Kazys Binkis „ATŽALYNAS“, rež. Jonas Vaitkus | Repertuaras
  • Organizatorius: Lietuvos nacionalinis dramos teatras
  • Trukmė: 2 val.45 min.
Nuo 6.00 eurų
4.0 (Balsavo

2

)

Mieli žiūrovai,

2020 m. rugsėjo 15 d. 18.30 skelbtas spektaklis „Atžalynas“ neįvyks dėl aktoriaus operacijos. Vietoje jo bus rodomas spektaklis „Ledo vaikai“. 

Žiūrovų įsigyti bilietai į rugsėjo 15 d. spektaklį „Atžalynas“ galios rugsėjo 15 d. spektaklio „Ledo vaikai“ rodymui.

Žiūrovai, norintys grąžinti bilietus ir atgauti sumokėtus pinigus, gali tai padaryti iki 2020 m. rugsėjo 29 d. toje UAB „Tiketa“ kasoje, kurioje jie buvo įsigyti.

Pirkusieji internetu grąžinti bilietus gali prisijungę prie savo paskyros tinklapyje www.tiketa.lt

 

 

Scenografė – Lauryna Liepaitė

Kostiumų dailininkė– Dovilė Gudačiauskaitė

Kompozitorius– Algirdas Martinaitis

 

Vaidina:

 

Keraitis — Gediminas SEDEREVIČIUS

Keraitienė — Viktorija KUODYTĖ

Jasius Šiaučiukas — Tomas ŠEČKUS

Tijūnas, klasės auklėtojas — Povilas BUDRYS

Žiogas — Eimutis BRAZIULIS

Petras Keraitis, našlaitis — Mantas BARVIČIUS

Žiogienė — Diana ANEVIČIŪTĖ, Rasa RAPALYTĖ

Direktorius — Saulius BALANDIS

Inspektorius — Vytautas ANUŽIS

Psichologas — Remigijus BUČIUS

Istorikas — Arūnas SAKALAUSKAS

Istorikas — Džiugas SIAURUSAITIS

Fizikas — Ramutis RIMEIKIS

Gamtininkė — Dalia MICHELEVIČIŪTĖ

Gamtininkė; Genutė — Indrė PIVORAITĖ

Gimnastikos mokytoja — Neringa BULOTAITĖ

Geografė — Jolanta DAPKŪNAITĖ

Barzdžiukas Gediminas — Edgar BECHTER

Šura — Dainius JANKAUSKAS

Šura; Andriušis — Elijas MARTYNENKO

Handelis — Justas VANAGAS

Aldona — Dovilė KARALIŪTĖ

Marytė — Adelė TERESIŪTĖ-AUKŠTIKALNĖ

Birutė — Ieva LABANAUSKAITĖ

Lidija; Keraičių tarnaitė; Gimnazistė vokietaitė — Eglė VALADKEVIČIŪTĖ

Danutė; Keraičių tarnaitė — Gabrielė LADYGAITĖ

Gimnazistė vokietaitė — Inga STANKAITYTĖ

Juzė — Arūnas VOZBUTAS

Motiejus — Mindaugas JUSČIUS

Pliuškienė — Adrija ČEPAITĖ

Čigonė — Ramunė SKARDŽIŪNAITĖ

 

 

 

Kazio Binkio 1938 metais parašyto „Atžalyno“ centre – be kaltės apkaltintas jaunuolis. Net ir niekinamas, jis neatsižada vertybių, nesiliauja tikėjęs gyvenimu ir kitais žmonėmis. Tai nuotaikinga, įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis – vertybėmis, kurių taip trūksta šiandien.

 

Režisieriaus Jono Vaitkaus žodžiais, šis kūrinys gali tapti pavasariniu lietumi šiandienos teatre – nusigręžusiame nuo pamatinių vertybių, linkstančiame į destrukciją ir neigimą. Vaidinti spektaklyje režisierius pakvietė ne tik patyrusius aktorius, bet ir jo paties vadovaujamo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentus. Tokios entuziazmu trykštančios kūrybinės komandos interpretuotas „Atžalynas“ – puiki galimybė iš naujo atrasti klasikinę Lietuvos dramaturgiją.

 

„Berašydamas šį veikalą aš teatrą šiek tiek apgavau ta prasme, kad veikalas išėjo jaunimui, kurio amžiaus sąvoka labai plati – maždaug nuo 12 iki 60 metų amžiaus ir daugiau.“ (Kazys Binkis)

 

Režisierius Jonas Vaitkus: Šiandien yra prasmė grįžti prie tam tikrų dalykų, kuriuose išlikusi vertybių dvasia. Gal ji iš mūsų taško žiūrint atrodo paprasta, pernelyg nuoširdi, primityviai sentimentali, bet už tų žodžių, kurie ištariami šiame kūrinyje, yra kažkoks spindėjimas. Noriu grįžti prie tos švaros, kuri yra „Atžalyne“. Bet šioje medžiagoje yra ir destruktyvaus prado. Šioje pjesėje jis paliestas labai nežymiai, bet tai rodo, koks yra progreso ir antiprogreso – techninio progreso ir dvasinio antiprogreso – „žengimas“, o kaip tik tai mes dabar matome. Šitos „žirklės“ rodo, kad dabar būtent tos užuominos į destruktyvumą taip suklestėjo, kad „Atžalynas“ šiandien scenoje gali būti kaip pavasarinis lietus. Šiame pastatyme siekiu dokumentalumo, iš aktorių – vidinio jausmo. Svarbu, kad jie turėtų aiškias nuostatas, pasaulėjautą, sugebėjimą rimtai įsigilinti į žmogų – ne sudėtingą, išlaužytą, išblaškytą, sutraiškytą, nesuprantantį savęs, gyvenantį instinktais tarp pinigų ir jausminių aistrų, bet žmogų, kuris turi viltį, perspektyvą, kuris tiki, kad žmogaus gyvenimas yra didžiausia vertybė. Tik tada, žvelgdamas į gyvenimą – nuo gimimo iki paskutinio atokvėpio – pradedi suvokti, kaip vėlai, kaip per vėlai žmonės visa tai supranta: bijo gyventi, jausti ir atsakyti už savo gyvenimą. Man skaitant švarų „eilėraštį“ – koks yra „Atžalynas“ – šie dalykai tampa reikalingi: ir mums, ir žmonėms, kurie dirba prie šio spektaklio.

 

Nepateikusieji pažymėjimų bilietui su nuolaida į teatrą neįleidžiami, o pinigai už bilietus negrąžinami.

Kalendorius
${ city }
  • ${ city }
${ year }
${ monthString() }
P A T K P Š S
${ dayItem.day }
nuo
iki