birželio 18 d., turi iki birželio 16 d. susisiekti su administratore Audra Pivoriūniene dėl bilietų keitimo iš birželio 17 d. į birželio 18 d. spektaklio rodymą šiais kontaktais: audra.pivoriuniene@teatras.lt arba tel. +37062068360.

Atsiprašome žiūrovų už nepatogumus!

Rimantas RIBAČIAUSKAS

Jonas TERTELIS

Kristina WERNER

Kristina SAVICKIENĖ

Gerdas BALTUŠIS, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės jaunesnysis specialistas, kinologas

Violeta JANAVIČIENĖ, IAE Pasiruošimo remontui ir užtikrinimo skyriaus specialistė

Aleksandr JERMOLAJEV, IAE Radiacinės saugos skyriaus inžinierius

Marija LAENKO, Sankt Peterburgo valstybinio kultūros ir meno instituto absolventė, bedarbė

Dmitrij MARČENKO, laisvai samdomas IT specialistas, klounas

Vladimir MEDVEDEV, moksleivis

Helen RYDIG, nepriklausoma energetikos konsultantė

Olga SOLOVJOVA, Visagino kūrybos namų Atviro jaunimo centro sektoriaus vedėja

Edita SPUDYTĖ, IAE Pirkimų ir sutarčių skyriaus teisininkė

Auksė ZVICEVIČIŪTĖ, moksleivė

*** Dalis spektaklio vyksta rusų ir anglų kalba. Lietuviški vertimai pateikiami subtitruose.

„Žalia pievelė“ – taip Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai apibūdina galutinį elektrinės išardymo tikslą: darbai vyks tol, kol supjausčius turbinas, išrinkus reaktorius ir nugriovus pastatus čia neliks nieko, tik žalia pievelė.

Šis tikslas, priešingai nei mano daugelis, dar toli gražu nepasiektas: planuojamų darbų pabaiga – ne anksčiau 2038-ųjų. Ir nors iš išorės elektrinė neatrodo stipriai pakitusi, jos viduje vyksta intensyvūs nenutrūkstami ardymo darbai.

Šiandien elektrinėje dirba per 2500 žmonių – apie pusė tiek, kiek buvo iki antrojo bloko uždarymo 2009-aisiais. Kai kurie neseniai pasamdyti atlikti išmontavimo darbus, bet didžioji dalis (daugiau kaip pusė) – tai tie patys žmonės, kurie detalė po detalė surinko elektrinę 8–9-uoju dešimtmečiais, o šiandien turi rasti būdą, kaip ją saugiai išardyti (IAE yra pirma pasaulyje uždaroma tokio tipo elektrinė). Visų jų nuomonės dėl uždarymo labai įvairios: vieni jaučia nostalgiją praeičiai, kiti ramiai laukia pensijos, treti, jaunesni, uždarymą mato kaip naują galimybę įgyti specifinių žinių, vėliau leisiančių ieškoti darbo užsienyje.

Vis dėlto daugumą jų vienija ypatingas ryšys su elektrine, kylantis iš unikalios darbinės aplinkos, griežto darbo reglamentavimo ir gausybės mažų ritualų (tokių kaip specifinės saugumo procedūros ar pasidalinimas svarbia technine informacija keičiantis pamainoms).

Ir viskas, kur jie keliauja, yra „žalia pievelė“. Kas tai – sunku pasakyti. Tai gali būti ir šviesi utopija, ir žmogaus apleista tuščia erdvė. Ar tai vieta, kur neegzistuoja jokios industrinės liekanos? Galimybė statyti kažką naujo, ekologiško, tvaraus? O gal – erdvė medituoti? Idilė?

„Žalia pievelė“ yra atviras, taikomojo teatro principais kuriamas spektaklis, kurio turinys gims iš buvusių ar esamų Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų istorijų, ritualų ir vizijų. Siekdami padėti patiems visaginiečiams atsakyti į jiems rūpimus klausimus, norime užduoti juos ir žiūrovams, kurių dažnas atsiduria liminalioje erdvėje: kaip žmogus jaučiasi ardydamas tai, ką statė? Kaip keičiasi miestas ir žmonės, netekdami savo esminės dalies? Kaip viskas atrodys po 20 metų? Ką galima nuveikti, kad ne tik vizija, bet ir realybė taptų aiškesnė, šviesesnė?

„Žalia pievelė“ – galvoje, nežinomybėje ir vizijose. Tai – procesas, kūrinys ir rezultatas. Visagino žmogaus realybė ir mūsų atspindys.

Kalendorius
${ city }
  • ${ city }
${ year }
${ monthString() }
P A T K P Š S
${ dayItem.day }
nuo
iki
Ačiū! Jūs sėkmingai užsisakėte mūsų naujienas!