Vaidas Baumila, studijuojantis Didžiojoje Britanijoje, į Lietuvą grįžta tam, kad lapkričio 19 - 21 dienomis suvaidintų miuzikle. Amerikietiško miuziklo „Mirtinas bučinys“ premjera įvyko rugsėjo 20 ir 21 dienomis, o iškart po to pagrindinis jo veikėjas Vaidas Baumila išvyko mokytis į Guildfordo aktorystės mokyklą, priklausančią Surėjaus universitetui.
Žudikas, dailiai šokantis su savo auka ir meiliais žodžiais dainuojantis apie tai, kaip ją žudo. Stebėtinas, regis, nesuderinamų dalykų derinys? Turite progą pasižiūrėti, kaip Vaidui pavyksta jį įkūnyti.
„Elfų“ teatras
Rež. Amerikos lietuvis Jonas Staniūnas
Vaidina: iš muzikinių realybės šou pažįstami Vaidas Baumila, Justinas Lapatinskas, Ingrida Žiliūtė, „Elfų teatro“ aktorė Žana Jablonskytė-Gudaitienė.
Amerikietiškas miuziklas – tikras iššūkis jauniems atlikėjams. Jį sumanė įgyvendinti į Lietuvą atvykęs Amerikos lietuvis Jonas Staniūnas. Spektaklis pastatytas pagal 1968 m. sukurtą filmą „No Way to Treat a Lady“, kurį 1987 m. Douglas J. Cohen perdirbo į miuziklą, sukurdamas muziką ir žodžius personažams. Nuo to laiko miuziklas buvo statomas Amerikos brodvėjaus teatruose. Lietuvoje tokio tipo spektaklio pasirodymas – tikra naujiena.
Nuo pirmųjų akimirkų pasijunti tarsi būtum amerikietiško miuziklo filmavimo aikštelėje. Personažai angliškai dainuoja apie tai, ką daro – keliasi, ruošiasi į darbą ir pan. Dainavimą lydi jų atliekami veiksmai ir miuziklams būdingi šokio žingsneliai. Visa tai primena kažkada matytą nespalvotą amerikietišką filmą. Muziką gyvai kuria čia pat už scenos sėdintis trio orkestras: Eglė Perkumaitė (klavišiniai), Denis Murašov (kontrabosas), Jonas Lengvinas (mušamieji). Kaip ir filmuose, ji padeda paryškinti situacijos grėsmingumą, romantiškumą ar perteikti kitokias ore tvyrančias personažų emocijas.
Stebina dainininkų-aktorių sugebėjimas išmokti atmintinai ir greitakalbe išdainuoti daugybę angliško teksto, nė karto nesuklystant. Ypač gerai sekasi dainuoti ir įsijausti į vaidmenį Vaidui Baumilai. Jis kuria žavingą žudiko personažą, nuolat persirengiantį vis kuo nors kitu – kunigu, ispanų šokėju, prancūzų padavėju, detektyvu ir net mergina.
„Elfų teatro“ aktorė Žana Jablonskytė meistriškai įkūnija daugybę vaidmenų: keletą žudiko aukų, detektyvo ir žudiko motinas. Visos tos moterys ir visiškai kitokios, ir vis dėlto panašios. Tai, kad ta pati aktorė vaidina ir žudiko motiną, ir jo aukas, sukuria papildomą prasmę – žudikas savo aukose mato savo motiną ir tarsi žudo prisiminimą apie ją. Nužudžius vieną auką, iškart atsiranda kita, tarsi ji būtų atgimusi iš naujo kitoje moteryje. Žudiko akimis žiūrint ji vis ta pati, kaip ir ta pati visas aukas vaidinanti aktorė.
Miuziklo personažai stilizuoti – nevykėlis žudikas, nepasitikintis savimi mamyčiukas detektyvas. Abu vyrai priklauso nuo savo motinų. Moterys, priešingai, visos aktyvios, savimi pasitikinčios, aistringos.
Tragikomiškas scenarijus slepia ir gilesnę, psichologinę spektaklio prasmę, skatinančią ieškoti atsakymo į klausimus, kodėl žudikai žudo, kodėl vyrai nepasitiki savimi? Visi atsakymai paaiškėja paanalizavus vaikystę. Žudiko veiksmų priežastis – jo garsi motina aktorė, kuriai jis pavydėjo šlovės, šalia kurios jautėsi nieko vertas ir kurios meilės jam visuomet trūko. Jis gaudavo iš jos tik mažutį bučinuką, kurį dabar dalija savo aukoms, o žudo todėl, kad bent kažkuo išgarsėtų spaudoje. Detektyvo nepasitikėjimo priežastis – aktyvi ir jo gyvenimą kontroliuojanti motina. Suaugęs vyras kuklus tarsi mažas berniukas. Ar kas patikėtų, kad Amerikoje gali gyventi vyras, kuris po mėnesio susitikinėjimo su mergina net nemėgina įsivilioti jos į savo lovą? Detektyvą vaidinančiam Justinui Lapatinskui pavyksta įtikinti žiūrovą, kad tokių vyrų esama. Kuklus jo elgesys meilės scenoms suteikia ir juoko, ir žavesio.
Visiškai priešinga detektyvo mylimoji Sara, kurią vaidina Ingrida Žiliūtė. Jai pavyksta suvaidinti stiprią ir aistringą asmenybę, kuri santykiuose pati imasi iniciatyvos. Pasirodžius Ingridai-Sarai, scena tiesiog nušvinta, oras suvirpa erotine banga (nė kiek nekeista, kad ją iškart pamilsta pirmą kartą pamatęs detektyvas). Ji spektaklyje – tas šviesos ir meilės spindulėlis, kurio trūksta kitiems personažams. Ingridos balsas iš kitų miuziklo aktorių išsiskiria ypatingu moteriškumu, aukštu tembru.
Galiausiai, kai žiūrovas jau visiškai įsitraukia į spektaklio veiksmą, įpranta prie jo garsų-vaizdų derinių, staiga pasigirsta ir net pasimato garsūs šūviai, visus išjundinantys iš mėgavimosi muzika, romantinėmis meilės scenomis, originaliais žmogžudystės scenarijais. Galbūt pabaiga ir yra pakankamai nuspėjama, bet tie šūviai vis tiek užklumpa netikėtai. Taip pat netikėtai, kaip nuo pat pradžių savo sugebėjimais stebina jauni dainininkai-aktoriai.
Trumpai: Spektaklio siužetas labai amerikietiškas – žudikas pats praneša apie žmogžudystes detektyvui, siekdamas išgarsėti spaudoje.
Rekomenduojame:
- mėgstantiems detektyvines istorijas
- jaučiantiems nostalgiją nespalvotiems amerikietiškiems filmams-miuziklams
- mėgstantiems juodą humorą
Viktorija Valackaitė
Nuotraukos Eglės Ivanauskaitės
