E. Balsys „Eglė žalčių karalienė“ | Repertuaras
  • Organizatorius: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
  • Trukmė: 2 val.0 min.
2020 Lapkričio 4 d.
19:00 val.
ŽVEJŲ RŪMAI, Klaipėdos m. kultūros centras, Taikos pr. 70, Taikos pr. 70, LT-93202, Klaipėda
2021 Kovo 12 d.
12:00 val.
ŽVEJŲ RŪMAI, Klaipėdos m. kultūros centras, Taikos pr. 70, Taikos pr. 70, LT-93202, Klaipėda
2021 Kovo 13 d.
18:00 val.
ŽVEJŲ RŪMAI, Klaipėdos m. kultūros centras, Taikos pr. 70, Taikos pr. 70, LT-93202, Klaipėda
2021 Gegužės 8 d.
18:00 val.
ŽVEJŲ RŪMAI, Klaipėdos m. kultūros centras, Taikos pr. 70, Taikos pr. 70, LT-93202, Klaipėda
Nuo 5.00 eurų
5.0 (Balsavo

1

)

 

Dėmesio!

Kovo 14 d. ir Gegužės 20d. šokio spektakliai "Eglė žalčių karalienė" perkeliami į rugsėjo 10d. Žvejų kultūros rūmus. Bilietai galioja tie patys.

Jei nauja spektaklio data nėra tinkama prašome per 60d. nuo 2020 m. birželio 22d. kreiptis el paštu rinkodara@kvmt.lt

Eduardo Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“

KOMPOZITORIUS - Eduardas Balsys

DIRIGENTAS - Tomas Ambrozaitis

CHOREOGRAFAS -Martynas Rimeikis

KOSTIUMŲ DAILININKĖ - Elvita Brazdylytė

ŠVIESŲ DAILININKAS - Levas Kleinas

SCENOGRAFAS - Marijus Jacovskis

ATLIKĖJAI

EGLĖ - J. Stankevičiūtė, Aušra Krasauskaitė- Berulė, K. Tykhonova, D. Verovka

ŽILVINAS - Mantas Černeckas, M. Mordasov

DUKRA DREBULĖ - D. Verovka, Kira Tykhonova

SŪNUS ĄŽUOLAS - Illia Temchenko, M. Mordasov

Sesė I E. Dobilaitė

Sesė 2 E. Maslauskaitė

XX a. lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ – populiariausias šio žanro nacionalinis veikalas. Jį kurdamas, kompozitorius rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, dar labiau išryškindamas mitologinius pasakos pradus ir intensyviai plėtodamas Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, atpažįstami liaudies muzikos motyvai.

Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis ir kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė stengėsi įsiklausyti į kompozitoriaus E. Balsio muziką ir neprimesti Eglės ir Žilvino meilės istorijai nūdienos socialinių kontekstų. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl naujajame pastatyme kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija.

M.Jacovskio scenografijos sprendimas – itin lakoniškas: žvejų kaimelį jame simbolizuoja virvės, kokiomis į krantą ištempiamos valtys, jūros pasaulį – grandinės, paprastai laikančios laivų inkarus. E. Brazdylytės kurtuose kostiumuose dominuoja lengvi, tarsi vėjyje besiplaikstantys moteriškų suknelių audiniai, kurių spalvos kinta kartu su pasakojamos istorijos etapais: spektaklio pradžioje šviesūs ir trumpi Eglės apdarai vėliau tamsėja ir ilgėja. Povandeninio žalčių pasaulio atstovai dėvi glotniai priglundančius juodus drabužius.

„Eglės žalčių karalienės“ premjera pelnytai tituluota 2019 m. festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ kulminacija. Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šoka kalba bei tapo visos Lietuvos kultūros įvykiu.

„Eglė žalčių karalienė“ išlieka profesionalioje scenoje dažniausiai atgimstančiu lietuvių nacionaliniu baletu: M. Rimeikio spektaklis – jau penktoji šio E. Balsio kūrinio interpretacija. Pirmąjį jo pastatymą 1960 m. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sukūrė baletmeisteris Vytautas Grivickas, antrąjį 1976 m. – Elegijus Bukaitis, trečiąjį 1995 m. – Egidijus Domeika, ketvirtąjį 2015 m. – britas George‘as Williamsonas.

 

Kalendorius
${ city }
  • ${ city }
${ year }
${ monthString() }
P A T K P Š S
${ dayItem.day }
nuo
iki